Tobulinant etatinio apmokėjimo sistemą – būtinas pasitikėjimas

Jolanta Barkūnienė
,
Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos direktorė

Antrasis etatinio apmokėjimo etapas, nors ir įnešęs tam tikrų naujovių dėl krūvio sandaros, visgi vyko daug sklandžiau. Šiais metais jau iki mokslo metų pradžios dauguma švietimo įstaigų kolektyvų žinojo savo darbo krūvius, buvo aiškiai sudėlioti prioritetai ir nebuvo didelių pokyčių dėl antrojo etatinio apmokėjimo etapo įgyvendinimo. 2019–2020 m. m. didėjo etatų skaičius ir atlyginimai.

 

Mūsų progimnazijos mokytojai jau iš anksto, kaip ir kiekvienų mokslo metų pabaigoje, metodinėse grupėse aptarė nuveiktus darbus, kokioms veikloms bendruomenei reikėjo numatyti daugiau valandų ateinančiais mokslo metais, o kokių veiklų reikėjo atsisakyti. Pakartotinai tarėmės ir konsultavomės su darbuotojų atstovais mokslo metų pradžioje, atsižvelgdami į ugdytinių poreikius. Dalis mokytojų turi darbo krūvį, viršijantį etatą, todėl sutarėme dėl padidinto darbo masto krūvio dalies. Mokytojai jautėsi saugūs, nes jiems užtikrintas turimas etatas ar etato dalis pagal praėjusius mokslo metus, o nemažai daliai etato dalis padidėjo.

 

Konsultuodama mokyklų vadovus ir mokytojus pastebėjau, kad išaugo tarimosi, bendradarbiavimo kultūra, dalis atsakomybės dėl priimtų sprendimų tenka ir darbuotojų atstovams.

Mokyklų vadovų pagrindiniai klausimai buvo susiję su darbo teise: dėl pranešimų pasikeitus darbo krūvio sandarai parengimo ir įteikimo darbuotojams, dėl mokytojų darbo laiko grafikų sudarymo, nuotolinio darbo, suminės darbo laiko apskaitos, darbo tvarkos taisyklių, pareigybių aprašų, darbo sutarčių papildymo, apmokėjimo sistemos tobulinimo ir kitų mokyklai svarbių dokumentų.

 

Taip pat vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų buvo dėl mokinių saugumo užtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad mokytojai visada užtikrindavo mokinių saugumą ir tai įėjo į jų pareigas, kas apibrėžta ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 49 str. Mūsų progimnazijoje dar iki etatinio įvedimo buvo sudarytas mokinių priežiūros ir saugumo užtikrinimo grafikas, o mokytojams už mokinių saugumo užtikrinimą buvo apmokamos 3 darbo valandos per savaitę. Sudarydami etatą šias valandas nuo pat pradžių įtraukėme į etato sudėtį. Kaip geriau įgyvendinti 49 str. nuostatas, mokyklų bendruomenės sprendžia pačios: ar bus skiriamos priemokos, ar laisvos dienos per mokinių atostogas – tai susitarimo reikalas, tačiau mokykla atsako už mokinių saugumą ir tinkamą jų priežiūrą.

Etatinio darbo apmokėjimo įvedimas išryškino vieną opiausių problemų, kad mokyklų vadovams yra būtina profesionali teisinė pagalba, o juk tik vienetai savivaldybių yra įsteigę teisininkų etatus konsultuoti mokyklų vadovus.

 

Tobulinant etatinio apmokėjimo sistemą būtina pasitikėti vieni kitais. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad kiekviena mokykla – vis kitokia, ir išsaugoti kiekvienos bendruomenės pasirinkimo galimybę. Būtų liūdna, jei tokiame nuolat kintančiame ir atsakingame darbe vadovautumėmės tik „nurodymais iš aukščiau“ ir neliktų vietos kūrybiškumui.

Nors visuomenėje kartais bandoma formuoti neigiamą nuomonę apie mokyklos vadovą arba mokytoją, tačiau drąsiai galiu teigti, kad švietimo sistemoje dirba profesionalūs vadovai ir nuostabūs mokytojai, kurie išmano savo darbą ir geba puikiai susitarti.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.