Tyrimo akiratyje – trys bendrojo ugdymo Lietuvoje dešimtmečiai

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) surengtoje vaizdo konferencijoje švietimo specialistams buvo pristatyti tyrimo apie bendrojo ugdymo Lietuvoje kaitą nuo 1990-ųjų iki 2020-ųjų ir jos sąsajas su mokinių pasiekimais rezultatai.

Pasiekto rezultato jausmas

 

Sveikinimo žodį vaizdo konferencijos dalyviams tarusi NŠA direktorės pavaduotoja dr. Asta Ranonytė sakė, kad einant į šį susitikimą ją lydėjęs pasiekto rezultato jausmas. „Kiekviena istorija turi savo priešistorę, o ji prieš šio tyrimo temos suformulavimą buvo ne ką mažiau ambicinga, intriguojanti ir sudėtinga. Šis projektas leido mums prabangiai įsitraukti į savo dienotvarkę galimybę galvoti apie analitiką, kuri nėra susijusi su situacija „čia ir dabar“. Ji leido mums suformuluoti tokią ambicingą ir daugialypę temą. Antras aspektas turbūt yra tas, kad mes, švietimo darbuotojai, sugebame labai sudėtingu keliu, tai yra pasitelkdami labai skirtingus finansavimo šaltinius, labai skirtingais formatais pritraukdami tyrėjus, siekti tokio rezultato. Šiandien turime apie ką kalbėti ir norime padėkoti tyrėjams, kurie atsiliepė į mūsų kvietimą pažvelgti į kelias sujungtas temas“, – pridūrė dr. A. Ranonytė.

 

Pasak NŠA direktorės pavaduotojos, gauta tyrimo medžiaga sustiprino įspūdį, kad tai buvęs abipusis kantrybės išbandymas. „Tyrėjams teko susitelkti į NŠA pateiktą užklausą, parengtą užduoties specifikaciją, o mums patiems reikėjo susikaupti, nes susidūrėme su keliais objektyviais apribojimais. Pirmiausia – laiko aspektas, pati teksto apimtis, antra – pastangos suvaldyti visą informacijos lauką. Neabejoju, kad tyrėjų vidinės diskusijos, teksto konstravimas buvo dar sodresnis, nei mes matome, nes tikrai pateikėte, manau, visos švietimo bendruomenės lauką sujudinusį formatą. Ne tik ruošėte informaciją iš to, kas yra dokumentuota, bet ir atlikote nepriklausomų ekspertų apklausą. Žinome, kaip atsakingai rinkote informaciją, dėliojote respondentų mozaiką, ir šiandien jau galime susipažinti su gautu netikėtu rezultatu“, – kalbėjo dr. A. Ranonytė.

 

Ji atkreipė dėmesį į nelengvus tyrimo objektų keltus iššūkius mokslininkams. „Ką reiškia vien apsibrėžti tokias sudėtingas sąvokas, kaip laiko juosta ir į ją įtraukti kintamieji, nustatyti, kas yra švietimo valdysenos objektas, o kas jau yra už tos valdysenos lauko, kur yra ta riba tarp asmenybės ir jos poveikio visai sistemai… Tikrai jaučiu didžiausią pagarbą tyrėjams, kad toks platus informacinis laukas yra suvaldytas ir paverstas tekstu. Matydama tą užsidegimą, su kuriuo pristatinėjote ir grindėte savo pasirinktą metodologiją, manau, kad ir šiame susitikime turėsime galimybę kalbėtis ne tik apie tekstą, bet ir apie tas idėjas, kurios galbūt liko už teksto, parašyto pagal NŠA suplanuotą tyrimo konstruktą“, – svarstė dr. A. Ranonytė.

Ėmėsi ambicingo tikslo

 

Kaip pasiekti, kad bendrojo ugdymo valdysena ateityje būtų veiksmingesnė? Atsakymo į šį klausimą buvo ieškota, ko gero, pačiu išsamiausiu, net 30 metų Lietuvos švietimo sistemos veikimo laikotarpį aprėpiančiu tyrimu, kurį konferencijos dalyviams pristatė jo mokslinis vadovas prof. habil. dr. Gediminas Merkys.

