Ugdymo įstaigų edukacinėse erdvėse auginamos ir vištos, ir avys

Kas antrus metus vykstantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuojamas Mokyklų edukacinių erdvių konkursas ir vėl sugrįžo. Pasibaigus pirmajam jo etapui savivaldybėse įpusėjo antrasis, nacionalinis, kai komisijos nariai lanko ugdymo įstaigas, laimėjusias pirmąjį etapą. Į vieną iš tokių kelionių kartu vyko ir „Švietimo naujienų“ komanda. Daugelio ugdymo įstaigų teritorijose galima pamatyti vabzdžių (ne vabalų, kaip pabrėžė komisijos nariai) viešbučius, inkilus, lysveles su daržovėmis, prieskoniais, vaismedžius ar vaiskrūmius, basakojų, pojūčių (kai kur ir emocijų) takus, prie augalų esančias lenteles su jų pavadinimais ir QR kodais, neretai įrengiamos ir saulės elektrinės ar laikrodžiai, tiesa, „nepersukti“, rodo tik žiemos laiką. Tai jau matyta ne kartą, tad stengsiuosi aprašyti išskirtinius dalykus. Pavyzdžiui, komisijos nariai pasakojo, kad Nemenčinėje įsikūrusio darželio kieme suręstame aptvare gyvena vištos. Vaikai renka kiaušinius, kuriuos parduoda tėvams, o už gautus pinigus augintinėms perkamas lesalas. Gamtos pažinimas ir verslumo ugdymas viename. O štai vienos Anykščių progimnazijos vidiniame kieme taip pat yra aptvaras, kuriame gyvena… dvi avytės – Pienė ir Smala. Susidomėjote? Leidžiamės į kelią!

 

Pirmojo etapo laimėtojams įteikiami prizai – Lietuvos raudonosios knygos. Renatos Česnavičienės nuotr.

Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos vidiniame kieme įrengtoje mobilioje lauko klasėje vyksta menų, biologijos, gamtos pažinimo pamokos, kad jos nesidubliuotų, pedagogai registruojasi naršyklės Google Chrome dokumente.

Progimnazijos viduje esančias rekreacines erdves, kuriose mokiniai mielai leidžia pertraukas ir laisvas pamokas, puošia profesionalios dailininkės Agnės Andriuškos paveikslai, sieną prie kabinetų puošia pasaulio žemėlapis. Edukacinę funkciją atlieka ne tik darbo rezultatai, bet ir procesas – kai į mokyklą atvyko specialistai ir atsivežė ant sienų spausdinantį spausdintuvą, mokiniai ir mokytojai stebėjo, kaip šis dirba. Ateityje planuojama prie bibliotekos ant sienos atspausdinti knygų lentynos piešinį su QR kodais, kad mokiniai, jei nėra norimos knygos bibliotekoje, ją galėtų atsisiųsti ar skaityti internete.

 

Įrengtos atskiros ir jaukios patalpos mokinių tarybos susirinkimams, viena klasė su suolais ir kilimais skirta tiems, kam reikia palaukti autobuso (ypač penktokams, nes jiems mažiau pamokų) ir ruošti pamokas, ilsėtis, besikuriančiam progimnazijos muziejui (vasaros atostogų metu vaikams skirta užduotis – ieškoti senų vadovėlių, iš kurių mokėsi tėvai ir seneliai, kad jis būtų papildytas eksponatais), kuriame pasakojama mokyklos istorija nuo 1985 m., planuojama, kad vėliau jame vyks kai kurios pamokos. Koridoriuje populiariausia aktyvaus poilsio erdvė ir laiko leidimo būdas – stalo futbolas, prie kurio visada driekėsi eilės, bet kai vyko srautų valdymas, teko jį kuriam laikui išardyti, nes visi norėjo žaisti. Fojė esančioje TV erdvėje pertraukų metu ekrane rodomi reportažai apie tėvų profesijas (mūsų vizito metu aštuntokė Liepa kalbino savo mamą), po renginių rodomos nuotraukos.

