Tyrimai: įsidarbina kone 90 proc. magistrų, atlyginimai didesni trečdaliu

Lietuvoje Mokslo ir studijų stebėsenos agentūros (MOSTA) atlikti tyrimai rodo, jog po studijų įsidarbina kone 90 proc. magistrų, o jų vidutinis mėnesio atlyginimas yra kone trečdaliu didesnis nei bakalaurų. Nors tikslūs skaičiai priklauso nuo įgytų kompetencijų ir studijų krypties, panašios tendencijos išlieka ir kitose šalyse – magistro laipsnį turintieji uždirba daugiau.

Skaičiai kalba už save – išsilavinimas atsiperka. O dar geriau, kai už studijas studentams patiems mokėti nereikia.

Tai rodo ir paklausa – šiemet siekiantiems magistrantūros studijų Kauno technologijos universitete (KTU) siūlomos net 821 valstybės finansuojama vieta – 30 daugiau nei pernai. Studentai gali rinktis iš 53 antrosios pakopos studijų programų.

 

„Kiekvienais metais valstybės finansuojamų vietų skaičius KTU auga. Kadangi šiais metais gavome net 30 vietų daugiau nei pernai, tikimės, kad sulauksime ir daugiau studijuojančiųjų. Taip pat tikimės, kad šiais metais į universitetą stos daugiau ne tik šių metų absolventų, bet ir tų, kurie bakalauro studijas baigė ankstesniais metais“, – sako KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis.

Jis pabrėžia, kad 95 proc. valstybės finansuojamų vietų universitetams skiriama pagal jų mokslo rezultatus. Augantis tokių vietų skaičius rodo, jog KTU užtikrina savo studentams vis geresnę studijų kokybę.

Labiausiai valstybės finansuojamų vietų skaičius išaugo verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupėje – čia nemokamai studijuoti galės net 172 studentai. Informatikos moksluose – 14 valstybės finansuojamų vietų daugiau nei pernai, fizinių mokslų krypčių studijų grupėje – 3. Detalus valstybės finansuojamų vietų paskirstymas pagal studijų krypčių grupes čia.

 

Rinkos poreikius atliepiančios studijos

 

Į magistratūrą stojantieji dažnai turi ambicingų tikslų – jie siekia užimti aukštesnes pareigas, tapti aukštesnio lygio specialistais.

Tyrimai rodo, jog esminiai tokiems specialistams reikalingi įgūdžiai yra vadinamieji „minkštieji“ gebėjimai: lyderystė, gebėjimas bendrauti įvairiais lygmenimis, aukšto lygio gebėjimai bendrauti raštu ir žodžiu, neapibrėžtumo toleravimas.

 

KTU atliepia rinkos poreikiams adaptuodamas jiems magistrantūros studijų programas. Universitete taikomas pirmasis Lietuvoje MA+ magistrantūros modelis leidžia projektuoti savo išsilavinimą pagal būsimos karjeros poreikius. Pavyzdžiui, jei studento siekis yra tapti giliu vienos srities specialistu, vykdyti mokslinį darbą, jam siūloma rinktis specialisto kelią, tarpkryptės kompetencijos leidžia pačiam studentui pasirinkti pagrindinės ir papildomos kompetencijų derinį, o siekiantiesiems įgyti kompetencijų, būtinų kandidatuojant į vadovavimo pozicijas, siūloma rinktis vadovo kelią. Vadovavimo ir projektų vadybos kompetencijos tarp KTU magistrantų – vienos iš populiariausiųjų.

 

Ekspertai teigia, kad žmogus turintis magistro laipsnį gauna didesnę algą, turi specifinių žinių, geresnes karjeros galimybes, platesnį pažinčių ratą versle. Kompetencijos įgijimą įrodo KTU pažymėjimo suteikimas ir įrašas magistro diplomo priedėlyje. Papildomai studentas gali įgyti tarptautinį sertifikatą.

„Nuolatinis tobulėjimas, žinių kaupimas ir tolesnis mokymasis atėjus dirbti į dinamišką verslo pasaulį niekur nedingsta. Universiteto absolventas, plėtęs akiratį ne tik savo srities teorinėse žiniose, tačiau ir ugdęs papildomas kompetencijas, pasikloja stiprų pamatą, padėsiantį žengti tvirtą žingsnį versle“, – teigia UAB „Festo“ Personalo vadovė Giedrė Belazarienė.

Pasak jos, magistro išsilavinimas suteikia iš ties svarbią papildomą vertę – absolventas turi ne tik daugiau specifinių žinių, bet ir geba geriau valdyti taip vadinamąsias „minkštąsias“ kompetencijas.

„Ne vienerių metų patirtis parodė, jog būtent teorinių žinių ir „minkštųjų“ kompetencijų derinys bei tarpdisciplininės žinios yra tai, kas darbuotojui padeda greičiau įsilieti į komandą, lengviau suprasti įmonės veikimo modelį bei užsitarnauti pripažinimą ir pagarbą iš kolegų. Tokius darbuotojus daug dažniau ir greičiau pastebi bei įvertina vadovai“, – tvirtina ji.

 

Universitetas šiemet siūlo net 53 antrosios pakopos studijų programas, orientuotas į kokybišką ir visapusišką išsilavinimą, sėkmingą karjerą bei paklausią ateities profesiją.

 

Prašymus pirmame etape galima teikti iki liepos 4 d. 12 val. Jei studentas jau turi baigiamojo darbo įvertinimą, o bakalauro diplomas bus išduodamas vėliau nei liepos 3 d., vietoje diplomo MPIS galima pateikti akademinę pažymą ir papildomai užpildytą prašymą. Jei studentas nespės pateikti prašymo pirmame etape, jį teikti bus galima antrame etape – dar būna likusių valstybės finansuojamų vietų.

 

Detalesnę informaciją apie KTU siūlomas magistrantūros studijas ir jų turinį galima rasti čia.

Teikti prašymą galima www.ktu.edu svetainėje, prisijungus prie KTU Magistrantūros priėmimo informacinės sistemos (MPIS).

Aktuali informacija apie priėmimo prašymų pildymą, reikalingus dokumentus ir reikalavimus pateikiama čia.

 

KTU inf.