Jis pripažino kartu su kolegomis ėmęsis ambicingo tikslo, į kurį panašių universitetuose dirbantys mokslininkai arba yra linkę vengti, arba jų įgyvendinimą sieja su didelėmis laiko ir kitų išteklių sąnaudomis. „Nežinau, kas sugalvojo tokią tyrimo temos formuluotę – čia jau kalbėjusi gerbiama Asta labai taikliai pastebėjo, kad tai sudėtingas uždavinys, nes sudėtingas ir pats tyrimo dizainas: ir politologija, ir naujausia švietimo istorija, ir psichometrija, ir taikomoji statistika, ir daug kitų dalykų. Vien tik universitetinė komanda niekada nebūtų drįsusi dėl vienokių ar kitokių vidinių kompleksų imti ir suformuluoti tokį tyrimą. O jeigu su tokia ambicija būtų tyrimą suformulavę, būtų sakę, kad jiems reikia trejų metų, kelių aukštų pastato ir įspūdingo biudžeto. Praktikai – paprastesni žmonės, jie savo ruožtu pateikė kreatyvų akibrokštą, o mes su komanda tą ambicingą iššūkį priėmėme – ir turime rezultatą. Juo esu patenkintas“, – pridūrė mokslinis tyrimo vadovas.

 

Anot prelegento, pristatomo tyrimo esmė – pažvelgti į Lietuvos švietimą per trijų dešimtmečių laikotarpį, nuo 1990 iki 2020 metų. „Pasižiūrėti, kokie buvo švietimo teisėkūros, valdysenos sprendimai, kokios buvo finansinės investicijos, kokios buvo skirtos nacionalinės ir europinės lėšos, kaip visa tai atsispindi mokinių mokymosi pasiekimuose. Tyrimo ataskaita – kaip rimta studija, daugiau nei 180 puslapių, manau, kad ji vienokia ar kitokia forma bus viešai prieinama ekspertams, visiems besidomintiems“, – vylėsi prof. habil. dr. G. Merkys.

Asociatyvi nuotr.

Profesorius konferencijos dalyviams pristatė svarbiausius atlikto tiriamojo darbo aspektus: antrinės analizės tyrimo tikslus, pagrindines tyrimo sąvokas, tyrimo dizaino pobūdį ir esmines jo savybes, tyrimo loginį nuoseklumą ir metodus, pagrindinius naudotos informacijos šaltinius, „laiko juostos“ modelius, svarbiausius bendrojo ugdymo sistemos valdysenos sprendimus ir žyminius įvykius. Taip pat buvo aptarta, kaip buvo pasitelkti ekspertai, kaip buvo organizuotas ekspertinio vertinimo procesas, pagal kokius kriterijus buvo vertintas švietimo valdysenos efektyvumas, kuo grįstos tokio vertinimo skalės ir indeksai. Prof. habil. dr. G. Merkys pristatė ir pakomentavo bendrojo ugdymo valdysenos laikmečių 1990–2020 m. ekspertinių vertinimų faktorinės analizės rezultatus, mokinių pasiekimų kaitos tendencijas švietimo politikos etapų kontekste, švietimo valdysenos prognozavimo veiksmingumo iki 2028 m. tendenciją ir kitus svarbius tyrimo turinio elementus.

Išvadų veidrodyje

 

Tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų antrinės analizės „Bendrojo ugdymo sistemos kaita ir ryšys su tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais“ išvadų pristatymą tyrimo mokslinis vadovas pradėjo nuo kiekybinės ekspertų apklausos. Jos išvada teigia, kad per visą tirtą laikotarpį (1990–2020 m.) bendrojo ugdymo sektoriaus valdysena ir jos veiksmingumas Lietuvoje iš esmės buvo tik vidutiniški. Prof. habil. dr. G. Merkio teigimu, 1990–2020 m. bendrojo ugdymo sektoriaus valdysena, jos veiksmingumas patyrė tris epochinius lūžius, arba cezūras. Dvi iš jų žymi ryškų pozityvų valdysenos veiksmingumo proveržį. Tai nepriklausomybės pradžia ir 2000–2004 m. Trečioji cezūra žymi ryškų valdysenos veiksmingumo krytį žemyn. Jis prasideda 2012 m. ir nepertraukiamai tęsiasi dvi elektoralines kadencijas iki 2020 m. imtinai. Visos likusios valdysenos kadencijos, veiksmingumo standartizuoti įverčiai, pasak profesoriaus, ramios sinusoidės pavidalu „banguoja“ ties normavimo imties vidurkiu ir į nukrypstančių įverčių – teigiamų ar neigiamų – sritį nepatenka.

