Viceministras R. Skaudžius: patrauklią mokytojų karjeros ir atlygio sistemą turime sukurti kartu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradėjo konsultacijas dėl Pedagogų karjeros modelio. Pirminis jo projektas viešojoje konsultacijoje pristatytas gegužės mėnesį, pateiktas komentarams ir šiuo metu peržiūrimas pagal gautus siūlymus. Netrukus vėl bus rengiamos viešos diskusijos ir tariamasi toliau. Liepos pradžioje vyks konsultacijos su kaimyninių šalių ekspertais, aptariami jų šalyse taikomi pedagogų karjeros modeliai.

Sprendimą dėl modelio tikimasi priimti iki 2023 metų sausio mėnesio. Įgyvendinimo pradžia planuojama ne anksčiau kaip 2024 metais, numatant ne trumpesnį kaip penkerių metų pereinamąjį laikotarpį. Be to, laikomasi principo, kad dabar dirbančių pedagogų pareiginės algos koeficientai negali mažėti.

Su kompetencijų augimu susieta darbo užmokesčio sistema

 

Šiuo metu pedagogo profesijos karjeros sistema neveikia, pradedančiojo mokytojo ir turinčiojo didžiulę patirtį bei ekspertines žinias atlygio skirtumai yra minimalūs. Atsakomybės ir funkcijos turintiems skirtingas kategorijas mokytojams iš esmės nesiskiria, atestacijos sistema – tobulintina.

Pasak šiandien Seimo švietimo ir mokslo komitete modelį pristatančio švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, naujojo Pedagogų karjeros modelio projekto tikslas – pasitikėjimu grįsta pedagogo karjera, skatinanti būti atviru, nuosekliai tobulinančiu savo kompetencijas švietimo darbuotoju. Todėl labai svarbus nuolatinis tobulėjimas, individualus mokymosi planavimas, pedagogų bendradarbiavimas.

„Dabar kvalifikacinė kategorija mokytojams yra suteikiama, galima sakyti, visam gyvenimui. Ji yra orientuota daugiau į praeities nuopelnus. Siekiame vertinti ne tik pasiektus rezultatus, bet ir skatinti pedagogų nuoseklų tobulėjimą ir atitinkamai atlyginti už profesinį augimą.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Vienas iš uždavinių – užtikrinti aiškią darbo užmokesčio sistemą, susietą su kompetencijų augimu. Šiuo metu pedagogų karjeros ir atlygio sistemą galima vadinti plokščia. Pavyzdžiui, aukščiausią kvalifikaciją bei ilgą darbo stažą turinčio mokytojo ir mokytojo be patirties bei kvalifikacinės kategorijos pareiginė alga skiriasi vos keliais šimtais eurų. Rinktis specialybę, darbą paprastai motyvuoja net ne pradinis atlygis, o perspektyva – suvokimas, ką aš šioje srityje galėsiu pasiekti, nuveikti“, – sako R. Skaudžius.

Pagal dabartinę sistemą, valstybė neturi teisinio pagrindo nustatyti reikšmingai skirtingų atlygių rėžių atskiroms pedagogų grupėms pagal kvalifikacines kategorijas, nes visų pedagogų atliekamos funkcijos, nepriklausomai nuo jų kvalifikacinės kategorijos, yra bemaž identiškos. Todėl ministerijos parengtame projekte siūloma įvesti skirtingo lygmens pedagogų pareigybes, kurios skirtųsi atsakomybės lygiu. Pagal atliekamas funkcijas būtų projektuojamas ir atlygis – planuojama, kad pradedančio pedagogo ir aukščiausią pedagogo pareigybę užimančio asmens bazinis darbo užmokesčio koeficientas skirtųsi du kartus. Kitaip tariant, siūloma labai aiški karjeros augimo sistema.

Kaip akcentuoja viceministras, siekiama sukurti gerai veikiančią, tobulėjimą skatinančią atlygio sistemą.

Kompetencijas svarbu pasitikrinti ir auginti

 

Pedagogų karjeros modelio projekte siūloma įtvirtinti keturias pareigybes: pradedantis pedagogas, pedagogas, patyręs pedagogas, pedagogas-ekspertas.

Pradiniame siūlyme pradedančiuoju pedagogu įvardijami mokytojai, mokykloje dirbantys iki 2 metų. Jie dalyvautų pradedančiųjų mokytojų programoje, turėtų jiems priskirtus mentorius ir taip kauptų savo profesinę patirtį.

Pedagogų funkcijos iš esmės nesiskirtų nuo pradedančiųjų pedagogų, bet pastarieji  jau neturėtų mentorių, dirbtų savarankiškai.

