Veiklos tyrimo įkvėpimas: kur ieškoti, kaip naudotis?
Kodėl pamoka ir jos kokybė yra tokie svarbūs? Esminius požiūrio į mokinio mokymąsi pokyčius lėmė pakitusios vertybės. Mokiniai skiriasi žiniomis, mokymosi stiliumi, galimybėmis, mokosi skirtinguose kontekstuose. Būtent todėl kyla poreikis sukurti jiems mokymosi įvairovę garantuojančią mokymosi aplinką. Pakinta mokytojo vaidmuo – jis tampa mokymosi proceso ir mokymosi patirčių įgijimo koordinatoriumi. Didinamas mokinio įsitraukimas į mokymosi procesą, jo mokymosi rezultatas – septynių kompetencijų ugdymasis. Efektyvaus mokymosi situacijų visiems mokiniams kūrimas užtikrina socialinį teisingumą, prieinamumą, lygias mokymosi galimybes. Būtent todėl mokyklose kuriama mokymosi aplinka, skatinanti besimokančiųjų veiklą, jų sumanymų atsiradimą ir mokytojo pasiūlytos veiklos savitą plėtojimą, padedantį konstruoti žinias.
Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo darbų skaičius kasdien didėja, o mokytojų, įgyvendinančių kompetencijomis grįstą mokymosi turinį, skaičius auga. Visi norime, kad Lietuvos mokytojų įgyvendinti pokyčiai būtų aukščiausios kokybės. Veiklos tyrimo procese aktyviai dalyvauja trisdešimt bendrojo ugdymo mokyklų, kurios nuosekliai įgyvendina bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo vadovo rekomendacijas. Gerai susipažinę su mokyklų atliktais pamokų planavimo darbais, galime teigti, kad nuolat stebima kompetencijomis grįsto planavimo proceso kokybės ūgtis. Veiklos tyrime dalyvaujantys mokytojai ieško įkvėpimo iš darbo mokykloje, savo ir kitų mokytojų darbe, be abejo, srityse, kurios jaudina mokinius. Veiklos tyrimo kontekste ryškėja mokymosi proceso kaitos kontekstai (plg. 1 pav.).
1 pav. Mokytojų požiūrių į mokymo(si) aplinkos pokyčius logografika
Mokytojai pabrėžia, kad technologiniai pokyčiai yra vieni svarbiausių, lemiančių mokymo(si) aplinkos, pamokos kaitą. Sąvokų žemėlapių centre nustatyti mokymosi strategijų ir būdų pokyčiai (naujos kompetencijos, vertinimo procedūros, labiau sutelkiančios dėmesį į įgūdžius ir požiūrius nei į žinias; mokymosi strategijos, kurios mokinį padaro pagrindinį mokymosi procese; personalizuoti mokymosi būdai, pritaikyti individualiems mokymosi poreikiams ir tikslams; mokymosi bendradarbiaujant procesų, kurie taip pat keičia santykius tarp mokinių ir mokytojų, dominavimas bei naujos ir į gyvenimą bei darbą integruotos mokymosi aplinkos) (plg. 2 pav.).
2 pav. Mokytojų požiūrių į mokymo(si) aplinkos pokyčius logografika
Viena iš mokymosi proceso kokybės plėtotės efektyvumo ir darnos užtikrinimo priemonių akcentuoja, kad mokymosi proceso kokybė grindžiama į besimokantįjį orientuotu požiūriu (pvz., „<…> mokymasis labiau individualus“; „<…> labiau atsižvelgiama į individualią pažangą“), daugiamatės socialinės sąveikos vizija (pvz., „<…> globalus mokymasis“; „<…> įtraukiantis klasės bendruomenę“), socialinio teisingumo, inkliuzijos ir švietimo prieinamumo principais.
