Veiklos tyrimas „Pedagogų mokėjimo mokytis kompetencija (įsivertinimo anketų analizė)“

„Suaugęs mokinys dėl mokymosi mokytis turi turėti šias būtinas nuostatas: savimotyvaciją mokytis ir ištvermę nepasiduoti, susidūrus su mokymosi trukdžiais; vidinį poreikį asmeniniam tobulėjimui ir esamos situacijos kaitai; pasitikėjimą savimi ir savivoką; teigiamą nuostatą mokytis; norą padėti kitiems; gebėjimą ieškoti kitų pagalbos“, – teigia Vilija Lukošiūnienė. Ji asmeninę individo atsakomybę už mokymosi procesą nurodo kaip pagrindinę sėkmės sąlygą (Lukošiūnienė, 2015, p. 99). Šios sąlygos trūkumą laikome pagrindine priežastimi, kad 2017–2018 m. m. įsivertinime, palyginti su 2016–2017 m. m., dalyvių sumažėjo 5 proc.: 2016–2017 m. m. atsakiusiųjų visų rajono pedagogų į įsivertinimo anketas buvo 21 proc., 2017–2018 m. m. – 16 proc. (125 besimokantieji). Siektino rezultato įgyvendinti nepavyko dėl mokėjimo mokytis kompetencijos neaktualizacijos. Tai grindžiame 2016 m. atliktu Pedagogų mokėjimo mokytis kompetencijos tyrimu Vilkaviškio r. (Venckienė, 2016). Grįždami prie Tarnybos 2017 m. pabaigoje atlikto veiklos tyrimo „Pedagogų mokėjimo mokytis kompetencija (įsivertinimo anketų analizė)“, prisimename akcentuotus teiginius, jog beveik trečdalis pedagogų mokymosi refleksiją sieja su atokvėpiu, kad nėra visuminio matymo identifikuojant mokėjimą, siekiame aiškių veiklos orientyrų įgyvendinimo: įsipareigojome plėtoti savivaldų mokymąsi; stiprinti duomenų analizavimo ir panaudojimo įgūdžius; kurti sąlygas refleksyviam mokymuisi; plėtoti asmenybės saviugdą; inicijuoti bendradarbiavimo kultūrą (įasmeninti Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos 2016–2018 m. strateginio veiklos plano uždavinius).

Tyrimo informacija (2017-11-16 atlikto tyrimo tęstinumas)

 

Laukiami kokybiniai rezultatai (kas iš to?). Patobulintos ar praplėstos individualiai kiekvieno besimokančiojo kompetencijos, kurios turi reikšmingą įtaką ugdymo procesams ir rezultatams (aprašytiems Ikimokyklinio ugdymo metodinėse rekomendacijose, Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu, pakeistame 2016 m. birželio 29 d. įsakymu). Aktualizuodami mokėjimo mokytis kompetencijos (MMK) svarbą, tobulinsime mokymosi procesų organizavimą (15 proc. padidėjęs cikliškai besimokančiųjų skaičius rajone).

 

Tikslinė grupė (kam skirta?). Vilkaviškio r. švietimo bendruomenė (jos mokiniai).

 

Įgyvendinimo laikas – 2017–2018 m. m.

 

Partneriai – mokytojai praktikai, aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų mokslininkai, dėstytojai, mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai, VšĮ lektoriai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

 

Rezultatai. „Nuolat besimokantys pedagogai daro įtaką vidinei ir išorinei ugdymo institucijos darbo, veiklos kultūrai, skatina bendruomenę domėtis naujovėmis, jas diegti savo veikloje, taip nuosekliai pereinant nuo kvalifikacijos kėlimo prie nuolatinio mokymosi“ (Dautartas, Rukštelienė, 2006).

 

Pastaba. Jei į procesus žvelgtume iš trumpalaikės perspektyvos, besimokantiesiems refleksija mokymosi renginyje nėra svetimas ar naujas reiškinys. Analizė pateikiama žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos.

