Trišalių pokalbių organizavimas Vaiko individualios pažangos (VIP) tinklo mokyklose

Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorės Natalijos Kaunickienės iniciatyva šių metų sausį veiklą pradėjo Vaiko individualios pažangos (VIP) mokyklų tinklas. Į jį šiuo metu įsitraukė keturios šalies mokyklos (Šiaulių Salduvės, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokykla ir Vilniaus Trakų Vokės gimnazija), tinklo tikslas – telkti mokyklas, kuriančias ir taikančias vaiko individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo priemones, kad būtų reflektuojama turima patirtis ir numatomos tobulėjimo kryptys, kaupiami sėkmingų praktikų pavyzdžiai, dalijamasi patirtimi, taip perimant veiksmingas praktikas ir skleidžiant jas mažiau patirties turinčioms pedagoginėms bendruomenėms.

 

Vienas pirmųjų VIP mokyklų tinklo susitikimų buvo skirtas pasidalyti patirtimi, kaip mokyklose vyksta trišaliai (vaiko – jo tėvų – mokytojo) pokalbiai siekiant aptarti mokinio individualią pažangą ir, kalbantis visoms trims šalims, numatyti priemones pasiekimams gerinti. Patirtimi dalijosi Šiaulių Salduvės progimnazijos, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos ir Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos pedagogai.

 

Birutė Klimašauskienė, Salduvės progimnazijos pavaduotoja ugdymui, kalbėjo apie tai, kad organizuojant ir vykdant trišalius pokalbius Salduvės progimnazijoje svarbūs trys etapai: pasiruošimas pokalbiams, jų vykdymas ir mokinio pažangos stebėsena pokalbiams pasibaigus. Pasiruošimas pokalbiams apima ir individualų, mokytojo, ir institucinį lygmenius. Mokytojui ruošiantis pokalbiams svarbu peržiūrėti turimus duomenis, iliustruojančius mokinio akademinę ir bendrųjų kompetencijų pažangą, sudaryti sąlygas mokinių tėvams iš anksto arba pokalbių metu susipažinti su mokinių darbų aplanku. Mokyklos vadovams svarbu tinkamai komunikuoti esminį jų tikslą: aptarti vaiko ūgtį akademinių ir bendrųjų kompetencijų kontekste. Ne mažiau sklandžiai komunikacijai svarbi registracijos į trišalius pokalbius forma, kuri, jei tinkamai parengta, gali paversti trijų šalių komunikaciją gerokai sklandesne ir struktūruota.

 

Esminiai trišalio pokalbio vykdymo principai – tai struktūrinės dalys, kurias moderuoja dalyko mokytojas: 1) kalba mokinys, atkreipiant jo dėmesį į tai, kas sekasi pamokos metu (įvardija bent 3 sėkmes) ir kokius sunkumus patiria (bent 2 iššūkiai); 2) kalba mokinio tėvai, išsako pastebėjimus ir lūkesčius; 3) mokytojas apibendrina mokinio ir tėvų išsakytas mintis pateikdamas savo įžvalgas, kurios suformuluojamos remiantis turimais duomenimis (akademiniais rezultatais, mokinio veiklų pamokos metu stebėjimo, individualios pažangos į(si)vertinimo ir kitais turimais duomenimis), 4) mokytojas skatina priimti susitarimus (jei yra poreikis, visų trijų šalių) pasiekimams gerinti ir mokymosi kliūtims šalinti. Po trišalių pokalbių vykstanti mokinio individualios pažangos stebėsena sudaro sąlygas mokytojui, mokiniui ir jo tėvams įsivertinti pažangos pokytį bei tai, kokį poveikį asmeninei ūgčiai turi visų trijų šalių priimti susitarimai bei jų realizavimas. Trišaliai pokalbiai Šiaulių Salduvės progimnazijoje vyksta du kartus per metus, rudenį ir pavasarį, po vaiko individualios pažangos aptarimų, kurių metu visų dalykų mokytojai aptaria kiekvieno mokinio individualią pažangą.

 

Aušra Glebauskienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos pavaduotoja ugdymui, dalijosi savo progimnazijos trišalių pokalbių, kurie organizuojami tris kartus per metus, praktika. Du kartus jie vyksta pagal scenarijų ,,mokinys–mokytojas–tėvai” likus dviem savaitėms iki trimestro pabaigos, kad būtų rastas sprendimas, kaip pagerinti pasiekimus, motyvaciją ar kitus mokymosi sunkumus mokantis konkretaus dalyko. Kartą per metus organizuojami trišaliai pokalbiai, kurio dalyviai – mokinys, klasės vadovas, tėvai. Tokio tipo pokalbiuose aktualizuojami bendri mokymosi tikslai, išskiriamos stipriosios ir tobulintinos bendrųjų kompetencijų ir dalykinės sritys. Mokinys įsivertina ir išsikelia metų tikslus, įsivardija, koks bus asmeninis indėlis į siekiamą rezultatą, susitaria dėl reikiamos mokyklos, mokytojų ar šeimos pagalbos, susitarimas fiksuojamas sutarta forma.

 

Nuotolinio mokymosi metu stebimas didesnis (~25 proc) tėvų įsitraukimas į individualios pažangos aptarimus ir padidėjęs trišalių pokalbių poreikis. Augantį trišalių pokalbių poreikį lengviau planuoti  ir suvaldyti naudojant bendrinamą elektroninę registracijos formą (1 pav.), kurią mato tėvai ir mokytojai. Tokiu būdu užtikrinamas sklandus organizavimas ir visiems vienodos galimybės.

1 pav. Registracijos į trišalius pokalbius forma

Visų šių pokalbių tikslas – įgalinti mokinį prisiimti atsakomybę už mokymosi pasiekimus, padėti mokiniui pamokoje patirti sėkmę, pagerinti mokymosi rezultatus ir motyvaciją, skatinti asmenybės ūgtį. Pokalbio centre – mokinys, mokytojas veda pokalbį tikslingai užduodamas klausimus, moderuodamas susitikimą susitarimo link.

 

Vida Šarauskienė, Dubysos aukštupio mokyklos skyriaus vedėja pagrindiniam ugdymui, akcentavo, jog labai svarbu trišalių pokalbių metu laikytis sutartos pokalbio struktūros. Mokykloje kiekvienas mokinys pasirenka, kurią kompetenciją ugdys trimestro metu, išsikelia trimestro tikslą, kurį vėliau kartu su klasės kuratoriumi, vadovu nuolat reflektuoja, aptaria, kaip sekasi jo siekti. Trimestro pabaigoje susitariama, kokio tikslo mokinys sieks kitą trimestrą. Šiame žingsnyje labai svarbus tėvų vaidmuo, jie skatinami pagelbėti savo vaikui šiame procese. Trišalio pokalbio metu mokinys, klasės vadovas, kuratorius ir tėvai ar globėjai aptaria sėkmes, pažangą, tikslus. Dalykų mokytojai ne tik aptaria vaiko sėkmę, pažangą, bet ir tikslą, kurio mokinys nusprendė siekti. Tai svarbu, nes dažnai mokinių siektinos ugdyti kompetencijos glaudžiai siejasi su vienu ar keliais mokomaisiais dalykais ir būtent dalyko mokytojas, bendradarbiaudamas su mokiniu, gali jam pagelbėti tai įgyvendinti.

 

Birutė Klimašauskienė, Šiaulių Salduvės prog-jos direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

Aušra Glebauskienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus prog-jos direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

Vida Šarauskienė, Šiaulių r. Dubysos aukštupio m-klos skyriaus vedėja pagrindiniam ugdymui.