Mokinio lygmeniu mokymo(si) medžiaga ir priemonės atliepia pasaulyje vykstančius pokyčius, šiuolaikinės visuomenės ir asmens mokymosi poreikius. Todėl mokytojai: 1) integruoja aktyvesnius mokymosi būdus: Mokymasis tapo aktyvesnis, dėmesys buvo sutelktas į mokymąsi darant, patiriant. Tuo pačiu metu jis tapo labiau visuomeniškas ir grįstas bendradarbiavimu, įrodymais, kuomet kiekvienas mokinys konstruoja savo žinias, bendraudamas su kitais, atlikdavo praktiškai pritaikomas ir kitas užduotis. Įsivyravo į mokinį orientuotas mokymosi požiūris, kuomet buvo atsižvelgiama į kiekvieno ugdytinio individualius poreikius ir pažangą. Palaikant šį pokytį, keičiasi tradiciniai mokytojų ir mokinių vaidmenys, mokytojai tapo moderatoriais ir konsultantais (mentoriais), mokiniams kuriant personalizuotas ir bendradarbiaujant įgytas žinias; 2) peržiūri mokymosi tikslus / uždavinius: Aktyvesni ir konstruktyvesni mokymosi būdai atsirado dėl pasikeitusio žinių ir įgūdžių balanso ir naujų kompetencijų. Informacija perkrautame pasaulyje „žinojimas kaip“ tapo svarbesnis nei „žinojimas kas“. Be to, tokios vertybės kaip pagarba, tolerancija, atsakomybė ir kultūros supratimas bei įvairovė tapo svarbiais mokymosi tikslais; 3) kuria naujas mokymosi aplinkas ir kontekstus: Drauge su besikeičiančiais mokymosi tikslais ir būdais juos pasiekti atsirado naujos mokymosi aplinkos ir jų sąsajos su įvairiais kontekstais. Mokymąsi palaiko lanksčios ir dinamiškos virtualios aplinkos bei daugybė priemonių ir aplikacijų, palengvinančių individualų ir bendradarbiavimu grįstą mokymosi procesą mokykloje, už jos ribų, sąsajose su įvairiais kontekstais. Fizinių ar virtualių kliūčių nebelieka. Mokymosi aplinkos motyvuoja, yra visuomeniškos ir susietos su vietine bendruomene, taip pat su globalia visuomene. Ypač svarbu, kad mokymasis tapo labiau holistinis, vyksta visuomeniniame ir vietinės bendruomenės kontekste.
3 pav. Pamokos planavimo algoritmas pagal K. Klauerį ir D. Loitnerį (Helmke, 2012)
Tobulėjimas galimas tik dalyvaujant ir mokantis: veiklos tyrimo darbai tęsiami
Šiandien, kai kalbame apie pasiruošimą diegti atnaujintą ugdymo turinį mokyklose, paprastai turime omenyje patyriminę mokslininkų ir mokytojų praktikų veiklą, įtraukiančią nuotolinę erdvę, kurioje aktyviai diskutuojame, eksperimentuojame ir kuriame pamokos planavimo / stebėjimo įrankius, kuriuos mokyklos ir mokytojai galėtų taikyti praktiškai, plėtoti mokymosi patirtį, kad ji būtų naudinga kiekvienam (plg. 3 pav.). Mokyklų mokytojų komandos tęsia darbą praktinėse dirbtuvėse ir rengia pamokų planus, ieško mokymosi stilių ir mokymo metodų integravimo modelių, tinkamų įvairių gabumų mokiniams. Ugdymo turinio metodininkai konsultuoja ir padeda kiekvienam mokytojui atskleisti kompetencijomis grįsto mokymosi strategijos prasmę.
