Vaiko gerovės komisijos veikla Vaiko individualios pažangos tinklo mokyklose

Metų pradžioje darbą pradėjusio Vaiko individualios pažangos (VIP) mokyklų tinklo veikla įsibėgėja, o keturių mokyklų (Šiaulių Salduvės ir Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijų, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos ir Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos) komandos tęsia bendradarbiavimą ir šį kartą dalijasi patirtimi, susijusia su Vaiko gerovės komisijos veikla (VKG).

 

Neringa Juškevičiūtė, Salduvės progimnazijos formaliojo švietimo skyriaus vedėja, pristatė Salduvės progimnazijos Vaiko gerovės komisijos (VKG) veiklos patirtį: papasakojo apie pirmąjį mokslo metų pradžioje vykstantį VKG susitikimą, kurio metu pagalbos mokiniui specialistai išsako savo lūkesčius, aptaria metų gaires, kuriose atsispindi esminė Vaiko gerovės komisijos veikla, naujų mokslo metų kryptys ir tikslai. Didžiausias dėmesys skiriamas komandos stiprinimui, kvalifikacijos tobulinimui, kryptingai bendradarbiaujama su kitomis institucijomis.

 

Kartą per savaitę Salduvės progimnazijoje vyksta VGK pasitarimai, kurių metu analizuojama mokinių individuali pažanga, organizuojami susitikimai su mokinių tėvais. Kartą per mėnesį Vaiko gerovės komisijos pasitarimas skiriamas bendrai klasės pažangos situacijai aptarti: analizuojama mokinių akademinė pažanga, aptariami socialinės ir pilietinės veiklos rezultatai, diskutuojama apie mokinių emocinę gerovę. Sklandžią komunikaciją mokykloje užtikrina naudojamos savitos priemonės – SOS mokymasis, SOS lankomumas. Jos puikiai pasitarnauja, nes veiksmingai keičiamasi informacija, užtikrinamas mokinių įsitraukimas į ugdymo procesą. Vaiko gerovės komisijos nariai, bendradarbiaudami su mokiniais, sudaro asmeninius augimo planus, kurių tikslas – padėti mokiniui patirti sėkmę, nepriklausomai nuo jų akademinių rezultatų. Šie planai nėra orientuojami tik į patenkinamu lygiu besimokančius mokinius.

 

Birutė Klimašauskienė, Salduvės progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, džiaugiasi, kad šios komandos darbas orientuojamas į prevencinę veiklą, nuolatos stebima vaikų individuali pažanga padeda išvengti sudėtingų situacijų, kai nežinoma, ko imtis ir kaip padėti mokiniui, kuris susiduria su kompleksinėmis problemomis. Progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė pabrėžia, kad didžiausia Vaiko gerovės komisijos sėkmė – įtraukiojo ugdymo principų diegimas, sistemingas rūpestis kiekvienu mokiniu.

 

Lina Viršilienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė, vadovaujanti mokyklos Vaiko gerovės komisijai, apibūdino esminius principus ir algoritmus, pagal kuriuos veikiama, kai mokiniui būtina užtikrinti individualią pagalbą, pažangą ir gerovę. Mokykla, diegianti Tarptautinio bakalaureato programas, savo strategijoje akcentuoja visuminio ugdymo idėją, asmenybės auginimą žmogiškų vertybių pagrindu ir atsakomybę, susijusią su kiekvieno mokinio pažanga. Įtraukiojo ugdymo politika įgyvendinama nuo mokinio priėmimo į mokyklą momento: nuodugniai susipažįstama su vaiko poreikiais, kalbantis su šeima suderinami lūkesčiai, įvertinama ir skiriama reikalinga pagalba. Su šeima palaikomas ryšys – intensyviai bendraujama adaptacijos laikotarpiu, o vėliau periodiškai metų eigoje. Nuosekli kiekvieno mokinio stebėsena vyksta klasės auklėtojų lygiu, susitinkant individualių pokalbių, numatant asmeninius tikslus, juos periodiškai aptariant ir įsivertinant. Kartą per mėnesį organizuojamos „Klasių valandos“, kurių metu su dalykų mokytojais aptariama mokinių pažanga. Išryškėjus mokinių problemoms, dėl kurių reikalinga mokymosi parama ar atskiras dėmesys, mokinys ir jo šeima kviečiami į trišalį VGK susitikimą aptarti situacijos bei numatyti visų šalių įsipareigojimus ir pagalbos būdus. Susitarimų vykdymą įgyvendina visi, o mokinys, sutartu laiku grįžta į Vaiko gerovės komisiją aptarti pokyčių. Šis metodas taikomas ir švietimo pagalbos gavėjams: specialiųjų poreikių mokiniams, vaikams atvykusiems iš užsienio, patiriantiems socializacijos ar mokymosi iššūkių, taip pat ir gabiems mokiniams, kuriems VGK, atlikus Vekslerio intelekto testą, teikia rekomendacijas ypatingų gebėjimų plėtojimui. Šiuolaikinės mokyklos mokinių įvairovė skatina taikyti įtraukties principus, skirtingų poreikių mokinių savitarpio supratingumui ir pagalbai inicijuojama socialinė veikla, mokiniai vieni kitus supažindina su nauja mokykla, konsultuoja mokymosi klausimais, kartu atlieka namų darbus, rengia bendrus projektus. Reikia pabrėžti, jog ypač svarbi Vaiko gerovės komisijos narių kompetencija ir įsitraukimo į veiklą sąlyga. Nuolatinis tobulėjimas ir kvalifikacijos kėlimas įtraukiojo ugdymo srityje laiduoja kryptingą specialistų veiklą, o mokytojų profesionalumas bei žmogiškumas, pagalbos specialistų atsidavimas ir dėmesingumas, kiekvienam  mokiniui leidžia jaustis svarbiam ir galinčiam įveikti įvairius iššūkius.