 

Tačiau didžiausias šios progimnazijos pasididžiavimas – moderni informacinių technologijų (IT) laboratorija. Dar neįėjus pro duris pakanka nuskaityti ant jų esantį QR kodą su informacija apie ten esančias galimybes. O viduje akys raibsta nuo įvairių aparatų ir kūrinių: mokytojo suprojektuota ir padaryta robotizuota ranka su žnyplėmis, būgnais grojantis robotukas, 3D spausdintuvas ir daug kitų gėrių, kurių nei pavadinimų neįsiminsi. Visa tai mokykloje atsidūrė padedant „Linkmenų fabrikui“, kai ką padovanojo vieno mokinio tėtis mokslininkas. Čia rengiami IT mokytojų metodiniai renginiai, mokymai kitų įstaigų darbuotojams (pavyzdžiui, miesto bibliotekos, kuri neseniai įsigijo 3D spausdintuvą, darbuotojams). Penktus metus vyksta būrelis, įgyvendinta ir ateityje suplanuota nemažai projektų, sukurta įvairių darbelių (pavyzdžiui, augalų laistymo sistemėlė).

Fontanas ir dviračių stotelė

 

Ukmergės technologijų ir verslo mokykla viena iš nedaugelio Lietuvoje gali pasigirti turinti fontaną. Buvo planuota rekonstruoti prezidento Antano Smetonos fontaną, bet kadangi tai istorinis paveldas, to daryti neleista, todėl fontanas atsidūrė ugdymo įstaigos teritorijoje. Taip pat čia įrengtas vienas iš geriausių stadionų, esančių Lietuvos mokyklose su treniruokliais, krepšinio ir futbolo erdvėmis.

 

Biologijos mokytoja Jūratė Kvietkauskienė pakvietė konkurso komisiją į žaliąją klasę, kurią sudaro kelios zonos. Viena iš jų skirta stebėjimams, žmogaus kaip bioįvairovės dalies suvokimui ir savęs pažinimui: čia galima išmatuoti žmogaus ūgį, liemens apimtį ties bamba (tam pakabintas centimetras), dinamomatru arba jėgomačiu išmatuoti ir palyginti kairės ir dešinės rankų jėgą niutonais. Įrengta orų matavimo stotelė, vėjarodė, paukščių girdykla, kabinetas, kuriame galima pasislėpti nuo lietaus (ten yra ir tualetas, prausykla, vyksta įvairūs kursai, ūkininkų egzaminai), amfiteatrinė auditorija lauke. Netoliese įsikūręs ežiuko namas su informacija apie jį, šaligatvio plytelė su užrašu „Kas po akmeniu gyvena“, kurią galima pakelti ir pamatyti, kas gyvena po ja. Kiek tolėliau eksperimentinė erdvė – šikšnosparnių namas, kad mokiniai žinotų, jog jų inkilai kitokie nei paukščių.

 

Įdomūs ir kampelių pavadinimai: štai vabzdžių mitybos stebėjimo kampelis pavadintas „Vabzdžių užkandinė“, čia galima stebėti, kokie vabzdžiai suskrenda priklausomai nuo užkandinės „meniu“, zona prie seno nuvirtusio medžio pavadinta „Pavargėlio užuovėja“. Teritoriją tvarko mokiniai: ravi, grėbia, mokytoja juokiasi, kad tai jiems patinka daug labiau nei matematika.

Mokyklos teritorijoje įrengta Ukmergėje pirma ir vienintelė dviračių aptarnavimo stotelė: ukmergiškiai gali bet kada atvažiuoti susiremontuoti dviračius, tolėliau yra ir elektromobilių įkrovimo stotelė, taip pat atvira visiems, o mokiniai su pedagogais čia gali aptarti ekologijos temas. Tolėliau stovi „Meilės suoliukas“ – jei ką nors myli, bet nedrįsti prisipažinti, prieiti arčiau, tereikia pakviesti jį ar ją kartu prisėsti ant šio suoliuko ir Visatos dėsniai jus suartina. Direktoriaus tvirtinimu, tai dar ne viskas, erdvės bus plečiamos, gražinamos, kad jose vyktų praktiniai užsiėmimai ir pamokos, o lėšų visiems sumanymams įstaiga gauna mokydama suaugusiuosius bei dirbdama 130 ha ariamos žemės, kurioje daug ką užsiaugina ir ne tik naudoja valgykloje gaminamam maistui, bet ir parduoda.