Kokius pamokos kokybės požymius atrado mokyklų mokytojai? Pasinaudodami kompetencijų aprašais, atnaujintų dalykų turiniu, mokinių pasiekimų lygiais, jie atskleidė, kaip planuojamas pamokų ciklas, kaip jį galima naudoti mokymui individualizuoti / diferencijuoti, kokius mokinių gebėjimus, suvokimo aspektus ir žinias jis padeda ugdyti. Kurdami pamokų scenarijus mokytojai ieškojo atsakymų į klausimus: kokia pamokos struktūra padėtų mokiniams pasiekti užsibrėžtą tikslą? Koks bus mokytojo vaidmuo siekiant šio tikslo? Koks bus mokinių vaidmuo siekiant šio tikslo?
1 lentelė. Mokymo(si) proceso pokyčiai
| Kategorija | Subkategorijos | Kontekstualus turinys |
|
Pokyčiai mokymosi procese |
Mokymosi procesai ir strategijos: vertinimas, personalizavimas | „<…> bus daugiau tyrinėjimu grįsto mokymosi, asmeninių teorijų kūrimo, tikrinimo ir pastovaus tobulėjimo“; „<…> nauji vertinimo modeliai, ypač formuojamojo vertinimo“; „<…> mokymosi strategijų personalizavimas“; „<…> mažiau nereikalingų žinių mokymosi procese“; „<…> holistinio mokymosi valdymas“; „<…> mokymasis projektinėse komandose. |
| Nauji įgūdžiai: bendradarbiavimas | „<…> Mokymasis iš bendraamžių bus mokymosi proceso dalis“; „<…> rinka nuspręs, ko mums reikia mokytis (žinių praradimas apie savo kultūrinį paveldą)“; „<…>Mokymosi mokytis poreikis“; „<…> daugybinių įgūdžių poreikis (multidiscipliniškumas ir „pasidaryk pats“ praktika)“; „<…> problemų sprendimo ir adaptacijos įgūdžiai“; „<…> dėmesio centre žinių kūrimas“; „<…> pirmenybė teikiama įgūdžių vystymui, o ne žinioms“. | |
| Mokymasis su technologijomis | „<…> Aukštos kokybės skaitmeninės mokymosi aplinkos“; „<…> Mokymasis, kai nereikės turėti klasės patalpų“; „<…> Papildyta realybė ir inovatyvus modeliavimas; „<…> mokymosi motyvacija remsis socialiniais tinklais“; „<…> mobilios priemonės bus mokymosi ir atminties pakaitalai“; „<…> mobilios priemonės remia mokymąsi“. | |
| Turinys ir ugdymo programos | „<…> Pasikeis mokymosi turinys ir aplinka“; „<…> Proporcingai didėjantis žinių pagrindas“. |
Atlikę pamokų planų analizę galime teigti, kad paruoštas pamokų turinys skatino mokinius praktiškai taikyti gebėjimą pagrįsti ir pasverti įrodymus, remiantis sąvokomis, įsisavintomis mokantis temą. Mokymo(si) procesą (2 lentelė) mokytojai pristatydavo taip, kad mokiniams būtų galima suteikti dalykiškai struktūruotų žinių gerai organizuotu, veiksmingu būdu (3 pav. Pamokos planavimo algoritmas pagal K. Klauerį ir D. Loitnerį (Helmke, 2012), skatinančiu mokinius savarankiškai mokytis, gebėti atlikti visas mokymosi veiklas.
Mokytojai stiprino gebėjimą apibrėžti įsitraukimo į pamoką / mokinių motyvavimo bei sudominimo žingsnį. Mokinių motyvavimo ir sudominimo žingsnis – tai planavimo etapas, padedantis suformuluoti „pamokos intrigą“, su tema susijusius klausimus ir užuominas. Be to, šis pamokos planavimo žingsnis apibrėžia mokytojo vaidmenį. Jis užmena „mįslę“ / kelia probleminius klausimus, klausosi ir konsultuoja mokinių grupes, kai šie narsto užuominas, ir pakursto diskusiją, kad padėtų mokiniams užpildyti trūkstamus fragmentus naujai suformuluotuose paaiškinimuose. Aiškus ir mokinių vaidmuo: jie tampa „detektyvais“, turinčiais ištirti pirmines užuominas, pasverti įrodymus ir suformuluoti, patikrinti ir pažvelgti paaiškinimus, kaip ir kodėl įvyko tam tikri įvykiai / procesai. Taigi įsitraukimo į pamoką žingsnis tampa naujais scenarijais, apimančiais ir improvizaciją, ir mokinių sudominimą, ir reakciją. Visiems įtraukiančio ugdymo metodams būdingi tokie universalūs aspektai, kaip struktūra, sudominimas, tikslas ir reakcija.
