Tvaraus vartojimo šalininkas Giedrius Bučas sukvietė mokinius diskutuoti apie ekologiją

Lapkričio 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos iniciatyva, įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės dalinai remiamą projektą „EKOBIBLIOTEKA: rytojaus kūrėjai“, vyko labai lauktas susitikimas su tvaraus vartojimo šalininku, Socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėju ir „Reach for change“ pokyčių lyderiu Giedriumi Buču. Kūrybinės-edukacinės dirbtuvės „Paprasta, bet neatrasta: kūrybos galia“, turėjusios vykti bibliotekoje, dėl esamos sudėtingos situacijos, tapo virtualiu kūrybiniu susitikimu, kuriame dalyvavo Šiaulių Gytarių progimnazijos 5a klasės mokiniai kartu su mokytoja Ilona Jankauskiene.

Kiekvienuose namuose galima rasti nenaudojamų daiktų

 

Susitikimo pradžioje G. Bučas prisistatė, papasakojo, kad jo veikla – bendrauti su žmonėmis apie darnų vartojimą ir aplinkosaugą, tai yra, kaip mes galėtume gražiai, tvariai ir darniai gyventi Žemėje ir ką galime dėl to padaryti. „Įprastai aš važiuoju į mokyklas, apie tai diskutuojame su mokiniais, po to mes dar pasigaminame kokių nors naudingų daiktų iš antrinių žaliavų, arba, kitaip sakant, iš šiukšlių, nes dažnai antrines žaliavas žmonės tiesiog išmeta, – pasakojo G. Bučas. – Turime labai aiškiai atskirti, kas yra antrinė žaliava, o kas jau yra šiukšlė.“ Tad skatindamas mokinių diskusiją, edukatorius mokinių paklausė, ar jų namuose yra daiktų, kurių šie jau ilgai nenaudoja, jie pamiršti kažkur spintose ir sandėliuose. Dauguma mokinių prisipažino, kad tikrai turi tokių daiktų. Pasak G. Bučo, nenaudojamų daiktų galima rasti daugumos žmonių namuose ir iškart paklausė, kas žmones skatina pirkti įvairius daiktus? Mokinių nuomone, labiausiai tai daryti skatina reklama, išvaizda, arba noras gerai atrodyti, turėti naujausią madingą daiktą.

Gamtos resursai neamžini

 

G. Bučo teigimu, nėra blogai, kad žmogui daiktų reikia, tačiau daiktas turi tarnauti žmogui: „Labai dažnai nutinka, kad mes tarnaujam daiktams, tačiau reikia atkreipti dėmesį, iš ko tie daiktai gaminami“, – pastebėjimais dalijosi G. Bučas. Mokiniai išvardino tokias medžiagas kaip: plastikas, metalas, stiklas, popierius, medis, oda ir turėjo pamąstyti, kaip tos medžiagos gaunamos. Pasirodo, šis klausimas pakankamai sudėtingas, ir mokiniai sunkiai galėjo į jį atsakyti. Tad kartu su edukatoriumi aiškinosi, iš kur randasi įvairios medžiagos, pavyzdžiui: plastikas – iš naftos, popierius – iš medienos ir t. t.; tiek naftą, tiek medžius, tiek augalinį maistą, kurį kasdien vartojame, mums duoda gamta. „Nuo to momento, kai labai sparčiai ištobulinta pramonė, žmonės gamtos resursus pereikvojo du kartus, o juk gamtos resursai ne visi atsinaujina, tad kažkada jie baigsis“, – pasakojo G. Bučas.

Trūksta žinių, kur keliauja šiukšlės

 

Virtualaus susitikimo metu edukatorius skatino mokinius pamąstyti, ar kai kurie daiktai ne per trumpai naudojami, ir mokiniai sutiko, kad tikrai daiktus būtų galima naudoti ilgiau, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, drabužius ir panašiai. „Mes turime daug vienkartinių daiktų, ypač daug maisto pakuočių, vienkartinių indų, kurie nėra tvarūs, nes po trumpo panaudojimo mes juos išmetame“, – teigė G. Bučas ir paklausė mokinių, kur, jų manymu, išmetami tie daiktai? Vieni įvardijo šiukšliadėžę, konteinerį, kiti – sąvartyną. Akivaizdu, kad mokiniai nesusimąsto, nesidomi ir neturi žinių, kur keliauja šiukšlės.

Rūšiavimo svarba

 

Toliau G. Bučas diskutavo su mokiniais apie rūšiavimo svarbą: „Mes galime rūšiuoti įvairias medžiagas: plastiką, stiklą, popierių ir panašiai“, – pasakojo pokyčių lyderis. Tačiau paklausus, ar mokiniai savo namuose ir mokykloje rūšiuoja, nemaža dalis atsakė, kad nerūšiuoja. Rūšiuoti labai svarbu, nes panaudotas medžiagas galima grąžinti atgal į gamybą, tai yra – perdirbus plastiką, metalą, stiklą, popierių – pagaminti naujų daiktų. Mokiniai sužinojo, kad labai daug kartų galima perdirbti stiklą – iš kilogramo stiklo galima gauti kilogramą naujo produkto. Plastikas – ne visada tinkamas perdirbti, nes dažnai būna užterštas ir panašiai. „O rūšiuoti reikėtų jau vien dėl to, kad kuo mažiau naujų resursų imtume iš gamtos. Pats paprasčiausias dalykas tausoti gamtą, tai nekurti naujo šiukšlių kiekio“, – skatino mokinius elgtis atsakingai G. Bučas.

Mokiniai taip pat pasidalijo savo patirtimi – dauguma teigė turintys daugkartines gertuves, tad neperkantys vandens plastiko buteliukuose.

Mokymasis panaudoti antrines žaliavas

 

G. Bučas pasidalino įspūdžiais ir rezultatais iš vasaros metu vykusio žygio pėsčiomis aplink Lietuvą, kurio tikslas buvo rinkti pakeliui randamas šiukšles. Nueita 1 363 kilometrai, žygyje dalyviai užtruko 76 dienas. „Didžiausias kiekis rastų šiukšlių – maisto pakuotės – saldainių, šokoladų, bulvių traškučių popierėliai, plastiko buteliai, vienkartiniai puodeliai“, – radybų rezultatais dalijosi G. Bučas – „žygis parodė, kiek mes visko turime, ir kiek daug vienkartinių dalykų vartojame. Kiekvienam dėl to privalu jausti atsakomybę, kad galėtume pakeisti esamą situaciją.

 

Susitikimo pabaigoje G. Bučas mokiniams rekomendavo perskaityti knygų, pavyzdžiui, Luca Mercalli „Na, ir karštis!“, kurios skatintų domėtis gamta ir stengtis gyventi darniau ir tvariau. Taip pat pateikė Socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ nuorodas, kur galima rasti mokomųjų filmukų, kaip pasigaminti daiktų iš antrinių žaliavų. Mokiniai, pasižiūrėję filmuką, gavo užduotį – būtinai ką nors pasigaminti, pakviečiant prie kūrybinio proceso prisidėti tėvelius. O pagamintus daiktus nufotografuoti ir siųsti G. Bučui.

Mokinių sukurtų ir pagamintų daiktų nuotraukos bus naudojamos rengiant parodą „Išmesti negalima panaudoti“, kuri bus eksponuojama bibliotekos svetainėje www.smsvb.lt.

 

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *