Vaikų emocinio intelekto lavinimo galimybės. Kelionė į pasaką

Lina Davainytė
,
Panevėžio lopšelio-darželio „Puriena“ auklėtoja ekspertė

Teatras… Paslaptingas, tikras netikras pasaulis, kuriame spalvos ryškesnės, žodžiai garsesni, jausmai gilesni. Vaikystės teatre lengva juoktis ir pravirkti, blogį atskirti nuo gėrio, melą nuo teisybės, nes vaikai į pasaulį žiūri paprasčiau, sąžiningiau ir nuoširdžiau.

Žinoma Lietuvos poetė Violeta Palčinskaitė yra pasakiusi: „Vaikas, į kurio galvelę įkrito tas amžinas gėrio ir grožio grūdas, negali užaugti blogu žmogumi.“ Kūrėja taikliai pastebėjo meno poveikį mažajam žmogui, nes jis daro įtaką vaiko emocinio intelekto ugdymui(si).

Išmatuoti emocinio intelekto negalime, tačiau paskata – kuo anksčiau pradėti jį lavinti – akivaizdi. Ikimokyklinukams patinka improvizuoti su žaislais, daiktais, teatro lėlėmis, savo patirtį ir išgyvenimus jos padeda lengviau perkelti į vaidinimą, susirasti draugų ir tą draugystę puoselėti.

 

Nuo 2008 metų vadovauju „Pelytės teatrui“, kuriame vaidina ir vaikai, ir pedagogai. Šiais metais jau šeštą kartą atstovausime Panevėžio miestui respublikiniame lėlių teatrų festivalyje „Molinuko teatras 2020“.

Siekdama, kad vaikai turėtų pakankamai priemonių vaidybinėms improvizacijoms, kuriu lėles iš pačių įvairiausių daiktų: kamščių, dažymo šepečių, kiaurasamčių, kvepalų buteliukų, medžio, spalvotų vielų, kamuolių ir daugybės kitų daiktų, supančių mus kiekvieną dieną.

Matydami ilgą lėlių kūrybos kelią bei prisidėdami prie jo, vaikai išmoksta tausoti, tinkamai ir saugiai elgtis su jomis. Kartais, iš jų aplinkoje esančių daiktų, pabando sukurti lėles patys. Mokosi jas pažinti. „Atgaivindami“ savo lėlę, vaikai pajunta atsakomybę už ją: lėlės veiksmus, žodžius, elgesį. Atranda skirtingų emocijų, jas įvardina, lavina dėmesį ir gebėjimą susitelkti, susigyvena su lėlėmis. Repeticijų metu kyla nemenkų iššūkių, vaikams tenka juos įveikti.

 

Ilgametė patirtis parodė, kad emociškai stiprūs vaikai gali labai greitai suvaldyti situaciją – nusiraminti, susikaupti ir pradėti iš naujo. Tada vaidmuo pasiseka! Šalia esančiam pedagogui – tai nuostabi galimybė subtiliai, netiesiogiai (per lėlę) auklėti ir ugdyti vaiką. Pasitikintį savimi, patenkintą savo darbu ir, netgi, gebantį patarti ar padėti draugams.

 

Didžiulį džiaugsmą vaikai patiria keliaudami vaidinti į kitus darželius bei mieste organizuojamus renginius.

Praėjusių metų vasarą buvome pakviesti suvaidinti pasaką Baltijos jūros valstybių regioniniame 55 esperantininkų kongrese, vykusiame Panevėžio mieste. Šiame renginyje dalyvavo daugiau kaip 450 dalyvių net iš 37 pasaulio šalių. Tai buvo didžiulis iššūkis man ir, žinoma, ugdytiniams, nes vaikai vaidino pasaką esperanto kalba.

 

Galime pasigirti, kad du kartus „Pelytės teatro“ trupės sukurti spektakliukai įvertinti aukščiausiais balais ir pripažinti respublikinio lėlių teatro festivalio „Molinuko teatras“ laureatais.

Mano sukurtos lėlės apkeliavo ne tik gimtojo miesto ikimokyklines įstaigas, Panevėžio gamtos mokyklą, pabuvojo Šiauliuose, Kaune, Kėdainiuose, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.