 

Simona Miškinienė, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos vedėja švietimo pagalbai, taip pat akcentuoja pirminės prevencinės veiklos svarbą, kurios tikslas – kuo anksčiau identifikuoti galimų problemų prielaidas ir imtis priemonių jų įveikimui ir / ar sumažinimui. Dubysos aukštupio mokykloje užtikrinama savalaikė, efektyvi ir kvalifikuota pagalba vaikui ir šeimai. S. Miškinienė  pristatė mokykloje VGK vykdomas pirmines prevencines veiklas: ankstyvąją logopedinę intervenciją 2–3 metų vaikų ikimokyklinio ugdymo(si) grupėse; mokyklos bendruomenės švietimo, konsultavimo; mokinio asmenybės ūgties ir mokymosi pažangos fiksavimo veiklas.

 

Ikimokyklinio ugdymo grupėse 2–3 metų ugdytiniams teikiama specialiojo pedagogo (logopedo) intervencinė pagalba. Vyksta užsiėmimai grupėmis, mažinantys vaikų kalbos bei kalbėjimo sunkumų / sutrikimų skaičių pradiniame ugdyme. Siekiant profesinio pedagogų tobulėjimo, kompetencijų plėtojimo, bendradarbiavimo ir gerosios patirties sklaidos, taip pat supratimo apie vaikų ypatingumus, organizuojamas mokyklos bendruomenės švietimas ir konsultavimas. Dubysos aukštupio mokyklos VGK specialistų komanda rengia ir pristato pranešimus vaiko raidos ir ugdymo klausimais; organizuoja nuotolinių paskaitų ciklą tėvams; pedagogai ir tėvai gali konsultuotis su švietimo pagalbos specialistais; vykdomi mokinių asmenybės ūgties ir mokymosi pažangos aptarimai. Mokinio asmenybės ūgtis ir mokymosi pažanga stiprinant savo gebėjimus fiksuojama siekiant padėti mokiniui stebėti, apmąstyti ir valdyti mokymąsi, priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Mokinio pažangos ãplanko duomenys naudojami klasės kuratoriaus ir dalykų mokytojų veikloje: remiantis informacija, formuojamas ugdymo turinys, parenkami ugdymo(si) metodai. Tėvai kartu su klasės kuratoriumi ir mokiniu aptaria formuojamojo, diagnostinio bei apibendrinamojo vertinimo duomenis, padeda mokiniui išsikelti uždavinius trimestrui, aptaria, kaip pavyko juos įgyvendinti.

 

Dubysos aukštupio mokykloje diegiamos mokymosi bendradarbiaujant strategijos taikomos ir švietimo pagalbos sistemoje. Bendradarbiavimas – veikimas kartu, pasidalyta atsakomybė ir jos paisymas – užtikrina tinkamą švietimo pagalbą kiekvienam.