 

Tyrimo struktūra

2018 m. įsivertinimo proceso organizavimo kontekstas ir išryškėję teiginiai: reaguojant į besimokančiųjų norą pildyti elektronines įsivertinimo anketas, buvo sukurtas analogiškas trečius mokslo metus pildomos popierinės anketos variantas. Popierinis variantas buvo įvardytas kaip blogybė, nepatogumas ir t. t. Elektroninį anketos variantą pildė 5 proc. mažiau pedagogų nei popierinį. Ar anketos forma buvo pagrindinė priežastis? Pildant elektroninį anketos variantą, metodikos būrelio pirmininko įtaka, kuri yra skirtingo (atliekant lyderio mokymuisi vaidmenį, pasyviai įgyvendinat būrelių veiklos užduotis, neįgyvendinant bendradarbiavimu grįstų susitarimų) lygmens, įtraukti į įsivertinimo procesą kolegas sumažėja (pildant popierinius variantus matoma, kas užpildė anketą, o kas neįsivertino), visa atsakomybė atitenka pačiam besimokančiajam. Tai siejame su jau minėta V. Lukošiūnienės individo atsakomybe už mokymosi procesą. Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje pabrėžiamas nuolatinis mokymasis, veiklumas, solidarumas, kuris neįmanomas be minėtos vertybinės nuostatos. Tai kelias į laimę. „Mokytojas lyderis – visuomenės varomoji jėga“, – teigiama Švietimo problemos analizėje (Švietimo problemos analizė, 2013).

 

Elektroniniame anketos variante įvardijant įgytų žinių, gebėjimų, nuostatų pritaikomumą ugdymo procese reikėjo nurodyti ir kompetencijos pavadinimą. 9 proc. respondentų įvardijo, kad skyrė dėmesį MMK, nurodė pritaikomumo pavyzdžių. 18,4 proc. respondentų įvardijo galimų MMK pavyzdžių, bet šiai kompetencijai nepriskyrė. Šie duomenys patvirtina minėtą MMK neaktualizaciją.

 

2016 m. apklausoje dalyvaujant 300 rajono pedagogų, trečdalis neatsakė į klausimą, kas yra MMK.

Organizuojant šią apklausą, buvo vykstama į mokyklas. Mokytojai į apklausą įsitraukė dėl ugdymo įstaigų vadovų įtakos. 2017–2018 m. m. 81 proc. (125) dalyvavusių įsivertinimo procese atsakė į minėtą klausimą. Šiuo atveju respondentai į įsivertinimo procesą įsitraukė savanoriškai, prisiimdami atsakomybę už mokymosi kokybės kūrimą.

 

Apibendrinus pedagogų pateiktus atsakymus, kas yra MMK, išryškėjo dominuojantys veiksmažodžiai.

1 lentelė. Pedagogų atsakymuose dominuojančių veiksmažodžių skaičius

	Atsakymuose dominuojantis veiksmažodis
	(at)(pa)(si)rinkti	tobulinti/tobulėti	su(si)planuoti	(at)rasti	išsikelti	mokyti(s)	(su)žinoti
Atsakymų skaičius	14	12	9	8	8	8	7

 

Apibūdinant MMK, atsakymuose dažniausiai įvardytas veiksmažodis rinkti. Jei remtumėmės Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (DLKŽ), galėtume tvirtinti, kad tai teigiamą ženklą ugdymo(si) procesuose turintis veiksmažodis: 1) imti ir dėti į vieną vietą, krauti; 2) telkti į vieną vietą; 3) ieškoti tinkamo. Apibrėžtys liudija įvairiakryptį besimokančiųjų veikimą. Tai viena iš sąlygų mokymosi ribotumui eliminuoti. Tobulinti / tobulėti – hipotetiškai mąstydami galime teigti, kad šie žodžiai susiję su stereotipiniu deklaravimu, bet ne tikrąja suvoktimi. Tobulumo siekis yra kiekvieno uždavinys, tačiau būtina tam sąlyga – kritiška refleksija. Veiksmažodžiai su(si)planuoti ir išsikelti yra tik viena iš MMK dedamųjų. Jų vartojimas, neišplečiant kitais elementais, parodo apie MMK sampratos siaurumą. Taip pat apibrėžtyse vartojami aktyvų veikimą apibūdinantys veiksmažodžiai: (at)rasti, mokyti(s), (su)žinoti. Dar MMK apibrėžčiai vartojami ir kiti veiksmažodžiai: įgauti, apdoroti, keistis, analizuoti, dirbti, lavinti ir t. t. (pateikiami net 43 skirtingi veiksmažodžiai).

