Ugdymas karjerai… nuo trejų metų
Praeitų metų gruodžio 3 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje susirinkę politikai, profesinių mokyklų ir verslo atstovai diskutavo, ką reikėtų keisti profesinio mokymo sistemoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentavo, kad „profesinis mokymas yra visos švietimo sistemos dalis. Tam, kad pokyčiai vyktų šioje švietimo piramidės dalyje, reikia inicijuoti permainas ir kitur – tiek bendrajame ugdyme, tiek aukštojo mokslo studijose. Turime stiprinti profesinio mokymo programas, plėsti mokymosi galimybes, formuoti kitokį jo įvaizdį“. Šiame straipsnyje norėtume atkreipti dėmesį į kompetencijomis grįstą ugdymą karjerai kaip atskirą profesinio orientavimo sritį ir bendrojo ugdymo lauką.
Kompetencijomis grįstas ugdymas karjerai
Pradžioje reikia bent trumpam sustoti prie kompetencijomis grįsto ugdymo koncepto ir jo retrospektyvos, nes kartais iškyla tam tikros painiavos jį taikant ir interpretuojant ugdymo praktikoje. Jau praėjo beveik pusė amžiaus, kai daugelis pasaulio šalių perėjo prie kompetencijomis grįsto ugdymo turinio tiek formaliajame, tiek neformaliajame švietime. Tiesa, kompetencijų ugdymo ištakos siekia šimtmečio senumo Džono Diuji idėjas. Kryptingas, su kiekybiniais ugdymo tikslais ugdymas, – kompetencijomis grįsto ugdymo pirmtakas – buvo rezultatais grįstas švietimas (W. T. Ralphas, B. S. Bloomas). Mums gerai žinoma ir plačiai švietimo sistemoje paplitusi Bloomo taksonomija. Rezultatais grįstas ugdymas stipriai paveikė švietimo kraštovaizdį. Dar ir šiandien daugelis švietimo institucijų daugiausia dėmesio skiria mokinių mokymosi rezultatams ir juos vertina pagal tai, ko jie mokosi, o ne pagal tai, ko mokoma. Beje, ir kompetencijomis grįstas ugdymas buvo įvairiai vadinamas – mokymasis pagal kriterijus, meistriškumo mokymas, o ir nūdien jis painiojamas su probleminiu mokymu, kūrybiškumu grįstu mokymu, t. y. jam suteikiama ta pati rezultatais grįsto mokymo prasmė. Sąvoka kompetencija reiškia gebėjimą / įgūdį plačiąja prasme, kuris jungia žinias, gebėjimus ir vertybines nuostatas – pagrindinius ugdymo pasiekimų turinio komponentus. Gebėjimas siaurąja prasmę reiškia gebėjimą / mokėjimą atlikti tam tikrą veiksmą. Įgytų kompetencijų rezultatas – gebėjimas parodyti / pademonstruoti sukauptas žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas tam tikrose situacijose ir įvairiuose kontekstuose. Kompetencijos patvirtina tam tikros ugdymo grandies, pakopos baigimą, kuris gali būti juridiškai įformintas (atestatu, diplomu, sertifikatu).
Jau dešimtmetis, kai Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo ugdymas grindžiamas kompetencijomis grįstu turiniu. Nekintamai nusistovėjo keturios ugdymo karjerai kompetencijų sritys: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo, karjeros įgyvendinimo, kurios toliau skaidosi į atskiras kompetencijas (1 lentelė).
Ši ugdymo karjerai kompetencijų sistema sujungia visas formaliojo ir neformaliojo švietimo grandis. Nusistovėjusių kompetencijų stabilumą reikėtų išsaugoti ir ateityje (kompetencijų turinį galima tikslinti, papildyti), nes bet koks ugdymo karjerai kompetencijų struktūros keitimas tik įneštų sumaištį į ugdymo karjerai praktiką.