Grįžtamoji informacija kaip pamokos planavimo dalis
Mokytojo grįžtamasis ryšys / grįžtamoji informacija – tai tam tikrų prielaidų palyginimas su konkrečiu mokinio darbu. Tai tokia informacija, kuri skirta konkrečiam mokiniui ir pateikiama reikiamu momentu, kai gali suteikti didžiausią naudą. Tai svarbi formuojamojo vertinimo proceso dalis. Formuojamasis vertinimas suteikia informacijos mokytojams ir mokiniams apie tai, kaip mokiniams sekėsi siekti užsibrėžtų mokymosi tikslų (plg. 4 pav.).
4 pav. Grįžtamojo ryšio / grįžtamosios informacijos teikimo seka
Mokinio akimis, formuojamąjį vertinimą galima apibūdinti taip: kokių žinių ar įgūdžių siekiu įgyti; ar esu arti šio tikslo; ką turėčiau daryti toliau? Kad gebėtų tinkamai atlikti formuojamąjį vertinimą, mokytojas privalo mokėti gerai pateikti grįžtamąją informaciją. Be to, reikia iškelti aiškius mokymosi tikslus, sudaryti tikslius šiuos tikslus atitrinkančius pamokų planus bei užduotis ir (dažniausiai po grįžtamosios informacijos pateikimo) padėti mokiniams užsibrėžti naujus tikslus ir parengti veiksmų planą, kad jie galėtų sėkmingai šiuos tikslus pasiekti (2 lentelė). Grįžtamoji informacija padeda mokiniams suprasti, kiek jau pažengta mokymosi kelyje ir ką reikėtų daryti toliau (pažinimo veiksnys). Suvokę, ką daryti ir kodėl, mokiniai pajunta, kad gali pakreipti (kontroliuoti) savo mokymąsi patys (motyvacijos veiksnys).
2 lentelė. Grįžtamosios informacijos turinio pavyzdys
| Grįžtamoji informacija | Grįžtamosios informacijos objektas, palyginimo tipas, funkcija ir valentingumas |
| Pateikti faktai puikiai įrodo tavo teiginį, kad laikraščius reikia rinkti kaip makulatūrą. Tai puiku. Iš kur sužinojai visus šiuos faktus? | § OBJEKTAS: užduotis, procesas, savikontrolė.
§ PALYGINIMAS: su kriterijais. § FUNKCIJA: aprašomoji. § VALENTINGUMAS (emocija): teigiamas. § Tai geros grįžtamosios informacijos pavyzdys, jis patvirtina, kad veikla atitinka vieną iš tikslų (svarūs faktai), ir šį pranešimą susieja su mokinio pastangomis (vaikas atliko tyrimą, kad sužinotų visus faktus, o mokytoja į tai atkreipė dėmesį). |
Susipažinkime su kompetencijomis grįstu mokymu: kas, kodėl ir kaip?
