Vaikų kalbinių gebėjimų ugdymas vykdant projektą „Atverkime kalbos skrynelę“

Leidinyje „Nuostabusis ženklų ir prasmių pasaulis. Patarimai priešmokyklinio ugdymo pedagogams“ (2016) teigiama, kad kokybiška kalbinė aplinka ir geri kalbiniai įgūdžiai ankstyvajame amžiuje svarbūs vaiko pasiekimams mokykloje, ypač skaitymo ir rašymo gebėjimams. Mokslininkai pripažįsta, kad vaiko kalbos tobulėjimas susijęs su mąstymo raida. Prasidėjus „kodėlčiukų“ amžiui, t. y. ketvirtaisiais ir penktaisiais gyvenimo metais, mažylio kalba darosi vis aktyvesnė. Žodynas turtėja labai sparčiai, vaikai vartoja daugiau gramatinių žodžių formų ir junginių. Vaiko gebėjimas aiškiai ir taisyklingai ištarti žodžius plėtoja mąstymą, moko susikaupti. Ikimokyklinukams svarbu turėti daug ir įvairių galimybių tinkamai ir prasmingai vartoti tiek žinomus, tiek naujus žodžius.

 

Kuo palankesnė socialinė ir kultūrinė aplinka, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai. Ugdant ikimokyklinio amžiaus vaiko kalbą svarbu panaudoti įvairias situacijas arba sąmoningai tokias sudaryti. Anot Jeano Piaget’o, vaikai pažįsta pasaulį sąveikaudami su žmonėmis ir daiktais, mokosi veikdami. Ikimokyklinėje įstaigoje vaikų kalbai ugdytis turi būti sukurta turtinga kalbinė aplinka, užtikrintas integralus požiūris į ugdymą, individualių gebėjimų ir išsivystymo lygio suvokimas.

 

Apie projektą

 

Pastaruoju metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose daugėja vaikų, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Taip pat žinome, kad ne kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga pajėgi užtikrinti ir suteikti pagalbą visiems tokiems vaikams, nes trūksta specialistų. Panašios situacijos neišvengta ir mūsų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

 

Atsižvelgiant į moksliniuose šaltiniuose pateikiamas įžvalgas ir siekiant kuo geriau tenkinti ugdytinių poreikius ir tėvų lūkesčius, kilo idėja Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pipiras“ įgyvendinti projektą „Atverkime kalbos skrynelę“. 5–6 metų vaikų grupėje „Žiogeliai“ maždaug du trečdaliai ugdytinių turi kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. O galimybę lankyti logopedo pratybas įstaigoje turėjo tik keturi vaikai.

 

Projekto tikslas – bendradarbiaujant įstaigos logopedui ir grupės pedagogams ugdyti vaikų sakytinės ir rašytinės kalbos gebėjimus bei įgūdžius pagal amžiui būdingus kalbinius ypatumus. Projektą vykdėme pusę metų. Vieną dieną per savaitę grupės „Žiogeliai“ vaikams vesdavau užsiėmimus. Temą ir tikslus iš anksto aptardavome su grupės auklėtoja. Per savaitę auklėtoja kitose veiklose skatino vaikų kalbinį aktyvumą, atkreipdama dėmesį į kalbėjimą, įtvirtindama taisyklingo kalbėjimo gebėjimus ir įgūdžius.

 

Jau vyko 19 projekto užsiėmimų. Per juos vaikai žaisdami kalbos žaidimus vardijo, apibūdino ir rūšiavo rudens gėrybes, pažino medžius, žaidė su spalvomis ir geometrinėmis figūromis, įtvirtino kūno dalių pavadinimus, mokėsi pavadinti gyvūnus ir jų jauniklius, mėgdžiojo jų „kalbą“, minė mįsles, deklamavo eilėraščius su judesiais, mokėsi priskirti ir įvardyti veiksmą išgirdus žodį, tarti ir vartoti skaičių ir skaitvardžių sąvokas, prielinksnius, taisyklingai tarti ir skirti panašius garsus (s-š, z-ž ir kt.), vardijo daiktų pavadinimus ir požymius, ieškojo netinkamo daikto daiktų grupėje, vardijo aprangos ir avalynės pavadinimus, mokėsi taisyklingai vartoti dėvėjimo sąvokas ir kt. Per užsiėmimus žaidimo forma padėdavau vaikams, kuriems sunkiau sekasi tarti kai kuriuos garsus, pataisydavau jų tarimą, kalbos padargų padėtį. Tokiu būdu dirbau savo, kaip logopedės, darbą, neimdama vaikų į pratybas, o auklėtojos galėjo pastebėti, kuriems ugdytiniams reikia priminti, kaip tarti kai kuriuos garsus, ir taip lavinti įgūdžius.

 

Projekto pabaigoje su „Žiogelių“ grupės auklėtoja Irena Peciukoniene organizavome šventinę pramogą darželio vyresniųjų ir priešmokyklinių grupių vaikams. Į šventę atvykusios Burtininkė Logopedė ir jos padėjėja Katė žaismingai ir išmaniai tikrino vaikų kalbos žinias. Ugdytiniai aktyviai rodė savo kalbinius gebėjimus ir žinias, atsakinėdami į klausimus, atlikdami ekrane pateiktas užduotis, deklamavo ir judesiais rodė eilėraščius, minė mįsles, džiaugėsi prizais.

 

Apibendrindama galiu teigti, kad projekto lūkesčiai išties pasiteisino. Vaikai turėjo puikią galimybę ugdytis ir tobulinti įgūdžius. Daug dėmesio skirta vaikų kalbiniam aktyvumui kasdienėje veikloje skatinti. Taip pat ugdytiniai buvo raginami domėtis raidžių ir žodžių rašymu, braižymu ar piešimu per pasirinktą veiklą: šviesos stalo erdvėje su smėliu, gamtine medžiaga, vizualinės raiškos erdvėje piešiant, tapant, aplikuojant, kuriant raidžių koliažus ir kt. Siekdamos tenkinti vaikų poreikį aktyviai ugdytis, sukūrėme ir pagaminome metodines priemones: stalo kortelių žaidimą „Apranga ir avalynė. Ką ir kaip dėvėti?“, mokomąjį plakatą „Kalbėkime taisyklingai“, kompiuterines metodines priemones „Kas netinka?“, „Kelintame aukšte?“, „Pasakyk kur yra“. Projekto nauda vaikų pasiekimams – akivaizdi. Kaip jau minėjau, grupėje „Žiogeliai“ maždaug du trečdaliai vaikų rudenį turėjo vienokių ar kitokių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Šiuo metu aišku, kad penkiems ugdytiniams logopedinių pratybų nebeprireiks. Taip pat pastebėjome, kad labai patobulėjo vaikų rišlioji kalba – jie laisviau pasakoja, apibūdina, vartoja vis daugiau ir įvairesnių kalbos dalių. Kadangi projektas pasiteisino, planuojame jį tęsti ir kitais mokslo metais.

 

Vaida POVILAITIENĖ

Vilniaus l.-d. „Pipiras“ vyr. logopedė

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.