Užduočių pateikimo įvairovė – motyvuota mokinio veikla

Laima Daujotienė
,
Mažeikių „Ventos“ prog-jos specialioji pedagogė

„Dauguma mokytojų švaisto savo laiką klausdami klausimų, kurių tikslas – rasti tai, ko vaikas nežino. Tikrasis menas yra rasti, ką jis žino ir ką dar gali sužinoti.“ Albertas Einšteinas

 

Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai yra tie, kurie mus, pedagogus, padaro menininkais, ieškančiais pačių stipriausių vaiko galių. Per specialiuosius užsiėmimus būtina ne tik perteikti mokomąją medžiagą, bet ir visą procesą padaryti nuotaikingesnį, kad, prisimindamas malonų jausmą, prisimintų ir tai, ko buvo mokytas. Tikslas – parodyti, kad mokymasis gali būti linksmas, sudaryti sąlygas mokiniui patirti kuo daugiau sėkmės.

Galimi užsiėmimo metodai yra pritaikomi panaudojant žinias iš įvairių seminarų, mokymų, interneto svetainių. Dauguma metodų pritaikyti iš interneto svetainės www.gerapamoka.lt. Bet kuris metodas gali būti varijuojamas. Jis gali būti naudojamas per bet kurį užsiėmimo etapą.

 

„Like or unlike“ (liet. „Patinka arba nepatinka“). Lentoje užrašomos šios emocijos: džiaugsmas, baimė, liūdesys, pyktis. Tada mokiniai išreiškia savo nuomonę lipniais lapeliais: raudoni – nepatinka, žali – patinka. Taip perteikiama to momento emocija. Sukuriama darbui palanki atmosfera. Skatinama savo emociją ne tik užklijuoti, bet ir pakomentuoti.

Tas pats metodas gali būti naudojamas siekiant apibūdinti pomėgius, augintinius, mėgstamus saldainius ir pan. Taip pat sukauptoms žinioms atgaminti, kai užrašomi teiginiai ir neiginiai, pavyzdžiui, apie kalbos dalį.

Pavadinimas nelietuviškas, bet savo kalba artimas šiuolaikiniams mokiniams, sumažina barjerą tarp pedagogo ir mokinio. Šalia būtinai vartojamas ir lietuviškas atitikmuo.

„Atspėk, ką parašiau“ – užrištomis akimis lentoje ne ta ranka, kuria įprastai rašoma, užrašomas vardas ir pavardė ar kitas žodis, kurį pašnibžda pedagogas. Kiti mokiniai bando atspėti, kas ten parašyta.

„Išlaisvink gerą nuotaką“ – sprogdinami balionai, kurių viduje parašytas koks nors smagus palinkėjimas.

„Raidės per pojūčius“ – pirštu ant nugaros piešiama raidė, o mokinys mėgina ją atspėti.

„Įėjimo arba išėjimo bilietai“ – tai apšilimo arba atsisveikinimo užduotis. Mokiniams įeinant užduodamas koks nors klausimas, kol neatsako, negali įeiti į kabinetą ar iš jo išeiti. Tai vienas iš mėgstamiausių mokinių metodų.

„Sujunk raides pagal instrukciją“ – mokiniams duodami lapai su žodžiais, kurie parašyti bet kaip. Mokytojas nurodo, nuo kokios raidės pradėti, ir duoda instrukciją: sujunkite šią raidę su esančia viršutiniame kairiajame kampe. Paskui klausiama, koks tai žodis.

Puikiai prieš pradedant dirbti apšildo įvairūs trumpi eksperimentai.

„Hamburgeriai“ – metodas, skirtas sakiniams sudaryti. Mokytojas duoda „bandeles“, t. y. dvi korteles, o mokiniai įdeda „įdarą“. Pavyzdžiui, bandelės: „katė“ ir „pieno“, įdaras: apvertė, ąsotį, agurkas, aplaižė, dubenį, išlakė, balutę. Mokinys tarp „bandelių“ įdeda logišką „įdarą“.

Projektinis darbas „Metų laikai ir mėnesiai prie mano mokyklos“. Išsirenkamas prie mokyklos augantis medis ar kitas objektas. Medis yra piešiamas arba fotografuojamas kiekvieną mėnesį. Pildomas stebėjimo žurnalas: fiksuojamas metų laikas, mėnuo, medžio išvaizda. Skirtumai, panašumai, kiti pastebėjimai užrašomi sklandžiais sakiniais. Kuriamas trumpas rašytinis vaizdelis. Geriausia pasirinkti objektą, kurį galima stebėti pro langą. Piešimo užduotį mokiniai atlieka per pertrauką, pasitelkia į pagalbą klasės draugus. Nupiešti piešinuką leidžia ir mokytoja per dailės pamoką, kartais net panaudojamos tam tikros technikos. Gali būti ir kitų ilgalaikių projektų apie patarles, Užgavėnes ir pan.

„Mėgstamiausias sakinys“ – mokiniai skaito tekstą, išsirenka labiausiai patikusį sakinį ar sakinius ir juos garsiai perskaito. Taip dar kartą prisimenamas tekstas ir nustatomas įvykių eiliškumas. Metodas gali būti naudojamas ir aptariant savo bei draugų darbą. Duodami pagiriamieji sakiniai, mokiniai išsirenka labiausiai patinkantį ir perskaito draugui.

