Vaikai geriausiai mokosi iš asmeninės patirties ir atradimų

Kintant aplinkai, technologijoms, ieškoma vis naujesnių ugdymo metodų, kad ugdymo(si) turinys būtų įdomus, kuriantis iššūkius. Dalinuosi savo gerąja patirtimi, kaip sėkmingai skatinau vaikų smalsumą, tyrinėjimus. Kauno rajono Ringaudų pradinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus „Skruzdėliukų“ grupėje 2021–2022 mokslo metais sistemingai vykdžiau emocinės sveikatos renginius, taikydama patirtinės veiklos ugdymo metodą. Pasirinkau emocinės sveikatos kryptį, nes emocinė gerovė, gebėjimas būti laimingu yra svarbus žmogaus poreikis. Aš, grupės vyr. mokytoja Kristina Tamošiūnienė, vaikams siūliau kas mėnesį po 1–3 įdomias ugdymo(si) per patirtį veiklas. Kadangi 4–5 metų amžiaus grupės ilgalaikio ugdymo plano prioritetas buvo skatinti ugdymo(si) motyvaciją, iniciatyvumą, saviraišką ir kūrybiškumą, skatinti sukaupti dėmesį ilgesnį laiką ugdymo(si) veiklose siekiau šių uždavinių: vaikai tyrinės ir eksperimentuos; patirs teigiamų emocijų, lavins visus pojūčius, tobulins įvairių pasiekimo sričių gebėjimus.

Edukacinėse patirtinėse veiklose vaikai mokėsi sveikatos stiprinimo būdų (dažniau ir daugiau valgyti įvairesnius vaisius, gerti vaisių ir daržovių sultis, gerti vaistažolių arbatas), užsiėmė meno terapija netradicinėmis priemonėmis, tyrinėjo ir išbandė įvairius buities daiktus, įrankius, priemones, maisto produktus. Buvo organizuotos tokios patirtinės veiklos: „Saugus elgesys su pavojingais daiktais. Vaisių ir daržovių pjaustymas“ (vaikai su peiliu pjaustė slyvas), „Apelsinų sulčių spaudimas“ (spaudė apelsinų sultis), „Žaisliukai paukšteliams“ (su kepimo formelėmis spaudė duonos figūrėles ir vyžine adata tvirtino raištelius), „Trupinukai paukščiams“ (su malimo mašina malė džiovintą duoną), „Grupės eglutės puošimas saldainiais“ (rišo juosteles saldainių žaisliukams, skaičiavo, puošė eglutę, kiekvieną dieną skanavo), „Žiemos švenčių siurprizas – kino žiūrėjimas“ (nemiegojo pietų miegelio, salėje žiūrėjo ilgą filmą ir valgė spragėsius), „Arbatą gerti sveika ir skanu“ (įvairias arbatžoles tyrinėjo, uostė, ragavo jų arbatas ir gamino savo arbatėles smulkindami ir maišydami arbatžoles), „Picų dienelė“ (mokėsi dalinti apskritimą, piešė picas, pjaustė ir ragavo picinius guminukus), „Magnetų gamyba“ (tyrinėjo magneto savybes, gamino magnetus), „Kaip skleidžiasi spalvos“ (tyrinėjo skeatles saldainius juos užpylus vandeniu, spalvų maišymąsi), „Kaziuko mugės turgelis“ (gamino prekes, pardavė už tikrus pinigus, keliavo į parduotuvę pirkti skanėstų, kiekvieną dieną visi valgė vis kito vaiko skanėstus), „Margučių raštų kūrimas su adata“ (iš folijos iškirptus margučius smaigstė vyžine adata), „Kiaušinių tyrinėjimas“ (tyrinėjo žalius ir virtus vištos ir putpelės kiaušinius, juos lupo, pjaustė, ragavo, iš lukštų gamino paukštelių kiaušinukus), „Antrinių žaliavų panaudojimas“ (kūrė Velykines dekoracijas, ekskursijos metu nešė plastikinius butelius į prekybos centro taromatą), „Piešimas ant cukraus“ (piešė, kopijavo raides ir formas, statė pilis, ieškojo pasislėpusių žaisliukų cukruje), „Piešimas ant druskos“.