Nelinijinio ugdymo link
Čia nedarome skirties tarp formalaus ir neformalaus bei ugdymo karjerai sričių. Tai yra persiklojantys švietimo / ugdymo laukai. Jų panašumus ir skirtį – ypač formaliojo ir neformaliojo švietimo – iš postruktūralizmo perspektyvos yra nagrinėjusi Justina Grabauskaitė-Jakimovska (2014, 2018). Formaliojo ir neformaliojo ugdymo sąveika ir skirtis pradėta aiškintis neseniai – kartu su mokymosi visą gyvenimą, holistinio, integruoto ugdymo diskursais. Neformalusis ugdymas, kad ir kaip jį vertintume, pasižymi didesne laisve, judėjimu, kaita, yra mažiau hierarchiškas, stebimas, kontroliuojamas ir vertinamas. Ugdymas karjerai, profesijos pasirinkimas taip pat vyksta ne linijiniu, o šakotu, sinergetiniu (su fluktuacijomis ir bifurkacijomis), net chaotišku būdu, arba, kaip sako postmodernistai ir postruktūralistai, yra rizominis, nomadiškas su įvairiomis asambliažo formomis. Tarp mokinio, jo siekiamos profesijos, būsimos karjeros vizijos ir realių galimybių planams išsipildyti yra tamsus – ieškojimų, klajonių, gyvenimo situacijų ir atsitiktinumų – debesis, kuris gali pakeisti išankstinius profesinius ketinimus (1 pav.).
1 pav. Tamsus debesis, kuris sklando tarp mokinio ir darbo pasaulio (pagal Kuijpers, Meijers (…), 2009)
Atitinkamai keičiasi ir ugdymo karjerai kultūra: jeigu tradicinis ugdymas pasižymi aiškiai pažymėta trajektorija ir baigtinumu, tai šiuolaikinis ugdymas orientuojasi į jo nepertraukiamumą, jungiantį visas švietimo pakopas ir žmogaus gyvenimo etapus bei ugdymo proceso dalyvių įvairovę (2 lentelė).
2 lentelė. Karjeros ugdymo kultūra (pagal MacLean (…), 2017)
| Tradicinė | Šiuolaikinė |
| Informacija apie karjerą suteikiama tik tam tikru momentu. | Karjeros ugdymo, planavimo, valdymo įgūdžių įgijimas trunka visą gyvenimą. |
| Karjeros sprendimai, priimti kritiniais momentais. | Patirtinė veikla, asmeninės karjeros planavimas ir karjeros įgūdžių ugdymas apima visą mokyklos ugdymo programą (curriculum). |
| Žinios apie karjerą suteikiamos baigiant mokyklą. | Ugdymas karjerai vyksta visuose mokinių amžiaus tarpsniuose ir per visą mokymosi mokykloje laikotarpį. |
| Ugdymo karjerai rezultatai parodomi tik pereinant į kitą mokymosi etapą arba darbą. | Ugdymo karjerai rezultatai yra aiškiai suformuluoti ir atspindi mokinių įgytą patirtį, karjeros siekį ir jų veiksmingumą mokykloje, tai išlieka ir baigus mokyklą arba pradėjus dirbti. |
| Karjeros konsultantas kuruoja visus mokinių karjeros plėtros aspektus, įskaitant ir ugdymą karjerai. | Mokinių ugdymo karjerai plėtrą koordinuoja mokytojų komanda, įskaitant patarėją karjeros klausimais. Ugdymas karjerai prasideda pradinėje mokykloje ir tęsiasi tol, kol mokiniai baigia mokyklą. Ugdymo karjerai procese dalyvauja verslininkai, bendruomenė ir tėvai. |
Pradedama nuo mažiausiųjų
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo Ugdymo karjerai skyrius pradėjo rengti metodines priemones – ugdymo karjerai kompetencijų aprašus. Šiuo metu yra galiojanti Ugdymo karjerai programa (2012). Būtų gerai parengti naują jos redakciją, juolab kad pasipildė naujomis kompetencijomis, skirtomis ikimokyklinio amžiaus (3–6 m.) vaikams, redaguotinas ir kai kurių kompetencijų turinys. Taigi turime aprašytas kompetencijas (žinias, gebėjimus, nuostatas), tačiau neturime jų taikymo ir pasiektų kompetencijų vertinimo metodikų. Užpildyti šią spragą pradėta nuo mažiausiųjų – parengtas ikimokyklinio ugdymo kompetencijų aprašas, kuriame kompetencijų sritys struktūruojamos į posričius, konkrečias kompetencijas, rekomenduojamos užsiėmimų temos, pateikiami ugdymo uždaviniai, aktyvios veiklos, priemonės, pastabos ir patarimai pedagogams bei šaltiniai ir nuorodos (2 pav.). Kyla klausimas: ar ne per anksti su tokio amžiaus vaikais galvoti apie karjerą?