„30 sekundžių veiksmo“. Šis metodas skirtas veiksmažodžiui įtvirtinti. Mokinys sėda ant karštosios kėdės, gauna užduotį, pavyzdžiui, be sustojimo 30 sekundžių sakyti būsimojo laiko veiksmažodžius. Draugai klauso, pasižymi klaidą ir ją pataiso.

„Kiti pavadinimai“ – sukuriame kitus, pavyzdžiui, kalbos dalių pavadinimus. Lentoje piešiamas žmogeliukas: galva – tai daiktavardžiai, kūnas su rankomis ir širdimi – būdvardžiai, kojos – veiksmažodžiai, šalia kojų nupiešti batai – prieveiksmiai.

„Būdvardžių stotelė“ – ant stalo padedamos užduotys, jos sunumeruojamos pagal vaikų skaičių. Kiekvienas mokinys meta kauliuką ir taip išsiaiškina, koks bus jo numeris. Tada sėda prie lapų ir atlieka savo numeriu pažymėtą užduotį. Vėliau eina prie kito lapo ir vėl atlieka tik savo numerio užduotį.

„Torto arba picos“ kepimas „Žodžio dalys“ – tai rezultato pateikimas vaizdžiai. Tikslas – atliekant užduotis iškepti tortą arba picą. Spalvotuose lapeliuose (braškinis – raudoni lapeliai, bananinis – geltoni, kivių skonio – žali) pateikiamos skirtingo sudėtingumo užduotys. Mokiniai pradeda nuo geltonų lapelių, jei įveikia tris geltonus, gali imti žalią, įveikę tris žalius, gali imti raudoną. Atlikę užduotį, duoda patikrinti kokybės kontrolei (specialiajam pedagogui), jei viskas gerai, klijuoja lipnų lapelį ant lentoje nupiešto torto, jei ne – aiškinamasi, kur skoniai nesutampa. Jei tai pica, geltoni lapeliai yra sūris, žali – bazilikas (ar kitas prieskonis, kurį aptariame ir stengiamės išmokti), o raudoni – padažas.

„Atsakymo paieškos“ – mokiniams išdalijamas pastraipomis suskirstytas tekstas, kiekvienam skiriamas skirtingas klausimas. Mokiniai perskaito savo tekstą, tada skaito klausimą, kieno teksto dalyje yra atsakymas, tas atsako į šį klausimą.

„Redaktoriai“ – panašus į darbo stotelėse metodą. Mokiniams pateikiamos užduotys lapuose. Jie atlieka tą užduotį, prie kurios nurodytas jo vardas. Atlikę siunčia draugui – kitam redaktoriui. Lygiagrečiai su šia užduotimi atliekamas ir bendras darbas – kuriamas leidinys pagal užsiėmimo temą. Atliktos užduotys susegamos į segtuvą, sugalvojamas leidinio pavadinimas.

„Atspėk melą“ – mokinių prašome užrašyti po 5 įsidėmėtinos rašybos žodžius. 4 parašyti teisingai, o 1 neteisingai. Mokiniai tai gali daryti naudodamiesi atmintine. Vėliau lapelius sumaišome, išsitraukiame. Mokiniai garsiai skaito žodžius ir sako „Tiesa“ ar „Melas“. Metodą galima pritaikyti siekiant mobilizuoti emocijas ar atgaivinti žinias.

„Deganti kempinė“, „Žalia varlė“, „Paukštis be plunksnų“ ir pan. – pavadinimas priklauso, koks daiktas bus mėtomas žaidžiant. Pedagogas būna nusisukęs, mokiniai vieni kitiems mėto žaislą. Pedagogas atsisuka ir sustabdo mėtymąsi. Mokiniui, kurio rankose liko žaislas, užduodamas klausimas. Tai – aktyvus ir vaikų mėgstamas žaidimas.

„Sakinių aukcionai“ – pedagogas skaito sakinį ir jį pardavinėja. Kas perka, tas kelia ranką. Paskui skaičiuojama, kas ir kokių sakinių nusipirko. Metodas gali būti naudojamas nagrinėjant tekstą.

„Specialiosios pedagogės kabineto dienoraštis“ – pildomas dienoraštis. Užrašoma data ir patirta emocija, kilusi mintis, palinkėjimas, kas patiko per pamoką. Metodas taikomas vyresniųjų klasių mokiniams. Rašomi tik geri patyrimai ir įžvalgos.

 

Per užsiėmimus ypač svarbu skatinti mokinius kalbėti. Iš pradžių nepavyksta sklandžiai taikyti metodų, per kuriuos reikia daugiau kalbėti ar reikalingas gausus žodynas. Pradžia yra lėta, reikia didelės pedagogo pagalbos, bet mokiniai, nuolatos kalbinami, įpranta ir vis aktyviau reiškia mintis.

Emocingi užsiėmimai, smagūs metodų pavadinimai, pozityvus požiūris į mokinį motyvuoja mokytis, o motyvuoti mokiniai skatina pedagogus mąstyti kūrybiškai.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.