 

2 lentelė. Pedagogų atsakymuose dominuojančių daiktavardžių skaičius

	Atsakymuose dominuojantis veiksmažodis
	(su)gebėjimas	tikslas	tobulėjimas	(pri)taikymas	atsakomybė	poreikis
Atsakymų skaičius	22	13	12	9	7	7

 

Kompetenciją sudaro kelios pagrindinės dedamosios: „Kompetencija – tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma…“ (www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/pagrindiniai-kompetenciju-ugdymo-aspektai/siuolaikinio-ugdymo-tikslas-asmens-kompetencijos/bendrosios-ir-esmines-dalykines-kompetencijos/). Remdamiesi šia apibrėžtimi matome, kad (su)gebėjimas yra tik viena iš kompetencijos dedamųjų, atsakomybė – viena iš vertybinių nuostatų, todėl atsakymai neatspindi visumos. Pagal J. Pukevičiūtę (2007), įvardijant MMK reikšmę, tikslas yra tik antrasis žingsnis siekiant holistinės mokymosi sampratos įgyvendinimo (žr. 1 pav.). Reikmės reikšmę turinčio daiktavardžio (poreikis) vartosena informuoja apie „judėjimą pirmyn“ (mokantis). Tam reikalinga visų MMK dedamųjų realizacija (žr. 1 pav.). Po (pri)taikymo turėtų eiti refleksija ir pan. Aptardami tobulėjimo sąvokos vartoseną, neišvengsime jau minėtų analogijų su stereotipais.

 

1 pav. Hipotetinis mokymosi mokytis kompetencijos modelis (pagal Pukevičiūtę, 2007, p. 21)

 

Apibendrindami MMK apibrėžtyse dominuojančių veiksmažodžių ir daiktavardžių vartoseną, įžvelgiame įvairiapusį siekį veikti, tačiau nemažai yra įgyvendinimo sampratos ribotumą, sąsajų su stereotipais reiškiančių atsakymų.

Analizuodami MMK pritaikomumo ugdymo(si) procese pavyzdžius, pastebime, kad respondentai atsako nekonkrečiai: pritaikiau naujus metodus; mokiau mokinius įsivertinimo, ilgalaikio rezultato siekimo ir pan.

 

Tarp teorijos ir praktikos nuolat vyksta sąveika. Taip abu procesai papildomi informacija. Kad šie procesai vestų kokybės link, teorinių pritaikomumo pavyzdžių praktikoje įvardijimas turėtų remtis konkretumo principu. Šis principas apsaugo norimą perduoti informaciją nuo galimai netikslingų interpretacijų. Pateiktuose pavyzdžiuose trūksta informatyvumo, nes neaišku, kokiu būdu mokiniai buvo mokomi įsivertinimo, įtraukiami į nuolatinį kritinį mąstymą. Atsakymo pateikimas įvardijant, kad buvo pritaikyti nauji metodai, informuoja apie visų įmanomų naujų (kyla klausimas ir dėl ribos tarp nauja ir sena) metodų pritaikymą. Vadovaujantis logiškumo principu, toks atsakymas kelia abejonę dėl tikrumo.

 

Pateikiama ir tokių pavyzdžių, kurie yra dar „pusiaukelėje“, todėl išryškėja problemiškumas su pritaikymu ugdymo procese: ieškojau naujesnių būdų; sužinojau įvairesnių refleksijos būdų; patobulinau, kaip pagerinti mokinių pasiekimus, naudojant sisteminio mąstymo strategijas; tobulinau pamokos refleksijos formas ir pan.

Pavyzdžiais yra įvardijami mokymosi rezultatai arba tik procesas, bet atspindžio organizuojamame procese neatrandame.

Yra pavyzdžių, kai pritaikomumas yra painiojamas su žinių, gebėjimų, nuostatų formavimosi / plėtotės sąlygomis: dalyvavau mokymuose „Pažinimas, supratimas, naujų dalykų atradimas, savižina“. Tokio atsakymo pateikimas sukuria daug nežinomųjų dėl pritaikomumo.

Detalizuotuose atsakymuose realizuojamas minėtas konkretumo principas: išmokome naudoti „Plickers“ korteles; kartojame per savaitę viską, ką išmokome, aišku, žaidimo forma.

 

Remdamiesi pateiktais pritaikomumo pavyzdžiais ir jų analize, teiginius dėl MMK įgyvendinimo sampratos ribotumo, sąsajų su stereotipais galime papildyti dominuojančia teorijos ir praktikos atskirtimi, nesivadovavimu konkretumo principu ir pan.

