Velykos svetur

Danguolė Januškaitienė
,
mokytoja metodininkė

Visi laukiame gražiausios pavasario šventės Šv. Velykų. Vilniaus „Giliuko” lopšelio-darželio „Gudručių” grupės vaikai domėjosi, kaip kitos Europos tautos švenčia Velykas. Ieškodami informacijos jie sužinojo, kad visi įvairiai dekoruoja, dažo margučius. Laukdami švenčių, žmonės siekia įvairiausių rekordų. Štai aukščiausias visų laikų margutis siekė net 15 metrų ir buvo pagamintas Portugalijoje. Kitas – 10 metrų kiaušinis – buvo pagamintas Italijoje ir svėrė 7,200 kg. Vaikai nustebo, kad margutis buvo sunkesnis už dramblį ir didesnis už žirafą.

 

Vokiečių Velykų simbolis – Velykų kiškis. Jis atkeliavo iš senosios vokiečių kultūros. Šis labai mielas gyvūnėlis, senolių įsitikinimu, neša šventinius kiaušinius. Šventės išvakarėse kiškis nuo vaikų žolėje, sode, miške, slepia velykinius kiaušinius, kurių mažieji ieško su didžiausiu džiaugsmu. Dar sužinojome, kad Vokietijoje yra paprotys ant medžių kabinti kiaušinius. Vokiečiai šventai įsitikinę, kad šitoks Velykų medelis padės jiems sulaukti gausesnio derliaus.

 

Prancūzams Velykos – ne tik religinė šventė. Prancūzai gimines, artimuosius, draugus ir pažįstamus sveikina ne tiek su religine švente, o tiesiog su kažkuo geru, pavasarišku ir džiugiu.

 

Vengrijoje Velykos – svarbus įvykis. Velykų išvakarėse tikintieji dažo margučius visomis vaivorykštės spalvomis. Vėlai vakare į lovą miegantiems vaikams padeda mažas dovanėles.

 

Italijoje Velykoms kepa saldžią duoną. Jos kepaliukai primena kiškį, viščiuką arba lėlę. Šioje duonoje visada būna įkeptas kiaušinis. Nepamiršta ir margučių.

 

Slovakijoje gamina Velykinį kiaušininį sūrio pyragą, o vaikai laukia specialaus jiems skirto lauknešėlio.

 

Didžiojoje Britanijoje kepa kryžiumi dekoruotas bandeles, britai tiki, jog jos apsaugo namus nuo blogio. Daug Anglijos bendruomenių Velykų proga rengia tradicinių šokių, pasirodymus. Šių šokių metu vyrai dėvi skrybėles, žvangučius ant kulkšnių ir mojuoja kaspinais, šokdami gatvėse. Tikima, kad šokiai atbaido žiemos dvasias ir atneša sėkmę.

 

Austrijoje Didįjį šeštadienį uždegamas laužas ir ten metami seni kryžiai, o jeigu jų nesama, į laužą sumetamos devynių rūšių medžių malkos. Šventinę naktį yra jodinėjama po laukus, po jauną žolę, ganomi arkliai. Ritualinį jodinėjimą ypač mėgsta paaugliai. Jauna žolyte yra puošiamas ir velykinis stalas, už kurio drauge visi susėda pusryčių.

 

Graikijoje velykiniai margučiai yra saugomi visus metus. Šios tautos žmonės įsitikinę, jog tokie kiaušiniai padeda meilėje, apsaugo namus nuo gaisrų, o žmones ir gyvulius – nuo įvairių ligų.

 

Bulgarijoje kiaušiniai ne šiaip dažomi, o išpaišomi įvairiausiais raštais, peizažais, paveikslėliais, ant jų užrašomi įvairūs posakiai. Kartais ant įvairiaspalvių kiaušinių dar priklijuojami papuošalai iš auksinės ir sidabrinės folijos.

 

Lenkijoje Dieną prieš Velykas šeimos suruošia „palaiminimo krepšelį“. Jis yra pripildomas margučiais, dešromis, duona bei kitais svarbiais maisto produktais ir nunešamas į bažnyčią palaiminimui. Įdomi tradicija, kuri vadinasi Smigus Dyngus, arba šlapiuoju pirmadieniu. Berniukai stengiasi sušlapinti mergaites (ir atvirkščiai) naudodami vandens ginklus, kibirus ir kitas priemones, kurias tik gali sugalvoti.

 

Sužinojome daug įdomaus. Vaikai palygino lietuvių tautos papročius su kitų tautų papročiais. Pasirodo mes visi turime panašių tradicijų. Sukūrėme „Europos tautų Velykų medį” ir papuošėme jį Europos šalių vėliavų spalvų margučiais.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.