Bet koks pokytis galimas tik tada, kai jis remiasi mokymosi procesais. Tai ypač sakytina apie mokyklą, apie kiekvieno mokytojo darbą. Mokytojas visą laiką susiduria su kaitos reiškiniais. Mūsų uždavinys yra pasitikint savo profesiniu potencialu įveikti šiuos iššūkius, augti kartu su jais ir taip plėtoti savo pedagoginės veiklos kompetencijas, lavinti gebėjimus, įgyti įvairiausių praktinių įgūdžių. Dirbančiam mokykloje mokytojui nepakanka gerai suplanuoti pamoką, kad mokymasis būtų kokybiškas, o jo rezultatai atitiktų mokymosi turinį. Būtina pagal situaciją lanksčiai kurti pamoką, kad būtų tinkamai įgyvendinamas pamokos planas ir reaguojama į kilusias mokymo(si) galimybes bei mokinių poreikius, interesus. Bene pati svarbiausia mokytojo veiklos sritis – išmokti tinkamai planuo iksmų ti šiuolaikinę pamoką, siekiant jos prasmingumo, kūrybiškumo, veiksmingumo, rezultatyvumo.
Sėkminga pamoka labiausiai priklauso nuo gebėjimo sudominti ir įtraukti mokinius, skatinti ir palaikyti jų aktyvumą, gebėti mokymą pritaikyti prie jų mokymosi galimybių, įžvelgti kylančias problemas ir laiku surasti sprendimą, todėl mokytojui svarbu gerai pažinti mokinius, išmokti taikyti įvairias mokinių pažinimo strategijas.
Naujas požiūris į mokymąsi šiuolaikinėje klasėje reikalauja naujo požiūrio į mokymą. Toks požiūris apimtų mokymą, pabrėžiantį aukštesnio lygio mąstymo gebėjimus, kompetencijomis grįstą mokymąsi ir supratimą, mokinių pasiekimų vertinimo būdų, leidžiančių mokiniams pasiekti informaciją, taikymą, naudojimą. Daugeliui mokytojų mokymosi mokslo raidos, pamokos planavimo naujų tendencijų poveikis reiškė mokymąsi mokyti kitaip. Iš mokytojų tikimasi, kad jie ugdys mokinių gebėjimus, leisiančius jiems sėkmingai veikti šiandieninėje žinių visuomenėje.
Be to, mokslinėje literatūroje (Casey et al., 2018; Rivenbark et al., 2014; Gervais, 2016) išskiriami šie esminiai šeši kompetencijomis grįsto mokymosi principai, leidžiantys kontekstualiau pažvelgti į mokymosi procesus ir juose matyti ugdymosi dalyvių sėkmės prielaidas:
- Visi ugdymosi dalyviai yra lygūs. Lygybė nereiškia, kad kiekvienam mokiniui suteikiama tas pats, kaip ir visiems kitiems. Tai reiškia, kad kiekvienam mokiniui suteikiama tai, ko reikia, kad būtų pasiektas tas pats galutinis tikslas. Tai yra pagrindinis kompetencijomis pagrįsto ugdymo principas, nes juo sąmoningai siekiama suprasti ir pašalinti mokyklos vadovavimo šališkumą. Mokiniai mokomi ir remiami atsižvelgiant į jų asmenines stipriąsias ir silpnąsias puses, suteikiant kiekvienam asmeniui vienodas sėkmės galimybes. Taigi, pasiekimų, pagrįstų kultūra, socialine klase, namų ūkio pajamomis ar kalba, nuspėjamumas visiškai pašalinamas. Kompetencijomis pagrįstas mokymasis taip pat padeda sukurti įtraukią kultūrą, kurioje visi mokiniai jaustųsi saugūs ir gerbiami.
- Ugdymosi erdvėse akcentuojamos išmatuojamos kompetencijos, padedančios ugdyti įgūdžius, padėsiančius visą likusį gyvenimą. Kompetencijos turi būti iš anksto apibrėžtos ir kiekvienam mokiniui nustatomos kaip mokymosi tikslai. Kuo grindžiamos šios kompetencijos? Užuot vien tik tikrinant pagrindines žinias, kompetencijos sutelkiamos į praktinį mokinio dalyko supratimą. Šios kompetencijos gali būti pagrįstos: a) suprantant pagrindines sąvokas; b) gebant pritaikyti žinias reikšmingoms problemoms spręsti; c) įvaldant atitinkamus / specifinius įgūdžius.