 

Siekiamybės. V. Lukošiūnienė, išanalizavusi Britų mokymosi mokytis kampanijos (2007, 2010) informaciją, pabrėžia, kad kompleksiška MMK suvoktis teikia tokias galimybes:

• permąstyti neigiamą mokymosi patirtį, pažinti mokymosi stilių, valdyti mokymąsi (ieškoti mokymosi motyvatorių, aktualizuoti mokymosi turinį ir metodus, atitinkančius situaciją);
• naujai pajausti galias ir atrankos variacijas;
• tobulinti organizacinius mokymosi gebėjimus, akcentuojant laiko ir informacijos valdymą;
• išsiaiškinti asmeninį pajėgumą, kritiškai vertinti ir kontroliuoti savo paties mąstymą, kontekstualiai rinktis mokymosi metodus, aplinką (Lukošiūnienė, 2014).

 

Gebėjimo mokytis esmė pagal V. Lukošiūnienę, kuri remiasi mokslininkės C. Stringher MMK sampratos žemėlapiu (žr. 2 pav.), yra „mokymosi prasmės formavimasis, taikant saviįsivertinimą ir refleksiją“ (Lukošiūnienė, 2014, p. 39–40).

2 pav. Mokymosi mokytis komponentai ir jų ryšys (pagal C. Stringher, 2010)

 

Mokslininkė pateikia MMK komponentus, išryškindama asmeninės ir socialinės sričių ryšius, reikšmingus mokantis mokytis. Pateiktame MMK vaizdinyje (žr. 2 pav.) matomas kompleksiškumas: jungtys tarp prigimtinių dalykų, pažinimo, metapažinimo, vertybinių mokymosi nuostatų, būdų, socialinių aspektų.

 

Galimybės:

• Skirti laiko savo / mokinių mokymosi galioms ir sunkumams pažinti.
• Realizuoti ilgalaikes mokymosi programas, paremtas tęstinumo principu.
• Savo / mokinių mokymąsi organizuoti cikliškai, viena iš galimybių – įgyvendinant „Demingo rato“ (žr. 3 pav.) žingsnius (planuoti, daryti, tikrinti, veikti ir vėl „sukti“ ratą).

 3 pav. „Demingo ratas“ pokyčiams įgyvendinti

 

• Taikyti nuolatinę mokymosi refleksiją savo / mokinių realizuojamuose procesuose.
• Pa(si)tikėti savo / mokinio mokymosi galiomis.
• Analizuojant parinkti tokią mokymosi formą, kuri maksimaliai padėtų patenkinti tobulinimosi poreikius.
• Mokymosi situacijose būti empatiškam(-ai), kurti atviru bendravimu paremtą aplinką.

 

Tyrimas komplementarus atliktam 2017-11-16 (www.spt.vilkaviskis.lm.lt/index.php/tyrimai).

 

Naudota literatūra:

1. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: šeštas (trečias elektroninis) leidimas. 2011. Internetinė versija.
2. Dautartas J., Rukštelienė N., 2006, Mokymosi visą gyvenimą motyvacija: pedagogų požiūris. Pedagogika: mokslo darbai, Nr. 83, p. 74–79.
3. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, 2015.
4. Kompetencijų ugdymas, metodinė svetainė (www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/pagrindiniai-kompetenciju-ugdymo-aspektai/siuolaikinio-ugdymo-tikslas-asmens-kompetencijos/bendrosios-ir-esmines-dalykines-kompetencijos/)
5. Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194, pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-136.
6. Lietuvių kalbos žodynas (http://www.lkz.lt/).
7. Lukošiūnienė V., 2014, Kvalifikaciją tobulinančių suaugusiųjų mokėjimo mokytis kompetencijos raiška ir ugdymasis: daktaro disertacija.

14. Mokytojas lyderis – visuomenės varomoji jėga. 2013, Švietimo problemos analizė, Nr. 1.
15. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54.
16. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, pakeistas 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-610.
17. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779.
18. Pukevičiūtė V. J., 2007, Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo aspektai. Acta Paedagogica Vilnensia, Nr. 19, p. 17-25.
19. Revoliucinis W. E. Demingo požiūris (http://kykompiuteris.blogspot.com/2013/01/23-revoliucinis-w-e-demingo-poziuris.html).
20. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu XII-745.
21. Venckienė G., 2016, Pedagogų mokėjimo mokytis kompetencija: magistro darbas.