Kanados psichologių M. Cahill ir E. Furey (2017) atliktas 3–8 metų amžiaus vaikų ugdymo karjerai tyrimas parodė, kad vaikai sėkmingai susipažįsta su suaugusių žmonių darbine veikla, jų profesijomis, pedagogai šiam tikslui taiko įvairias ugdymo strategijas, o tėvams yra nesvetima mąstymo apie būsimą jų vaiko profesiją tema. Šiam tikslui yra rengiamos ugdymo priemonės pedagogams, vaikams ir jų tėvams. Ugdymo karjerai skyriuje parengta metodinė priemonė Ugdymo karjerai kompetencijos neformaliojo švietimo būreliuose (3 pav.). Tai originalus darbas, nes nėra patirties ir tradicijos kelti klausimą apie ugdomas karjerai kompetencijas neformaliojo švietimo būreliuose. Nors juos lankantys mokiniai, atrodytų, yra arčiausiai susiję savo pomėgiais, svajonėmis, ketinimais tęsti mėgstamą veiklą ir sieti ją su būsima profesija bei karjera.
Tolesni Ugdymo karjerai skyriaus planai – rengti atitinkamas metodikas-aprašus pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklos pakopoms, jais remiantis bus galima rašyti išsamias ugdymo karjerai metodikas mokytojams.
Literatūra
Cahill, M., Furey, E. (2017). The early years. Career development for young children. A Guide for parents/guardians. Toronto: CERIC.
Garbauskaitė-Jakimovska, J. (2018). Neformaliojo ugdymo ribos: poststruktūralizmo perspektyva. Acta paedagogica Vilnensia, 40, 142–154.
Garbauskaitė-Jakimovska, J. (2014). Ugdymo žemėlapių kaita – formaliojo ir neformaliojo ugdymo teritorijų perbraižymo tendencijos. Inter-studia humanitatis, 17, 159–174.
Kairaitis, Z., Talačkaitė, D. (2021). Ugdymo karjerai kompetencijos neformaliojo švietimo būreliuose. Metodinė priemonė. Vilnius: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Kairaitis, Z., Talačkaitė, D. (2020). Ikimokyklinio amžiaus vaikų (3–6 m.) ugdymas karjerai: prielaidos, programa, užsiėmimų aprašai. Metodinė priemonė. Vilnius: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Kuijpers, M., Frans Meijers, F. (ed.). (2009). Career learning. Research and practice in education. Netherlands: Euroguidance.
MacLean, S. (2017). School to Work Program. Career Development. [Žiūrėta 2022 vasario 21 d.]. Prieiga internete: https://slideplayer.com/slide/11969892/.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pranešimas spaudai. (2021). J. Šiugždinienė: siekiant pokyčių profesiniame mokyme svarbios permainos visoje švietimo sistemoje. [Žiūrėta 2022 vasario 14 d.]. Prieiga internete:
Ugdymo karjerai programa. 2012. Vilnius: Lietuvos moksleivių neformalaus švietimo centras.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