- Skaidrumas / aiškumas visada padeda ugdytiniams prisiimti atsakomybę už savo pasiekimus. Koks galutinis kiekvieno mokinio konkrečioje pamokoje tikslas? Atsakymas į šį klausimą turėtų būti suprantamas ne tik mokytojams. Mokymosi tikslai, kurie keliami atskirai pamokai (o ir visai mokyklai), turi būti aiškūs ir mokiniams, ir jų tėvams / globėjams. Kompetencijomis grįstoje švietimo sistemoje mokiniai, pradėdami pamoką, supranta šiuos tris dalykus: a) ko jiems reikia išmokti; b) kaip apibrėžiamas meistriškumas / gebėjimo lygis; c) kaip jie bus vertinami. Kai kiekvienas mokinys turi aiškų tikslą, jis / ji prisiims didesnę atsakomybę už savo pasiektus rezultatus. Pavyzdžiui, ugdytinis supranta, kad matematinės žinios yra svarbios, ir atitinkamai jas pritaikys užbaigdamas nedidelio sodo projektavimo projektą. Jis / ji turi panaudoti matematines kompetencijas, kad išmatuotų ploto dydį ir nustatytų, kiek augalų šiame sodo plote tilps. Taigi, jeigu mokinys aiškiai supras, ką jis / ji turi daryti, kad būtų įgudęs ir eitų tolyn, jis / ji prisiims daugiau atsakomybės už savo pasiekimus. Tada, kai užklumpa nesėkmės atliekant projektines veiklas arba trūksta žinių tinkamai jį užbaigti, aiškiai suprantama, kad reikalinga pagalba. Todėl aiškūs kiekvienos pamokos tikslai ir rezultatai padeda mokiniams prisiimti atsakomybę už savo mokymosi rezultatus. Visa tai savo ruožtu padeda tapti geresniais besimokančiaisiais dabar ir suaugus.
- Individuali pagalba. Vadovaudamiesi aukščiau pateiktu pavyzdžiu, tarkime, kad mokinys susiduria su sunkumais dėl minėto sodo projekto ir daro išvadą, kad jam / jai reikia pagalbos. Šioje vietoje atsiskleidžia mokytojo prieinamumas. Kompetencijomis pagrįstoje ugdymo aplinkoje mokiniai privalėtų turėti sistemą, kad suprastų, kiek laiko jie turėtų dirbti su problema prieš prašydami pagalbos ir kada pamokos metu gali kreiptis į mokytoją. Taigi, kai mokytojai dirba su mokiniais atliepdami jų skirtingas silpnybes ir padeda jiems pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis, kiekvienas besimokantysis auga meistriškumo link unikaliu (bet vienodai veiksmingu) keliu. Ši individualizuota mokymosi patirtis suteikia kiekvienam mokiniui vienodas sėkmės galimybes. Kad šis procesas vyktų sklandžiai, mokytojai turi būti pasirengę padėti mokiniams. Be to, jie negali pasikliauti tik pagalbos prašančiais mokiniais: mokytojai turi gerai žinoti kiekvieno mokinio pažangą.