Kaimiška sodyba darželio teritorijoje

 

Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Vaikystė“ koridorius puošia dekoracijos – karpiniai su miesto pastatais. Atskirtos patalpos skirtos eksperimentams, programavimui, darbui su planšetėmis, kad bet kurios grupės vaikai su auklėtojomis galėtų čia esančias priemones panaudoti, įrengtas sensorinis kambarys, nusiraminimo kampelis. Tačiau įspūdingiausia – kieme esanti sodyba su tvorele, šuliniu, lauko aptvare „besiganančiais“ netikrais gyvuliais, o namelyje tarsi senelių sodyboje – lova su austa lovatiese, rankšluostinė su rankšluosčiu, vaistažolių ir senovinių rakandų kampeliai, stalas su suolais, ten vyksta įvairios edukacijos, žvakių liejimas, margučių ridenimas. Sodybos interjerą bendruomenė sukūrė savo rankomis – sunešė, kas ką turėjo namuose ar sodybose.

 

Širvintų rajono Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ teritorijoje yra stendas su medžių lapais, vėjarodė, prie rūšiavimo konteinerių vaikams, kurie neskaito, pateiktos vaizdinės priemonės, kad pamatytų, kuris konteineris kam skirtas. Šaškių lenta naudojama ne tik pagal paskirtį, bet ir kūrybiškumui lavinti, saviems žaidimams sukurti. Šalia daržo įrengtos savotiškos svarstyklės iš kibirų, kad vaikai nusiskynę galėtų palyginti, kas daugiau sveria: agurkas, ar obuolys, eksperimentams skirta vaikų mėgiama STEAM (praktinis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymas) laboratorija.

 

Anykščių vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ kieme esanti bibliotekėlė įgijo ir antrą funkciją – karantino metu veikė kaip pašto dėžutė tarp tėvų ir darbuotojų, kai jie vieni kitiems palikdavo užduotėles ar pasiūtas kaukes. Iš įdomesnių objektų čia matėme avilį, kuriame sudėti įvairūs eksponatai, susiję su bitininkyste, šalia jo pagal spalvas priderintas geltonai rudai dažytas dryžuotas suolelis. Daug kas atnešta ir padaryta ugdytinių tėvelių. Projekto lėšomis darželyje atnaujinta bendruomenei atvira sporto salė, ten sportuoti ateina Trečiojo amžiaus universiteto ir moterų klubo nariai. Kieme taip pat stovi kupolas, kuriame rudenį galima rasti daržovių ir lauko gėrybių, žiemą čia vaikus lanko Kalėdų senelis, o vasarą – tai žaidimų erdvė esant blogam orui. Emocijų pavėsinėje ant kėdžių priklijuoti veideliai, vaizduojantys įvairias emocijas, kurias vaikai mokosi įvardyti.

 

Šio darželio vidaus erdvės kiek išsiskiria tuo, kad į grupes nesinešama priemonių, į jas neskubama, būnama rytais, vakarais, miegama, valgoma, o įvairios veiklos vyksta tam skirtose patalpose – yra nykštukų kepyklėlė – virtuvėlė, su prijuostėlėmis ir kepurėlėmis, vaikai čia mokosi susitepti sumuštinius ir pan., bibliotekėlė, STEAM laboratorija, sensorinis kambarys (vaikai jį vadina „stebuklų kambariu“), seklyčia su senais daiktais ir rakandais.

Interjerą puošia ir mokytis padeda mokinių darbai

 

Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos kieme kiekvienai pradinukų klasei skirta po pakeltą lysvę, jose vyksta ir eksperimentai: kartą mokytoja sulaukė pastabos, kad pusė lysvės nenuravėta, bet, pasirodo, taip buvo padaryta tyčia: mokiniai pasėjo pupų, pusę lysvės ravėjo, kitos pusės – ne, tada palygino, kuo skiriasi derlius.

