Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje kuriama Mąstymo mokykla

Jau kelias savaites mokymosi procese mokiniai gali pastebėti pokyčių. Lentose padaugėjo grafinių schemų, kurios dar vadinamos mąstymo žemėlapiais, įprastas atsakinėjimas raštu į klausimus papildomas užduotimis, skatinančiomis ieškoti ryšių. Daugiau dėmesio skiriama tarpdalykinei integracijai.

Kartais mokiniai nustemba: „Visur dabar tie mąstymo žemėlapiai, kas mokytojams pasidarė?“ Lankydamiesi keliose Didžiosios Britanijos mokyklose, kuriose dirbama naudojant mąstymo žemėlapius, įdiegti mąstymo įpročiai, mokytojai pastebėjo, kad informaciją mokiniai įsisavina lengviau, žino, kokią strategiją pasirinkti, ugdomi aukštesni mąstymo gebėjimai, todėl Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos taryba priėmė sprendimą kurti Mąstymo mokyklą.

 

Mokytojai taip pat mokosi. Dalis pedagogų dalyvauja projekte „Mąstau, veikiu – mokausi“, mokymus veda Mąstymo mokyklos lektorė Giedrė Leščickienė.

Gauta informacija, gerąja patirtimi dalijamasi su visais mokytojais. Balandžio 23 d. gimnazijos aktų salėje projekto dalyviai kolegoms pristatė kelis mąstymo žemėlapių tipus, mokytojai pabandė patys juos taikyti. Taip pat per mokymus pedagogai buvo supažindinti su šešiolika mąstymo įpročių. Mąstymo įprotis – visuma, kurią sudaro įgūdžiai, požiūriai, patirtis.

 

Pateikiu mąstymo mokyklos mokymus vedančios lektorės Aurelijos Čebelienės sudarytą mąstymo įpročių atmintinę:

  1. Atkaklumas (atkaklus tikslo laikymasis, rezultatų siekimas ieškant būdų judėti į priekį).
  2. Impulsyvumo valdymas (ramus, apgalvotas elgesys).
  3. Nuoširdus ir empatiškas klausymasis (savo protinės energijos skyrimas kitų idėjoms ir mintims, kitų požiūriui ir jausmams suprasti).
  4. Mąstymo lankstumas (gebėjimas matyti alternatyvas, apsvarstyti įvairias galimybes).
  5. Mąstymas apie savo mąstymą, t. y. savo mąstymo refleksija (savo minčių, strategijų, jausmų, veiksmų supratimas ir jų poveikis kitiems).
  6. Tikslumo siekis (geriausių rezultatų siekimas, aukštų standartų užsibrėžimas, būdų, kaip nuolatos tobulėti, paieška).
  7. Klausimų kėlimas ir problemų suvokimas (problemų, kurias reikia spręsti, paieška).
  8. Turimų žinių taikymas naujose situacijose (praktinis naudojimas to, kas buvo išmokta).
  9. Aiškus ir tikslus mąstymas bei bendravimas (aiški kalba bendraujant žodžiu ir raštu, vengiant apibendrinimų, iškraipymų, netikslumų).
  10. Duomenų surinkimas visais pojūčiais (skoniu, lytėjimu, kvapu, klausa, rega – naudojantis visomis gamtos suteiktomis galimybėmis).
  11. Kūryba, vaizduotė, inovacijos (naujų ir neįprastų idėjų išbandymas, originalumas, laisvumas).
  12. Reagavimas su nuostaba ir pagarba (paslaptingo, intriguojančio pasaulio atradimas).
  13. Atsakingas rizikavimas (nuotykių paieška, naujų dalykų išbandymas).
  14. Humoro jausmas (rasti tai, kas netikėta, žaisminga, smagu, gebėjimas pasijuokti iš savęs).
  15. Mąstymas drauge (gebėjimas dirbti ir mokytis kartu su kitais, komandoje).
  16. Atvirumas nuolatiniam mokymuisi (mokytis iš patirties, didžiuotis, bet likti kukliam, pripažįstant, kad yra dalykų, kurių nežinome, atsispyrimas sąstingiui).

 

Dirbdami grupėmis mokytojai analizavo, kas yra būdinga kiekvienam mąstymo įpročiui, kokiose situacijose tas įprotis padeda. Pamažu gimnazijoje bus pradėta taikyti visus šešiolika įpročių. Kartu su gimnazijos vadove Jolanta Martynceviene mokytojai svarstė, kokie mąstymo įpročiai yra svarbiausi šiuo metu, nuo ko pradėti. Kiekvienas pedagogas pasižymėjo po penkis mąstymo įpročius. Buvo sudaryta pasirinkimų dažnių lentelė. Pradėsime ugdyti ir ugdytis atkaklumą, sieksime valdyti impulsyvumą, mokysimės nuoširdžiai ir empatiškai klausytis, mąstysime apie savo mąstymą, mąstysime drauge ir naujose situacijose prisiminsime, ką jau mokame, taikysime turimas žinias. Vis dažniau girdėsime žodį „atkaklumas“. Tai – nuoseklus užduoties įgyvendinimas, nepaisant to, kad nėra aišku, kada bus pasiektas rezultatas. Šiuo mąstymo įpročiu pradedamas veiksmingesnio mąstymo ugdymo kelias. Tegul mokyklos šūkis „Mums pakeliui“ lydi ir šioje kelionėje.

 

Mąstymo mokyklos kūrėjų komandos vardu

Gintarė Padvelskienė

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.