Kūrybine veikla užsiimame kiekvieną dieną. Esame išbandę daug piešimo būdų, meninių priemonių. Įvairioje literatūroje rekomenduojama naudoti / siūlyti nuo ankstyvojo amžiaus vaikams piešimą pirštais ir delnais, nuo ikimokyklinio amžiaus vaikus supažindinti su sudėtingesnėmis technikomis (pvz. lapų, įvairių gamtinių ir kitų priemonių atspaudų darymu). Su grupės vaikais esame išbandę piešimą ne tik ant popieriaus (balto, spalvoto, įvairių storių ir dydžių) ant šlapio popieriaus, ant įvairių priemonių / medžiagų (dėžių, celofano (įmaučių, maistinės plėvelės), stiklo, smėlio, akmenukų, su vandeniu ant grindinio ir kt.). Šiuo laiku yra didelis pasirinkimas įvairių piešimo priemonių (blizgių, kvepiančių, įvairių formų ir dydžių ir kt.). Vaikai turi ir mėgsta interaktyvias piešimo priemones. Ieškojau dar kitų piešimo būdų kaip nustebinti vaikus.

Mano sėkmingas atradimas, kaip paprastos buities priemonės sužavėjo vaikus, skatino kūrybiškai tyrinėjimu veiklai užsiimti ilgą laiką nepavargstant ir norint tokios veiklos dar daug dienų po patirtos užsiėmimo veiklos. Išbandėme piešimą ant cukraus ir ant druskos. Buvo smagūs užsiėmimai, stebinantys ir džiuginantys vaikus. Sugalvotą ir taikytą veiklą – piešimą netradicinėmis priemonėmis puikiai pavyko pritaikyti praktikoje – kiekvienas susidomėjęs stebėjo, tyrinėjo priemones (uostė, ragavo cukrų, druską), aktyviai veikė (piešė, kopijavo formas, raides, skaičius, pilstė į įvairaus dydžio indus ir bėrė į vandenį, slėpė mažus žaisliukus, veikė padėkliuke su cukrumi / druska po vieną / po du / po keturis – mokėsi dalintis erdve). Stengiausi sudaryti kuo daugiau patyrimų vaikų rankoms. Veikla teigiamai ir kokybiškai paveikė vaikų ugdymo(si) procesą, padėjo vaikams ilgesnį laiką sukaupti, suteikė pasitikėjimo savimi, nes net tie, kurie neturi išskirtinių įgūdžių, sukūrė unikalių „šedevrų“, taip pat piešiniai tokia technika yra gaunami greičiau ir tai džiugino tuos, kuriems trūksta atkaklumo.

Netradicinių priemonių naudojimas prisideda prie intelektualinio vaiko vystymosi, psichinių procesų ir įvairių asmeninių sričių korekcijos. Patirtinės veiklos moko vaikus dirbti su įvairia medžiaga, laisvai reikšti savo idėjas, skatina kūrybiškai ieškoti sprendimų, leidžia pajusti tekstūros ir tūrio pojūčius. Tokia veikla atpalaiduoja, sudomina, nevargina, vaikai išlieka labai aktyvūs, darbingi, susikaupę visą užduoties / veiklos laiką.

Organizuotų patirtinio ugdymo(si) veiklų metu vyko mokymasis įvairioje veikloje, buvo skatinamas vaikų tyrinėjimas, kūrybiškumas, nuomonės išsakymas. Vaikai įsisavino žinias per realią gyvenimišką patirtį. Sėkmingai buvo kurtos situacijos patirtiniam vaikų ugdymui(si). Pastebėjau, kad siūlytos įvairios patirtinio ugdymo(si) veiklos labai sudomino vaikus, paįvairino ugdymo procesą. Vaikai stebėjo draugus, aktyviai patys veikė, tyrinėjo ir kūrė, bendravo ir bendradarbiavo, išsakė savo nuomonę, tobulino gebėjimus, buvo ilgai susidomėję ir susikaupę, jautėsi laimingi. Svarbiausias patirtinės veiklos pliusas, kad ugdymas(is) buvo įdomus. Veiklos teigiamai veikė  vaikų emocijas gyvai sąveikaujant su tyrinėjamu objektu, vyko jutiminio suvokimo patirties kaupimas (vaikai matė, lietė, girdėjo, uostė, ragavo).

Mano ir bet kurio mokytojo darbe svarbu, kad užsiėmimai vaikams keltų tik teigiamas emocijas. Vykdant įvairias patirtinio ugdymo veiklas ugdymo(si) procesas buvo siejamas su maloniais dalykais – ugdomoji ir kasdieninė veikla paverčiama smagiu žaidimu, teikė teigiamų emocijų, skatino tobulėti. Vaikų akys spindėjo iš smalsumo. Tyrinėdami vaikai tenkino žaidimo poreikį, buvo ugdomi įvairių pasiekimo sričių gebėjimai.

+7

0