Gimnazijoje susiklostė tradicija, kad po technologijų ar dailės egzaminų mokiniai palieka mokyklai savo darbus, pavyzdžiui, valgykloje visas interjeras sukurtas mokinių. Jų darbų galima rasti ir koridoriuose (pavyzdžiui, prie administracijos kabinetų durų pakabinti mediniai belstukai-geniukai), ir kai kuriuose kabinetuose. Dažniausiai, tai medžio darbai, nors vienas mokinys buvo susidomėjęs kalvyste, tad viename iš koridorių yra tokia technika atliktas darbas. Kiekviename aukšte įrengtos „stotelės“ įkrauti mobiliuosius. Atnaujinant erdves, tariamasi su mokytojais, ką reikėtų pirkti ir įrengti, kad jiems būtų naudinga.

 

Turbūt gražiausia ir naujausia pradinukų zona, nuo kitų atskirta stikline pertvara. Zoną sudaro ne tik kabinetai, bet ir poilsio, skaitymo erdvės koridoriuje (puošia dvyliktokų darbai iš medžio – bibliotekėlė knygoms, vaismedžiai), STEAM laboratorija. „Pradinių klasių turime po vieną, kasmet ji perkeliama į kitą kabinetą, pritaikytą tam tikros klasės mokiniams – pavyzdžiui, pirmokams reikia raidynų ir kitų priemonių, skirtų mokytis skaityti, rašyti ir skaičiuoti, tad mokytojas jas visas randa pirmokų klasėje“, – pasakoja ugdymo įstaigos direktorė Asta Sakalauskienė.

 

Niekur kitur nematytas sprendimas – fojė esanti skėčių „stotelė“, ten galima pasiskolinti skėtį, o šlapią grąžinant – palaistyti po jais esančius augalus. Rūsyje įrengtoje poilsio zonoje galima žaisti biliardą, stalo tenisą, laisvu metu mokytojams ir mokiniams – sportuoti treniruoklių salėje. Ji, įgyvendinus projektą, atsirado vietoje buvusios katilinės. Lygiai taip pat įrengta ir teatro menė – scena su žiūrovų kėdėmis. Pokytį prieš ir po galima pamatyti ir šalia stende esančiose nuotraukose. Ne vienoje gimnazijos vietoje matėme panašių edukacinių priemonių: skaičiais sužymėtų skirtingų medžio rūšių, o ant sienos kabo atsakymų lentelė – tai irgi mokinių tęstinis baigiamasis darbas, dar turi atsirasti sėklų pavyzdžių.

 

Muzikos kabinetas iš kitų išsiskiria tuo, kad ten nėra suolų, tik kėdės su mažiukais atlenkiamais staliukais – vieno projekto metu gimnazija įsigijo daug muzikos instrumentų, mokytojai kilo klausimas, kur reikės juos sudėti. Teko išnešti suolus. Tikybos kabinetas taip pat įrengtas originaliai. „Kaip galima kalbėtis apie dvasinius dalykus žiūrint vieni kitiems į nugaras? Kabinete yra iš išorės įprastam darbui skirtas stalas, o jo viduje diskusijai, maldai skirti suolai. Radome įmonę, kuri mūsų idėją įgyvendino, vėliau ja pasidalijome su trimis Lietuvos mokyklomis“, – pasakojo direktorė. O bibliotekoje pamatėme čiužinius, mat čia itin populiarios pramogos „Naktis bibliotekoje“ ir „Naktis mokykloje“, kad visiems būtų patogu skaityti, bibliotekoje ir koridoriuje šalia jos įrengtos atskiros zonos mažiausiems skaitytojams. Pasak gimnazijos direktorės, aplinką kuria ne daiktai, o žmonės, be to, savo patirtimi ir idėjomis bendruomenė noriai dalijasi: „Jei pasidalysi, juk niekas neatims. Mes ne po truputį „palopome“ erdves, kurioms labiausiai reikia remonto, o gavę finansavimą iš esmės sutvarkome visą kabinetą, tik reikia palaukti“.