 

Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Diana Lukštaraupienė išvardijo gimnazijos Vaiko gerovės komisijos veiklos prioritetus, tai: pagalba mokiniui ir mokytojui; patyčių prevencija; sveikatos stiprinimas ir žalingų veiksnių prevencija. Komisija rūpinasi psichologiškai ir fiziškai saugios aplinkos kūrimu; mokinių mokymosi sėkme; nagrinėja pamokas vengiančių lankyti mokinių menkos motyvacijos, nesėkmingo mokymosi priežastis; padeda spręsti mokinių tarpusavio santykių, pedagogų ir mokinių santykių problemas, siūlo būdus kaip šiuos santykius gerinti; analizuoja vaikų elgesio taisyklių pažeidimus, smurto, patyčių, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus ir ieško šių problemų sprendimo būdų.

 

Gimnazijoje nuolat įgyvendinamos socialinių emocinių įgūdžių lavinimo bei patyčių prevencijos ir intervencijos programos. Ikimokyklinio ugdymo grupėse vykdoma programa „Kimochi“, priešmokyklinio ugdymo grupėse – tarptautinė programa „Zipio draugai“, 1–4 klasėse – socialinių emocinių įgūdžių lavinimo bei smurto prevencijos programa „Antras žingsnis“, 5–9 klasėse prevencinės programos vykdomos socialinio ugdymo ir klasės valandėlių, renginių metu, integruojamos į mokomuosius dalykus. Programos padeda sumažinti agresyvų elgesį, moko tinkamai reikšti jausmus ir spręsti konfliktus, suprasti savo elgesio pasekmes, įveikti kasdienius emocinius sunkumus. Vaikai skatinami išsakyti savo jausmus, mokomi susirasti draugų, kreiptis pagalbos.

 

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Reda Našliūnienė dalijosi mintimis, kad Vaiko gerovės komisiją sudaro klasių auklėtojai ir švietimo pagalbos mokiniui specialistai (specialieji pedagogai, logopedai, socialinis pedagogas ir psichologas). Kiekvieną ketvirtadienį Vaiko gerovės komisijos nariai aptaria 5–8 ir I–IV gimnazijos klasių mokinių, kas antrą antradienį (pagal poreikį ir dažniau) – 1–4 klasių mokinių sėkmes ir nesėkmes. Posėdžio metu kiekvienas auklėtojas aptaria bendrą klasės situaciją, kiekvieno mokinio pažangą – ją vertina ir dalykų mokytojai. Esant sudėtingoms situacijoms, visuomet pasitelkiami psichologas ar / ir socialinis pedagogas. Tardamiesi su klasių auklėtojais jie aiškinasi mokymosi sunkumų priežastis ir ieško galimybių jas pašalinti. Psichologas ar / ir socialinis pedagogas konsultuoja tėvus vaikų ugdymo, elgesio, lankomumo, saugumo užtikrinimo ir kitais klausimais.

 

Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos direktorė Genė Talačkienė pasakojo, kad ugdymo įstaigoje sistemingai tiriama gimnazijos aplinka, tai yra – vertinamas jos saugumas, vykdoma stebėsena, analizuojami duomenys, identifikuojamos aktualios problemos. Dalyvaujant Europos socialinio fondo finansuojamame projekte „Saugios aplinkos kūrimas“ su VšĮ „Vaikų linija“ ir su Švedijos patyčių prevencijos organizacija „Friends“ gimnazijoje surengti mokymai darbuotojams ir mokinių tėvams / globėjams, skirti mokytis reaguoti į patyčias ir kitokį žeminantį elgesį. Programa vyko trejus metus.

 

Siekiant išsiaiškinti mokinių saugumą gimnazijoje ir vykstančius pokyčius, trejus metus buvo atliekama apklausa „Patyčių masto vertinimas gimnazijoje“. Pagal apklausos duomenis, patyčių gimnazijoje sumažėjo, nes mokiniai apklausos metu identifikavo vietas, kuriose dažniausiai vyksta patyčios. Pasitelkus mokinių savivaldą ir budinčiuosius mokytojus šios vietos buvo stebimos. Analizuojant apklausos rezultatus, išsiaiškintas mokinių emocinis ir fizinis saugumo lygis, nustatyta, kad gerėja mokinių emocinė ir fizinė sveikata, nuolat mažėja smurto ir patyčių atvejų.

 

 

Neringa Juškevičiūtė, Šiaulių Salduvės progimnazijos formaliojo švietimo skyriaus vedėja

Gene Talačkienė, Trakų Vokės gimnazijos direktorė

Lina Viršilienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė

Simona Miškinienė, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos vedėja švietimo pagalbai

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.