 

Išvadose apie Lietuvos bendrojo ugdymo sektoriaus finansavimą 1990–2020 m. konstatuojama, kad absoliučiais dydžiais finansavimas nuolat augo. Nepriklausomybės pradžioje (maždaug iki 1999 m.) sektoriaus finansavimas augo drastiškai, didėjo bemaž 6 kartus. Tačiau tai anaiptol nereiškia tinkamo sektoriaus finansavimo: tiesiog atsikūrusi valstybė bandė bent iš dalies kompensuoti „šoko terapijos“ pasekmes. Vėliau iki pat šių dienų absoliutus finansavimo dydis nuosaikiai augo. Taip pat daroma išvada, kad lėšos, tenkančios vienam bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui, išreikštos pagal perkamosios galios standartą (PGS), nuolat augo, tačiau nuo Latvijos ir Estijos atsiliekama.

 

Tuo tarpu išreiškus santykiniais dydžiais – procentu nuo šalies BVP – bendrojo ugdymo sektoriaus finansavimas Lietuvoje visą laiką tolydžiai mažėjo. Pagal šį rodiklį Lietuva ir šiandien atsilieka ir nuo ES vidurkio, ir nuo kaimyninių šalių. Ryškesnę išimtį sudaro 2009 m., kada kilo pasaulinė finansų krizė. Staiga susitraukus biudžetui, fiksuotas statistinis artefaktas – santykinio dydžio (proc. nuo BVP) momentinis padidėjimas. Tyrėjų teigimu, šis padidėjimas nereiškia, kad sektorius buvo pradėtas finansuoti tinkamai.

Dar viena svarbi išvada: tyrimo duomenys neleidžia teigti, kad biudžetinis ir ES finansavimas, jo dinamika per tirtą laikotarpį turėjo esminį poveikį – teigiamą ar neigiamą – Lietuvos moksleivių mokymosi pasiekimams, išmatuotiems Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) studijose.

 

Svarbios išvados padarytos ir dėl Lietuvos moksleivių mokymosi pasiekimų dinamikos tarptautiniuose lyginamuosiuose tyrimuose. Tyrėjai konstatuoja, kad per tirtą laikotarpį Lietuvos mokinių mokymosi pasiekimai, užfiksuoti 1995–2019 m. IEA ir EBPO tarptautinėse palyginamosiose studijose (TIMSS, PISA, PIRLS, ICCS), yra ties visų šalių normavimo vidurkiu ir ryškios dinamikos gerėjimo ar prastėjimo kryptimis nerodo. Galiojant šiam bendram dėsningumui, matomos kai kurios sąlyginės išimtys ir savitos tendencijos: TIMSS matavimuose Lietuvos moksleiviai tradiciškai pasirodo šiek tiek geriau nei PISA matavimuose. TIMSS ir PIRLS studijose fiksuojamas rezultatų gerėjimas. Ekonominio raštingumo modelio atveju (PISA 2015–2018 m.) fiksuojamas labai ryškus rezultatų pagerėjimas. Tyrėjų teigimu, SEK – socialinio ekonominio kultūrinio konteksto – rodikliai Lietuvoje laipsniškai gerėja, deja, tai kol kas mokymosi pasiekimams neatsiliepia.

Neatsakyti klausimai

 

Galiausiai prof. habil. dr. G. Merkys konferencijos dalyviams pateikė apibendrinančią viso tyrimo išvadą. Jo teigimu, Lietuvoje per trijų dešimtmečių trukmės laikotarpį sistemingų ir prasmingų sąryšių tarp bendrojo ugdymo sektoriaus valdysenos veiksmingumo, investicijų į sektorių ir mokymosi pasiekimų nefiksuojama. Tačiau tai nepaneigia universalaus tikimybinio dėsningumo, kad tarp valdysenos ir vadybos, investicijų ir faktinių rezultatų egzistuoja tikėtinas ryšys. Pasak tyrėjų, dėsningumas tiesiog nesuveikė būtent Lietuvos sociokultūrinėmis sąlygomis, tai netiesiogiai rodo, kad bendrojo ugdymo sektoriaus valdysena nebuvo pakankamai kryptinga, nuosekli ir sutelkta. Tyrėjų teigimu, tai rodo esant neišnaudotų galimybių ateityje stengiantis, kad visuomenės ir valstybės pageidaujami bendrojo ugdymo rezultatai visgi būtų sistemingai pasiekiami.

 

Į dalį klausimų, kurie buvo vienaip ar kitaip aptarti po prof. habil. dr. G. Merkio pranešimo įvykusioje konferencijos dalyvių diskusijoje, galėtų padėti atsakyti ir tyrimo autorių pateiktos rekomendacijos.

Su jomis ir visu tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų antrinės analizės „Bendrojo ugdymo sistemos kaita ir ryšys su tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais“ turiniu galima susipažinti NŠA svetainėje.

Tyrimą NŠA ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu atliko įmonės „Factus Dominus“ tyrėjų grupė.

 

„Švietimo naujienų“ inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.