 

Gimnazijoje išsaugota anksčiau ir kitose rajono mokyklose buvusi galimybė kaip pasirenkamojo dalyko mokytis B kategorijos vairavimo, veikia būrelis, jį lankantys gali važinėtis dviračiais (patekti į rinktinę), mopedais ir motociklais, o kieme aikštelė, skirta mokytis figūrinio važiavimo, užsiėmimai vyksta ir mieste.

Avelės Pienė ir Smala

 

Įėjus į Anykščių Antano Baranausko pagrindinę mokyklą, fojė stende pasitinka pieštų ir kita technika sukurtų avyčių pulkas, eilėraščiai apie jas. Projekto tema pasirinkta neatsitiktinai: vidiniame kieme, aptvare, išties gyvena dvi avys – Pienė ir Smala (šiuos vardus, kaip jau turbūt supratote, išrinko vaikai). Jų pasižiūrėti ateina ir mokiniai, ir mokyklos darbuotojai, visiems jos suteikia daug gerų emocijų. Rudenį avis galbūt pakeis kiti gyvūnai.

 

Ugdymo įstaigoje esantis relaksacijos kambarys skirtas ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Kadangi mokykloje dirba daug mokytojų padėjėjų, čia visada būna kažkas iš suaugusiųjų, o kai nėra vaikų, pailsėti prisėda ir valytoja, vairuotojas. Vidiniame kieme „gyvena“ įvairūs augalai (prie lysvės mokinių parašyta ir nupiešta, kada augalai pasėti ir išdygo), kampelis „Sliekynė“ su sliekų piešiniais ir plastikiniame inde gyvenančiais sliekais, vandens augalų zona, kurioje galima tyrinėti, kaip susidaro dumbliai.

 

Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinė mokykla konkurse dalyvauja ne pirmą kartą ir buvo paskutinė tądien komisijos lankyta įstaiga, tad direktorė tik trumpai aprodė naujoves: nebaigtą mokinių darbą – Lietuvos kontūrą iš akmenų su pažymėtais miestais ir kaimyninėmis šalimis, kurį dar papildys miestų herbai, edukacinę priemonę medžių atpažinimui su įvairios medienos pavyzdžiais (kitoje pusėje galima rasti atsakymus), anksčiau sodintus vynmedžius ir šiemet sodintas šilauoges, avilį, kuriame buvo du koriai, kad vaikai pamatytų skirtumą, kaip jie atrodo prieš ir po medaus „nuėmimo“ – apie bitininkystę mielai papasakojo ir pamoką vedė buvęs mokinys bitininkas. Mokykloje vykdomi projektai – „užkrečiami“, tai, ką mokiniai sodina mokykloje, vėliau pakartoja ir namuose, patirtimi pasidalija šeimose. Lauko erdvėse, kuriose vakarais leisti laisvalaikio ateina ir šeimos su vaikais, sėkmingai naudojami iš senų nudėvėtų mokyklinių kėdžių pagaminti suoliukai, kuriuos mokykla skolina ir bendruomenės renginiams.

 

Daugumos tądien lankytų ugdymo įstaigų bendruomenės savo erdves kuria ir gražina dalyvaudamos projektuose ir tokiu būdu gaudamos finansavimą arba sunešdami viską, ką tinkamo randa namuose ar sodybose (ypač dažnai tai pasitaiko kuriant etniniam ugdymui skirtas erdves, kai ieškoma senų daiktų ir rakandų).

 

Šio konkurso tikslas – aktyvinti tikslingą, darnų ir estetišką mokyklų edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą mokinių ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę; skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą ir savarankiškumą, kuriant mokyklos vidaus ir lauko edukacines erdves; ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosaugos ir bendrąsias vertybes, formuojant mokyklos aplinkos savitumą, kuriant gamtos ir žmogaus sąlyčio aplinkoje zonas; stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius tarp mokyklų, skleisti gerąją patirtį. Rezultatai bus skelbiami rugpjūčio mėnesį.