- Pažangos vertinimas. Vertinimai būna įvairių formų. Pateiksime trijų tipų vertinimus, kurie yra ypač naudingi kompetencijomis grįstam ugdymui: a) formuojantys vertinimai. Šie vertinimai padeda mokytojams nustatyti, kur kiekvienas mokinys yra mokymosi procese, ir prireikus pakoreguoti mokymą. Formuojantis vertinimas suteikia mokytojams galimybę prisitaikyti realiuoju laiku, aiškiai nustatant pagrindines sritis, kuriose mokiniai turi tobulėti. Pavyzdžiui, mokytojai gali paprašyti mokinių pateikti vaizdo rašinį arba sukurti skaitmeninį aplanką, kurį galima bendrinti internete. Tokio tipo vertinimai leidžia mokiniams parodyti savo dalyko supratimą, o tai yra kompetencijomis pagrįsto mokymosi pagrindas. Tada mokytojas gali atitinkamai pakoreguoti kitą pamoką arba planuoti susitikimą su mokiniais, kurie mažiau suprato dalyką; b) autentiški vertinimai. Dar vienas puikus būdas parodyti savo meistriškumą, kad mokiniai perimtų žinias ir pritaikytų jas realiose situacijose. Be to, mokiniai įgyja įgūdžių, kurių jiems prireiks netolimoje ateityje. Autentiški vertinimai gali apimti, pavyzdžiui, anglų kalbos žinių naudojimą rašant motyvacinį laišką dėl darbo paieškos arba fizikos dalyko supratimą kuriant ir pastatant stabilų bokštą iš dantų krapštukų ar zefyrų; c) skaitmeninio turinio vertinimas. Naudojant technologijas pamokoje, vertinimas tampa daug lengvesnis. Daugelis klasės programinės įrangos apima vertinimą ir pažangos ataskaitas, kurios padeda mokytojams tiksliai matyti, kur kiekvienas mokinys yra mokymosi procese.
- Mokymosi sėkmės patyrimas – laidas besimokančiajam toliau judėti pirmyn. Kai mokiniai aiškiai supranta temą, įrodo, kad sugeba tą supratimą pritaikyti, ir parodo, kaip išsiugdė būtinus įgūdžius.
Šie išvardinti kompetencijomis grįsto mokymosi principai akivaizdžiai parodo, kad toks ugdymas padeda mokiniams tobulėti ir demonstruoti atskirų temų supratimą, formuoja teisingumo ir kiekvieno ugdymosi dalyvio įtraukties kultūrą bei paruošia ugdytinius gyvenimui už mokyklos ribų. Nors tokia sistema kelia unikalių iššūkių mokyklos administracijoms, tačiau tokių iššūkių įveikimo nauda, matyt, gerokai viršija įdėtų pastangų dydį (pagal Casey et al., 2018; Juraschka, 2021).
Remiantis antrojo veiklos tyrimo etapo analize galima daryti apibendrinimą ir teigti, kad pamokos planavimo procesas kokybės aspektu suprantamas kaip mokymosi situacijų (veiklų) ir mokymosi patirčių (grįžtamojo ryšio) kūrimo laukas, kuriame drauge veikia, bendrauja ir bendradarbiauja mokiniai ir mokytojai; mokymosi turinys, aplinka, metodai, laikas, formos, būdai, grįžtamasis ryšys, pasiekimų vertinimas yra pamokos kokybės užtikrinimo priemonės.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
Pritariu ir Dariaus, ir Viktorijos nuomonėms. Nuo savęs noriu pridėti, kad turėsime dar daugiau beraščių, neturinčių loginio mąstymo, nesveikų ir priklausomybę IT turinčių vaikų.
Ta lygybė kol kas atsispindi tik vienoduose patikrų testuose, brandos egzaminuose. Visas kitas ugdymo individualizavimas yra tik simuliuojamas.Įžengus į įtraukiojo ugdymo erą bus dar baisiau ior niūriau. Eilinį kartą mokytojai bus dar labiau apkrauti, susidurs su dar didesnėmis emocinėmis problemomis, o mūsų švietimo sistemos mokslinčiai …rašys, rašys, rašys, kurs grafikus, teorijas. Mes žiūrėsim, žiūrėsim, žiūrėsim… Ar matysim? Geras klausimas. Pirmiausia mokytojas turi patirti sėkmę.Tik tuomet jis gebės tuo sėkmės virusu užkrėsti ir mokinius.
