Vasario 16-osios belaukiant

Jau savaitė, kai Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje šurmuliuoja mokiniai: laukia Vasario 16-osios – gražiausios žiemos pabaigos šventės. Įnoringi orai vieną dieną primena tikrą žiemą, kitą – rudenį, kartais – ir pavasarį. Tik šaltiniečiams svarbu, kad šventės laukimas prilygtų ir mokinio asmeninei šventei. Vasario 7–11 dienomis mokyklos fojė „veikė“ televizorius, kuriame buvo matomi 5–6 mokinių žodžiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo 104-osioms metinėms. Vieno koridoriaus gale – Vėjų pievoje – dailės būrelių mokinių darbų paroda „Lietuva pro mano langą“, kitame – mokinių iš antrinių žaliavų pagamintų modelių „Senųjų civilizacijų architektūros paminklų maketai“ paroda. Na, o klasėse nuo mažiausių – pirmokų – iki vyriausių – aštuntokų – mokiniai pluša prie savo kuprinių – jas puošia būsimai šventei. 5–8 klasių mokinai pasinėrė į mini rašinėlių kūrimą: „Papasakok istoriją, kaip jūsų šeima švenčia Vasario 16-ąją“, „Gražiausi žodžiai Tau, gimtine“, „Lietuva – tai mano kraštas…“, „Švęskime Laisvę!“ „Mano gimtinė Lietuva“. Keletas mokinių minčių apie artėjančią šventę.

Birutė Mozurkevičinė, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja

 

„Lietuva – tai mano kraštas…“

Vasario 16-oji – išskirtinė diena mūsų tautai ir valstybei, šią dieną buvo atkurta Lietuvos valstybė. Vasario 16-osios aktas tapo pagrindu, kuris suvienijo žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, kurioje šiuo metu aš ir gyvenu.

Aš galiu laisvai reikšti savo mintis ir nebijoti, kad už jas būsiu nubaustas ar net ištremtas. Aš galiu laisvai keliauti po pasaulį, daug patirti ir sužinoti, o kiekvienas kelyje sutiktas lietuvis man yra tarsi brolis. Mes kalbame viena seniausių kalbų pasaulyje, kurios taisyklės man yra sunkiai įkandamos, bet aš stengiuosi. Aš laisvai galėsiu pasirinkti profesiją, kuri man patiks ir dirbti ten, kur aš norėsiu.

Mes galime švęsti visas šventes – tiek tradicines, tiek nusižiūrėtas iš kitų šalių, mes turime laisvę rinktis. Mums atsivėrė platus pasaulis, kurio lygiaverčiais piliečiais mes galime jaustis. Mes visada žinome, kad turime kur sugrįžti, ten, kur mūsų laukia.

Branginkime laisvę, kurią iškovojo mūsų seneliai ir mylėkime savo šalį!

Kasparas Tverkus, 7b kl.

 

„Lietuva – tai mano kraštas, kurį likimas dovanojo“. Taip ją apdainavo Gytis Paškevičius savo dainoje „Mano kraštas“. O man Lietuva – tai šalis, valstybė, kurioje aš gimiau, gyvenu ir augu. Lietuva mano akimis maža šalis, bet ji didinga savo istorija. Lietuva – mano kraštas ir visada juo liks.

Eva Blažytė, 6c kl.

 

Lietuva – kokia ji?  Ji stebina mane savo grožiu bei vienybe. Važiuodama į mūsų sostinę Vilnių mėgstu stebėti gamtovaizdį pro mašinos langą. Pievos, medžiai, gyvūnija yra svarbiausias šios gimtinės gėris.. Džiaugiuosi gimusi ir gyvenanti Lietuvoje, laisvoje šalyje. Ji visada man širdyje, mano mylima tėvynė.

Emilija Stankutė, 7d kl.

 

Koks kraštas Lietuva? Lietuva – tai galingi ąžuolai, tai danguje skraidantys gandrai, tai Gedimino ir Trakų pilys, tai vieta, kur gimiau aš ir mano tėvai. Tai mano namai, kuriuose aš praleidau vaikystę, kur vasarą rinkdavau vyšnias, o vakarais klausydavausi močiutės atsiminimų apie praeities Lietuvą.

Klausausi ir stebiuosi, kiek daug narsių žmonių gyveno mano krašte. Kai Lietuva buvo skriaudžiama ir suvaržyta, mano tautiečiai puoselėjo bene svarbiausią valstybės relikviją – autentišką lietuvių kalbą. Atmindami visų senųjų didvyrių – rašytojų ir istorikų – darbus apie iškilios Lietuvos praeitį, tikrieji lietuviai sustojo bendrystei ir apgynė Lietuvą. Nors ir nedidelė ta Lietuva, bet galinga, o jos žmonės vieningi ir mylintys vienas kitą.

Labai džiaugiuosi, jog augu laisvoje tėvynėje, kur daugiau šviesos negu tamsos, kur galiu skaityti lietuviškas knygas, kur galiu nesibaiminti dėl savo artimųjų ir galiu drąsiai iškelti Trispalvę vėliavą. Tikiuosi, jog ir likusį savo gyvenimą praleisiu tėvynėje, kur viskas sava ir širdžiai miela, nes, kaip sakė mūsų senoliai,– žmogus be tėvynės kaip lakštingala be giesmės.

Augustė Stonytė, 8c

 

Lietuva – mano gimtinė. Tai pats gražiausias, brangiausias ir mylimiausias kraštas. Kasdien matau jos žaliuosius miškus ir suprantu, koks kerintis mūsų kraštas. Kasdienybėje kartais net pamirštame, kaip svarbu, kad mūsų šalis laisva ir nepriklausoma. Visi turime prisiminti ir dėkoti didvyriams, kurie kovojo ir stengėsi dėl mūsų gimtinės laisvės, kad ji dabar yra tokia nuostabi, kad galėtume joje laisvai gyventi.

Razmina Vaičekauskaitė, 8c

 

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Galime didžiuotis, jog prieš šimtą metų pirmieji Baltijos šalyse atkūrėme demokratinę nepriklausomą valstybę. Man sunkiai suvokiama priespaudos, okupacijos ir nelaisvės tema, tačiau ši diena primena, kad valstybė gali būti labai trapi. Kad gyvuotų Lietuva, o mes išliktume lietuviais, žmonės turi būti stiprūs, tvirti, vieningi ir mylintys. Trispalvėmis tądien pasipuošia miestų bei miestelių gyventojų namai, vyksta minėjimai, renginiai. Vienas svarbiausių Vasario 16-osios šventės momentų – pagarbos atidavimas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Valstybė prasideda nuo šeimos, todėl būtent su šeima ir reiktų švęsti valstybės gimtadienį.

Meida Gečaitė, 8a

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.