Vaikų ugdymas(is) karantino sąlygomis – meniniai patyriminiai žaidimai lauke

Joana Tėvelytė
,
Kauno lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ meninio ugdymo mokytoja, ekspertė
Rasa Ratkevičienė
,
Kauno lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui

2020 metai atnešė daug iššūkių ne tik vaikams, tėvams, bet ir mokytojams, prie jų reikėjo taikytis, mokytis ir išmokti naujų gebėjimų, įgyti naujų įgūdžių, kurti ir sukurti naujų mokymo(si) metodų, būdų bei formų. Dėl Covid-19 viruso pandemijos teko keisti ugdymo procesą, daugiau veiklų organizuoti lauke, įstaigos kieme. Ugdymas lauke – Kauno lopšelyje-darželyje „Vaivorykštė“ – ne naujiena. Daugiau nei 10 metų vasaros metu vyksta vaikų sveikatingumo stovyklos „Vaivorykštės sveikuoliai“, jų metu rengiamos meninės veiklos, įrengiama Dailės studija lauke, vyksta sporto bei kitos veiklos, kurias organizuoja grupės mokytojos. Tačiau molinukų lipdymas, piešimas, tapyba lauke – smagi tuomet, kai nešąla pirštai. Prasidėjus pandemijai, teko išmokti vadovautis rekomendacijomis dėl sveikatos saugojimo ir saugumo. Tad, net vėstant orams, po truputį keitėme veiklų pobūdį ir tikslus. Dėl to atsirado meniniai žaidimai lauke rudens–žiemos laiku.

 

Dabar veiklos planuojamos ir vykdomos į procesą įtraukiant aktyviųjų žaidimų metodą – smagias užduotis, judesį, pasakos kūrimą. Veiklos metu meninio ugdymo mokytojas ir vaikai drauge kuria siužetą – artimiausios aplinkos, girdėtų pasakų, istorijų atspindį. Lauke piešiame trumpai, dažniausiai, jei kokią svarbią priemonę gaminame, pavyzdžiui, raktą, kad patektume į stebuklingą pilį, „drąsos“ bilietą, kai nedrąsiai įžengiame pro „baimių karalystės“ vartus ir t. t. Didžiausias dėmesys telkiamas vaikų vaizduotės lavinimui: spontaniškai kuriami žaidimai netradicinėje lauko aplinkoje – nukreipia vaiką kurti savitą pasaulį, pažinti emocijas, spalvas, formas, skaičius.

 

Vaikams labai patinka „pasakoje paslėptas“ ugdymas. Svarbu tik – pasiūlyti tinkamą įvykių rutuliojimo „įtampą“, emocijų, nuotykių kaitą, kurie gali suburti bendram žaidimui. Būtent todėl įvyko „kelionė raganų taku“, „karaliaus pilies lankymas“, „plaukimas laivu“, viešnagė „baimių karalystėje“ ir kt. Toks žaidimas iš anksto apgalvojamas, suplanuojamas, bet proceso metu improvizuojama visiškai laisvai. Vaikai skatinami reikšti savo nuomonę, patarti, kviečiami pagelbėti, jų prašoma išspręsti sudėtingą situaciją, pavyzdžiui, „išgelbėti pasaulį“, „išvaryti baimę“, „pasirinkti tinkamą kelią“ ir kita. Labai naudinga pasitelkti kuo daugiau priemonių, kurios žadina fantaziją. Tinka iš anksto paruošta kartoninė pilies imitacija, įvairios medžiagos (kartonas, antrinės žaliavos) – viskas, ką įmanoma neštis į lauką.

 

Paslaptingai užkoduojamos pamokomos (ugdančios) užduotys, nes be jų, neįmanoma pasiekti kelionės tikslą: braižant „raganų tako“ žemėlapį – atskirti kairę ir dešinę, suskaičiuoti tarp tako įsiterpusius medžius ir krūmus, plaukiant laivu – nupiešti žuvis ir apžvelgti aplinką žiūronais, atskirti geometrines figūras, kad suskambėtų muzika, suskaičiuoti kelionės biliete pažymėtas skylutes, kad keliautojas žinotų, kiek kartų aplankyta „baimės karalystė“. Mokytojai įsitraukia į kūrybos procesą, žaidžia kartu, pasakoja savo patyrimus.

 

Kūrybiškas istorijų pateikimas vaikams, naudojantis skirtingais resursais, tokiais kaip: pasakojimas, vaidinimas, piešimas – atskleidžia veiklos formų įvairovę, paskirtį ir panaudojimo galimybes, įtraukia vaikus į bendrą kūrybinę veiklą, suteikia galimybę patirti. Taigi, net ir žiemą galima smagiai ir prasmingai veikti lauke.

 

Veiklų rezultatai nevertinami, neeksponuojami, bet kartu su vaikais pasidžiaugiama įveiktais sunkiais keliais. Tiesa, žaidžia ir mažiausieji, tik jiems lengviau, bet ir į jų žemėlapius reikia įsižiūrėti, ten galima pamatyti daug įvairių kelių…

 

Lauko (rudens–žiemos) veiklos-žaidimo trukmė – ne ilgiau nei 15 minučių. Rezultatas – ugdymo procesas vyksta lauke, organizuojamas saugant ugdytinių ir mokytojų sveikatą.

 

Žaidimai lauke vyksta integruojant STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) veiklas, judrųjį ir kūrybinį žaidimą, o vaizduotės ugdymas praplečia erdves, sudomina ir įtraukia vaikus kurti, bendrauti ir bendradarbiauti, skatina juos veikti kitaip, nei vidaus erdvėje. Pateikiame keletą veiklų pavyzdžių:

 

„Raganų takas“. Tikslas – įveikti „Raganų taką“ nesučiuptam už kojos (neužkliuvus). Kelis kartus sėkmingai taką įveikus – nubraižyti kelionės žemėlapį.

„Kelionė laivu“ . Tikslas – plaukti pro žuvis, jas nupiešti ir suskaičiuoti.

„Ėjimas į baimių karalystę“. Tikslas – papasakoti apie savo baimes, drąsą jas įveikti, suskaičiuoti skylamušiu pažymėtus apsilankymus „baimės tunelyje“.

„Kelionė į užburtą pilį“. Tikslas – nulipdytu raktu atrakinti pilies vartus, pasiimti lobį (paslėpta spalvotų kamščių pilna geltona dėžė), kitų spalvų reikšmes vaikai sugalvojo patys (raudona – nudegsi, mėlyna – sušalsi, juoda – naktis ateis ir kt.).

„Kosmoso erdvės tyrinėjimas“. Tikslas – pasijusti kosmoso dalimi, stebėti kaip „piešia oras“ ir išlaikyti saugią erdvę tarp savęs ir draugų, skraidant elipsės forma, įvairiais greičiais.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.