Vaizdinių priemonių panaudojimas ikimokyklinėje ugdomojoje veikloje „Ar pažįsti augalus?“

Laima Paukštienė
,
Vilniaus l.-d. „Žemyna“ vyresn. mokytoja
Renata Kitkovska
,
Vilniaus l.-d. „Žemyna“ mokytoja

Spalį Vilniaus lopšelis-darželis „Žemyna“ Jungtinės Karalystės Exeterio universiteto vertintojų pripažintas pirmo lygmens Mąstymo mokykla ir jai įteiktas tai patvirtinantis sertifikatas. Šeštus metus kartu su ugdytiniais mokomės ir tobulėjame siekdami šio oficialaus pripažinimo.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams labai svarbus vaizdinis ugdomosios medžiagos pateikimas, kuris padėtų išmokti mąstymo strategijų, būtinų sėkmingam ugdymuisi ir mokymuisi.

 

Itin dažnai susipažindami, tirdami, nagrinėdami kokį nors objektą ar reiškinį naudojame vieną iš Mąstymo mokyklos ugdymo(si) įrankių – mąstymo žemėlapius. Ne visada organizuojant ugdomąją veiklą tikslinga naudoti visus 8 mąstymo žemėlapius, bet dažnai tokiu būdu pavyksta visapusiškai išnagrinėti tiriamąjį objektą ar reiškinį. Ugdomajame procese naudojame ir kitus mąstymo mokyklos įrankius: mąstymo kepures, mąstymo raktus ar klausimų kėlimą.

Šį kartą norime pasidalyti patirtimi, kaip sekėsi pritaikyti visus mąstymo žemėlapius temai „Ar pažįsti augalus?“.

 

Temos pradžioje, norėdamos sužinoti, kiek vaikai žino apie augalus, kokias žinias galėtume gilinti, naudojome „Apibrėžimo“ žemėlapį, kurio centre įrašytas objekto pavadinimas „Augalai“. Vaikams uždavėme klausimą: „Pasakyk man viską, ką žinai apie augalus?“. Šis žemėlapis padėjo sužinoti, ką vaikai žino, o pildydami žemėlapį gavo ir naujos informacijos apie augalus iš draugų, kilo įvairių diskusijų dėl žinių teisingumo. Šis žemėlapis sudarė mums galimybę sužinoti ugdymo(si) spragas ir tai, kas labiausiai domina ugdytinius.

 

Vaikai prisirinko pienių, kurias apžiūrėjo, čiupinėjo, uostė, pjaustė, ragavo pienių salotas. Stengėmės tyrinėti ši augalą visais penkiais pojūčiais. Naudojome „Apibūdinimo“ žemėlapį, kuris padėjo vaikams apibendrinti pojūčiais atrastus pastebėjimus. Ugdytiniai drauge dalijosi savo įžvalgomis ir pildė individualius „Apibūdinimo“ žemėlapius „Pienė“.

Analizuojant, tiriant objektą buvo svarbu išsiaiškinti, kokios yra jo dalys. Tam pasitelkėme „Visumos išskaidymo į dalis“ žemėlapį. Vaikai tyrinėjo, aiškinosi ir vardino, kad gėlė turi žiedą, stiebą, lapus, šaknis, atlikome ir individualius „Visumos išskaidymo į dalis“ žemėlapius pasirinkę mėgstamą augalą.

 

Apibūdinę augalą, šiuo atveju pienę, visi drauge diskutuodami, keldami klausimus ir atsakydami į juos palyginome gėlę su medžiu – obelimi, naudojome „Panašumų ir skirtumų paieškos“ žemėlapį. Vaikai mąstė ir ieškojo panašumų, kuo pienė yra panaši į obelį (abi žydi, turi žalius lapus, kad augtų reikia saulės ir vandens) ir skirtumų (pavyzdžiui, pienė augina sėklas, kurias nešioja vėjas, o obelis augina vaisius, kuriuose slepia sėklas, tokiu būdu vilioja sėklų išnešiotojus smaližius ir panašiai).

 

Siekdami prisiminti ir įprasminti patirtį apie augalo gyvybės ratą, kaip išdygsta ir auga augalas, naudojome „Sekos“ žemėlapį. Vaikai sudarė seką, galėjo pamatyti ir suprasti, kokiu eiliškumu augalas užauga, nunyksta ir vėl atgyja.

Atkreipėme dėmesį, kad augalai yra itin skirtingi: labai dideli ir labai maži, vieni žiemą supūva, kiti beveik nepakitę sulaukia kito pavasario. Pasitelkę „Grupavimo“ žemėlapį „Augalai“ vaikai grupavo, skirstė ir vizualiai pamatė, kokiai augalų grupei priklauso konkretus augalas: medžiams, krūmams, žolėms ar samanoms. Sugrupavome artimiausioje aplinkoje esančius augalus, drauge susipažinome su naujais augalais.

Aiškinomės, kokios yra priežastys ir pasekmės, kad vienas mėgstamiausių mūsų vaisių yra obuolys. Išvadas padėjo apibendrinti „Priežasties – pasekmės paieškos“ žemėlapis. Žemėlapio viduryje objektas – obuolys. Priežastys, kad atsirastų obuolys: reikia pasodinti obelį, ją prižiūrėti, paskui nuskinti obuolius. Šis „įvykis“ turi ir pasekmes: obuolius galime valgyti, kepti iš jų pyragus, spausti sultis.

„Ryšių paieškos“ žemėlapis padėjo vaikams rasti bendrumus, tai, ką jie žino, susieti su nauja informacija. Iš obuolio sėklos išdygsta obelis, iš žirnių – žirniai, iš grūdų – javai ir t. t.

 

Baigdami temą vaikai vėl pildė „Apibrėžimo“ žemėlapį, kuris padėjo įvertinti, ką naujo sužinojo ar įsiminė apie augalus, kas yra svarbu, bet pasimiršo, ką dar galėtume ištirti, atrasti. Pamatėme, kad rezultatai labai pasikeitė. Todėl galime teigti, veikla buvo veiksminga.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.