Vaikai ir jaunimas vis dažniau susiduria su dezinformacija

Lina Bakšytė
,
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai ir jaunimas vis dažniau susiduria su dezinformacija, o dažnas neturi reikalingų kompetencijų, kad ją atpažintų. Mokslo asociacijos Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija kartu su Britų taryba Lietuvoje bei Aukštadvario vaikų dienos centru „Navininkai“ šiemet vasarą organizavo medijų dirbtuves „Fake Cake“ (liet. „Suklastotas pyragas“), kurios tikslas buvo susipažinti su dezinformacija ir kovos su ja būdais.

 

„Šiandien vaikai itin daug laiko praleidžia skaitmeniniame pasaulyje. Beveik visi edukacijos dalyviai nurodė, kad kasdien naudojasi internetu, turi susikūrę po kelis profilius skirtinguose socialiniuose tinkluose, tad natūralu, kad kasdien susiduria su dideliais informacijų srautais, deja, ne visa informacija yra patikima“, – tikino Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos projektų vadovė Lina Bakšytė.

 

Jos teigimu, medijų dirbtuvėse „Fake Cake“ iki šiol dalyvavo apie 80 vaikų ir jaunimo, įdomu, kad visi dalyviai, kurių amžius buvo nuo 12 iki 18 metų, nurodė, kad yra susidūrę su apgaulinga informacija, dažniausiai – internete.

 

Anot L. Bakšytės, siekiant patikrinti informacijos patikimumą būtina įsitikinti ar yra patikimas siuntėjas, ar tikra nuoroda, nes dažnai adresas būna tik panašus į mums žinomus oficialius šaltinius.

 

Augančius dezinformacijos kiekius nurodo ir tarptautinės organizacijos: UNICEF 2021 metų rugpjūčio ataskaitoje nurodoma, kad 2020 metais du trečdaliai (76 proc.) 14–24 metų amžiaus jaunimo bent kartą per savaitę internete matė dezinformaciją, o tai 50 proc. daugiau nei ankstesniais dvejais metais.

 

Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos kartu su Britų taryba Lietuvoje organizuotose medijų dirbtuvėse „Fake Cake“ vaikai bei jaunimas dalyvavo žaidybinėje diskusijoje apie dezinformaciją, siekiant didinti atsparumą jos poveikiui bei pasitelkdami STEAM metodus, eksperimentavo praktiškai, kad sužinotų, kokie yra dažniausiai pasitaikantys dezinformacijos būdai ir kaip juos pažinti.

 

„Šiandien itin svarbus yra kritinis mąstymas, todėl ieškome ir diegiame inovatyvius į problemą orientuotus sprendimus mokyklose ir už jos ribų. Labai svarbu kuo anksčiau pradėti mokytis kaip atskirti tikrą informaciją nuo melagingos ir tai padaryti galima linksmai žaidžiant ar eksperimentuojant“, – sakė Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė dr. Eglė Celiešienė.

 

Lietuvos vaikų fondo direktorė Romualda Navikaitė pastebi, kad dezinformacijai itin paveikūs yra jautriausių visuomenės grupių vaikai ir jaunimas, tai dažnai grupės iš atokių regionų, gyvenančios šeimose, gaunančias žemesnes nei šalies vidurkis pajamas ar gyvenantys iš socialinių pašalpų.

 

Pozityviosios tėvystės mokymus organizuojančios „Vaikų ugdymas“ organizacijos vadovė dr. Sigita Burvytė akcentuoja, kad vaikai yra lengviau pažeidžiami, todėl, įvairių tyrimų duomenimis, dažnai tampa dezinformacijos taikiniu.

 

Siekiant užtikrinti vaikų saugumą nuo neigiamo dezinformacijos poveikio S. Burvytė pataria kalbėtis su jais šia tema pagal jų amžių. Pavyzdžiui, tėvams ar mokytojams jaučiant, kad paauglys įsitraukia į sąmokslo teorijų naujienas, rekomenduojame daugiau dėmesio skirti siekiant užmegzti ryšį su jaunuoliu, o ne skubėti įrodyti klaidingą informaciją.

 

„Nereikia „mokyti”, – tokiu būdu suaugę tik sustiprina jų norą dar labiau įsitraukti į dezinformaciją skleidžiančią bendruomenę ar virtualų tinklą. Verta atrasti veiklos būdų, kurie leistų išgirsti bei geriau suprasti savo vaiką ar jaunuolį. Tik užmezgę ryšį, išklausę jo idėjas, galime užduoti klausimus, padedančius kritiškai mąstyti”, – tikino S. Burvytė.

 

Tuo tarpu jaunesnio amžiaus vaikams patariama supažindinti su tuo kas yra netikros naujienos, kalbantis ramiai bei aiškiai. „Svarbu leisti vaikams žinoti, kad šeimoje jiems yra saugu kalbėti apie viską, nes mūsų reakcijos kartais gali juos labiau išgąsdinti nei suvokimas, kad ne viskas, ką jie mato internete yra tikra. Netikros naujienos yra mūsų tikrovė, su kuria svarbu supažindinti vaikus ir mes galime jiems parodyti, jog yra skirtumas tarp asmeninių kai kurių žmonių įsitikinimų ir žinių, kurios buvo priimtos visuomenėje, nes buvo patikrintos moksliniu metodu”, – akcentavo S. Burvytė.

 

Dirbtuvės „Fake Cake“ jaunimui remiasi tarptautine į problemos sprendimą orientuota metodika „projektas Pilietis“ ir tarptautinio projekto „Game changer” patirtimi, kurio metu išskirtos sėkmingos mokyklų istorijos, įgyvendinant pilietinio dalyvavimo veiklas. Veiklos įgyvendintos kartu su partneriais: „Vaikų ugdymas“, Lietuvos vaikų fondu, Aukštadvario vaikų dienos centru „Navininkai”, Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namais, jaunimo namais „Atsigręžk į vaikus” ir Trakų rajono Rūdiškių gimnazija.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.