Vaikų kultūros ugdymas: gerosios patirties sklaida

Simona Gedminė, Donata Liauksminaitė, Jūratė Stackevičiūtė-Bubinienė
,
Mažeikių l.-d. „Gintarėlis“ priešmokyklinio ugdymo mokytojos

Kovo 31 d. Mažeikių lopšelis-darželis „Gintarėlis“ bendradarbiaudamas su Mažeikių švietimo centru, organizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų teorinę-praktinę konferenciją ,,Vaikų kultūros ugdymas: gerosios patirties sklaida“. Konferencijos iniciatorės – direktorė Ingrida Mažeikienė ir mes, priešmokyklinio ugdymo mokytojos Simona Gedminė, Donata Liauksminaitė, Jūratė Stackevičiūtė-Bubinienė. Koordinatorės – direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ligita Narutavičienė, Mažeikių švietimo centro direktoriaus pareigas laikinai einanti metodininkė Laima Žilinskienė.

 

Renginio tikslas – skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą bei dalijimąsi gerąja darbo patirtimi, atskleidžiant, kokiais būdais ir metodais yra ugdoma(si) vaikų elgesio kultūra, – įgyvendintas. Konferencijoje dalyvavo 14 lektorių iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų: Kuršėnų, Papilės, Šiaulių, Kauno, Mažeikių, Kėdainių, Klaipėdos. Informatyvių pranešimų metu pristatytos įvairios temos ir sritys, padedančios ugdyti elgesio kultūrą. Aptarta elgesio kultūros formavimo svarba ir reikšmė vaikų ugdymo(si) procese. Konferencijos metu klausytojų skaičius pranoko lūkesčius, jų užsiregistravo 215.

 

Visų pranešimų metu akcentuotas įvairialypis elgesio kultūros ugdymas įvairiose srityse. Apžvelgti būdai ir metodai bei pristatyti atlikto tyrimo rezultatai. Aptartas bendravimo kultūros ugdymas taikant socialinio-emocinio intelekto ugdymo programas „Kimoči“, „Dramblys“. Pristatyti įvairūs „Stebuklų kūrėjų“ veiklų momentai, kokybiško ugdymo varikliai, socialinių įgūdžių ugdymo pamatai, etnokultūrinio ir kūrybiškumo puoselėjimo bruožai, kultūringos kartos ugdymo pavyzdžiai, pasakų, muzikos reikšmė ir galia.

 

Vaikų elgesio kultūros ugdymas – labai sudėtingas procesas, reikalaujantis sąmoningai ir lanksčiai taikyti įvairius ugdymo(si) metodus, kurie skatina vaikus elgtis mandagiai, pagarbiai, sąžiningai. Tinkamai padėti pagrindai formuoja kritinį mąstymą, skatina kūrybiškumą, gerina santykius su aplinkiniais. Mūsų, kaip pedagogų, užduotis – savo elgesiu bei požiūriu ugdyti vaikų kultūringą elgesį. Vaikų elgesio kultūros ugdymo(si) metodai: asmeninis pavyzdys, ekskursijos, pamokymai, patarimai, žaidimai, padėka, elgesio svarstymas, mankšta, priminimai, kontrolė, pokalbis, grožinės literatūros skaitymas, vaizdinės medžiagos, padrąsinimas, šventės ir pramogos, pagyrimai.

 

Svarbios sąlygos, ugdančios ikimokyklinio amžiaus vaikų kultūrą: mokytojo ir tėvų autoritetas ir kultūra (mokytojo ir tėvų bendradarbiavimas, jų bendravimas su vaikais, autoritetas, santykių stilius); tikslus režimo įgyvendinimas (tai leidžia vaikams išlaikyti subalansuotą būseną, laiku pereiti iš vienos veiklos į kitą); teisingas situacijos organizavimas (žaislų ir priemonių pasirinkimas atitinkantis vaikų amžių, poreikius, pomėgius); teigiama emocinė atmosfera (ugdanti vaikus į aktyvią prasmingą veiklą).

 

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų elgesio kultūrą apima: bendravimo kultūra (bendravimas  grindžiamas nuoširdumu, draugiškumu, mandagumu, pagarba aplinkiniams, kolektyvizmu, empatija, rūpestingumu. Visa tai padeda įgyti pozityvaus bendravimo patirties); veiklos kultūra (tai gebėjimas tinkamai tvarkyti žaislus, knygas, asmeninius daiktus, gerbti viešąją nuosavybę, išmokti pasiruošti veiklos vietą, aiškiai nuosekliai organizuoti savo veiklą, žaidimą); kultūriniai (ilgaamžė mūsų senolių patirtis, kuri perduodama iš kartos į kartą. Senovės tradicijos padeda nepamiršti tautos šaknų. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, dainuodami lietuviškas dainas, sekdami pasakas, mokėdami patarlių, priežodžių, mįslių, stebėdami gamtą, kasdieniame gyvenime mes išlaikome tautos paveldą); higieniniai įgūdžiai ir įpročiai (vaikas, įgijęs asmens higienos įgūdžių pradmenis, tampa mažiau priklausomas nuo suaugusiojo, savarankiškesnis, pradeda suvokti save ir savo galimybes, labiau pasitiki savimi); kalbos kultūra (geba glaustai rišliai kalbėti, pilnais sakiniais, išlaikydamas ramų, mandagų toną).

 

Svarbu išugdyti dorą, tolerantišką ir išsilavinusią asmenybę, atsakingą už savo poelgius, gebančią priimti tinkamus sprendimus. Mokančią gerbti ir tausoti gamtą, puoselėti tautiškumą ir tradicijas, gebančią bendrauti ir bendradarbiauti asmenybę. Tai yra tapti visaverčiu visuomenės piliečiu.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.