Pasirodo komentarai yra cenzūruojami…. mano komentaras dingo. Jaučiuos kaip Rusijoje
jie nėra cenzūruojami, tiesiog kai kurie patenka į skyrelius „šiukšlinė“ arba „laukia“ (tada juos reikia patvirtinti), kiekvieną rytą jie peržiūrimi, ištrinamas šlamštas, patvirtinami lietuvių kalba parašyti ir su straipsniu susiję komentarai. Todėl gali tekti palaukti patvirtinimų, ypač jei komentuojama vakarais ar savaitgaliais. Kodėl vieni komentarai atsiranda iš karto, o kiti patenka į minėtus skyrelius, deja, nežinome, tai nuo mūsų nepriklauso.
Tai priklauso tik nuo jūsų, tikriau nuo jūsų svetainės konfigūracijos.
Kam reikalingi komentarai po paros ar 3 (savaitgalio atveju).
Bet kokiu atveju vartotojai turi būti informuoti, kad komentarai tikrinami ir tvirtinami ir bendravimas komentarais nėra realiu laiku.
Labai taiklūs pastebėjimai.
Matosi, kad autorius nėra vedęs nei vienos pamokos ir neįsivaizduoja kas tai yra pamoka. Gražiai atrodo literatūroje, gražiai atrodo licėjuj ar mokykloje, vykdančioje mokinių atranką. Siūlau nueiti ir pravesti savaitę pamokas mokykloje, kuri nevykdo atrankų, kurioje 50% ir daugiau yra su spec. poreikiais, kur jau atėjusių mokinių vidurkis yra max 5 ir motyvacija nulinė. Tada galėsite rašyti tokio tipo analizes. Kada ministerijos klerkai nusileis ant žemės. Nauji planai irgi sukurti kaip minimum universitetui ar licėjui, bet ne vidutinei mokyklai. Man šlykštu žiūrėti į visokius reitingus, kai lyginamos mokyklos vykdančios atranką ir ne. Būtų keista, kad jei dešimtukininkas (kuris greičiausiai ir taip motyvuotas) iš gimnazijos išeitų su 5 (greičiau jau jį išmestų ankščiau). Aš kaip tik žiūrėčiau teigiamai į mokyklas, į kurias ateina nurašyti mokiniai, o visi išlaiko egzaminus (tegu ir ne stebuklingais pažymiais). Tokių straipsnių autoriams norisi priminti, kiek pamokoje minučių ir kiek iš tų minučių galima skirti kiekvienam iš 30 mokinių.
Kol kas neužčiuopiu jokio esminio skirtumo: motyvavimas, galimybės kiekvienam, Žinių suvokimas ir taikymas, kiekvieno sėkmės siekimas ir pan. Tai jau daroma. Kalbant apie skaitmenininį turinį, ne visi mokiniai lygūs. Daug kas neturi technologijų namuose, o ir mokyklos ne visos lygios: nėra geros įrangos, technologijos keičiasi ir labai greitai sensta. Manau, ne nuo to galo pradedadt: sukurkit gerą materialinę bazę mokyklose, įrenkite jas pagal savo viziją, paruoškite daug mokytojų, apmokykite esančius (ne tuščiom kalbom, bet labai konkrečiai). O tada jau mokykime. Dabar toks jausmas, kad traukinys išvažiavo, o keleiviai bėga paskui ir bando įšokti, bet niekas iki galo net neužčiuopia, kur važiuoja ir ar šito tikrai reikia. Griaunam tai, ką turim užuot gilinę ir vis griebiam kažką naują, kas visai nepatikrinta. Nepainiokite privačių išpuoselėtų mokyklų su atrinktais mokiniais ir valstybinių. Tai du skirtingi pasauliai dėl mokinių skaičiaus, motyvacijos ir turimos bazės. Nieko įžeisti nenoriu, bet esu praktikė, pykstu, kad niekam nerūpi tikras vaizdas ir rezultatas.