Pradiniame projekte siūloma, kad kas penkerius metus pedagogams reikėtų pasitvirtinti savo kompetencijas – mokyklos vadovas ar mokyklos sudaryta komisija vertintų mokytojo darbus, veiklas, sukauptą patirtį, išsikeltus ateities planus ir kt.

 

Dirbantieji ne mažiau kaip 3 metus pedagogai galėtų pretenduoti į patyrusio pedagogo ar išsyk į pedagogo-eksperto pareigybę. Patyrusieji pedagogai taptų mentoriais pradedantiems mokytojams, vadovautų studentų praktikoms, mokykloje ar / ir dalyvautų mokyklos ir savivaldybės lygmens darbo grupių veikloje ir pan. Patyrusieji pedagogai savo kompetencijas taip pat turėtų pasitvirtinti kas penkerius metus.

„Kodėl to reikia? Švietimas yra kintanti sritis, kaip ir apskritai visuomenės gyvenimas. Kiekviename žingsnyje susiduriame su naujovėmis. Pedagogo darbas irgi keičiasi, nes rengia vaikus ne praeičiai, net ne dabarčiai, o ateičiai. Tad inovacijos pedagogą lydi nuolat, penkeri metai – gana ilgas laiko tarpsnis, kurio metu neįmanoma visiškai nekeisti ugdymo metodų ir formų. Kompetencijos vertinimas būtų papildomas, išorinis akstinas tobulėjimui, darbo refleksijai. Žinoma, labai svarbu, kad tai netaptų popierizmo kupina procedūra ir papildoma našta gerai dirbančiam pedagogui“, – sako R. Skaudžius.

Ekspertas dirbtų ne tik savo mokyklai

 

Siūloma, kad pedagogo-eksperto pareigybei būtų skelbiamas konkursas: jį galėtų skelbti savivaldybė ar Nacionalinė švietimo agentūra. Pareigybei galėtų būti numatyta kadencija, o siūlomos atlyginimas – konkurencingas.

„Mūsų vizija – pedagogas-ekspertas būtų labiau ne mokyklos, bet savivaldybės pedagogas. Jis prisiimtų atsakomybę, pareigą ne tik būti pedagogu, bet ir įsitraukti į kitus švietimo darbus. Pavyzdžiui, analizuoti, vertinti, siūlyti sprendimus dėl savivaldybės, šalies ugdymo turinio, mokymo proceso, inicijuoti tyrimus, siūlyti inovacijas nacionaliniu mastu, rengti didaktines priemones, konsultuoti patyrusius pedagogus, mentoriauti Nacionalinėje pradedančiųjų pedagogų programoje ir pan. Šis pedagogas turėtų būti matomas savivaldybėje, šalyje, pripažįstamas švietimo bendruomenės kaip autoritetas. Suprantama, pedagogas-ekspertas turėtų mažiau pamokų“, – siūlymus pristato viceministras.

Anksčiau skelbtame Pedagogų karjeros modelio projekte buvo įvardinta, kad pedagogų – ekspertų savivaldybėje galėtų būti apie 3 proc., o patyrusių pedagogų – apie 30 proc. Tokios proporcijos tuomet įvardytos, nes šiuo metu yra tiek pedagogų, turinčių eksperto ir metodininko kvalifikacinį laipsnį. Po pirminių diskusijų su švietimo bendruomene šio siūlymo planuojama atsisakyti.

Diskusijoms – visi šie metai

 

„Pedagogų karjeros modelio projektas – tai atspirties taškas, dėl kurio mes – švietimo bendruomenė – turime susitarti. Diskusijoms dėl projekto skirtas dar visas pusmetis – iki 2023 m. Tad kviečiu kalbėtis, teikti savo siūlymus. Nuoširdžiai dėkoju už juos – tik taip galime judėti pirmyn ir priimti išties pačius geriausius sprendimus. Naujoji tvarka – tokia, kokią išdiskutuosime, dėl kurios sutarsime, – su pereinamuoju laikotarpiu, užsitikrinus finansavimą, įsigaliotų nuo 2024 m.“, – sako R. Skaudžius.

Karjeros modelis buvo ruošiamas pasinaudojant projekto „Tęsk“ metu sukurtu Pedagogų kompetencijų vertinimo, jų pripažinimo ir taikymo profesinėje veikloje instrumentų paketu, kurį parengė mokslininkų ir ekspertų grupė iš Lietuvos aukštųjų mokyklų bei pedagogų praktikų.

 

ŠMSM inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *