Tiriamoji-praktinė gamtos mokslų konferencija „Stebiu. Kuriu. Analizuoju“

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje kovo 29 d. vyko nuotolinė respublikinė 8–12 klasių mokinių tiriamoji-praktinė gamtos mokslų konferencija „Stebiu. Kuriu. Analizuoju“. Neatsitiktinai konferencijai pasirinkta ši diena. Kovo 29-ąją minima Žemės valanda. Tai pasaulinė akcija, kada gyventojai ir įvairios organizacijos valandai išjungia visą gyvybiškai nebūtiną apšvietimą. Akcijos tikslas – bent trumpam sumažinti Žemės taršą ir atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas. Žemės valanda siekia mažai ir tuo pačiu daug. Jos tikslas – pranešti, kad kiekvienas žmogus turi galios reikšmingiems pokyčiams pradėti.

 

Konferencija suvienijo mokinius ir gamtos mokslų mokytojus, kurie jautriausiai reaguoja į sudėtingą šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta. Tad jie savo tiriamąja veikla stengiasi prisidėti prie globalių problemų sprendimo. Konferencija jau trečią kartą į mūsų gimnaziją sukviečia patirtinės veiklos dalyvius, bendraminčius, siekiančius įgyvendinti gilų mokymosi procesą, kuris stiprina kūrybingumą ir kritinį mąstymą, žinių pritaikomumą ir išliekamumą.

 

Mūsų gimnazija dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Kokybės krepšelis“ (Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001) II etape. Šio projekto tikslas – gerinti mokinių ugdymosi pasiekimus. Įgyvendindama šį tikslą, gimnazijos bendruomenė sudarė mokyklos veiklos tobulinimosi planą, kuriame ir numatė „Patirtinio, pagrįsto abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba mokymosi diegimo gamtos mokslų pamokose“ veiklą. Suprantame, kiek svarbi mokiniui patirtinė veikla, praktika grįstos teorijos teiginiai, dėsniai. Visi mūsų gimnazijos II klasių mokiniai šiais metais atlieka praktinius-tiriamuosius gamtos mokslų projektus. Jau metų pradžioje pasirenka tiriamojo darbo temą, vadovą, studijuoja teoriją ir atlieka tyrimus. Dalimi jų jau galime pasidžiaugti ir pristatyti.

 

Šiemet į konferenciją dalyviai prisijungė iš 37 įvairių Lietuvos mokyklų – Anykščių rajono, Biržų, Gargždų, Kauno rajono ir miesto, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Palangos, Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Prienų, Radviliškio rajono, Rokiškio rajono, Vilkaviškio ir Vilniaus. Buvo perskaityti net 68 pranešimai. Pranešimus skaitė 106 mokiniai, o juos konsultavo net 52 mokytojai ir konsultantai.

 

Susirinkusiuosius pasveikino ir sėkmės visiems, pasidalinant darbais, sukaupiant kūrybinių minčių, palinkėjo Juozo Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys.

 

 

Plenarinį pranešimą „Trečios kartos sekoskaita“ skaitė Domantas Palavenis – Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos alumnas, Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centro genetikos specialybės absolventas. Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos mokinė Gerda Vyšniauskaitė pristatė savo projektą „Cukraus kiekio skirtingų veislių vynuogėse tyrimas“ (mokytoja Rita Štaupienė). Emilija Jaskevičiūtė iš Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos pasidalijo savo įžvalgomis, pristatydama darbą „Įvairių pH terpių poveikis augalų biomasės prieaugiui“ (mokytojas Romas Darafėjus).

 

Paskui konferencijos dalyviai dirbo penkiose sekcijose. Savo darbų įvairove išsiskyrė jauniausiųjų tyrėjų sekcijos darbai.

 

Mokinius domina ekologinės temos. Šia tema pristatyti darbai: „Oro užterštumo tyrimai Kulautuvos miestelyje ir miške“, „Ekologija senelio sode“, „Kerpės – tokios atsparios ir tokios jautrios“, „Aplinkos užterštumo nustatymas tiriant medžių kamienų žievę“.

 

Aktyviai į tiriamąją veiklą įsitraukė Kauno Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojų Mildos Mažeikienės ir Bronės Bacienės. Net 14 mokinių vykdė tyrimus: „Oro tarša iš mobilių šaltinių mūsų gyvenamajame rajone“ ir „Mums reikia švaraus vandens“.

 

Mokiniai domisi ir sveikata. Tai rodo jų pasirinkti darbai: „Nitratų tyrimas daržovėse“, „Tirpalų terpės nustatymas sultyse, gaiviuosiuose ir energiniuose gėrimuose“, „Ar sveika valgyti ledus?“.

 

Įdomu buvo klausytis pristatymų ir šiomis temomis: „Mano moliusko amžius“, „Žuvis mano virtuvėje“, „Dėmių valymas cheminėmis ir natūraliomis priemonėmis“, „Skalbiklių įtaka sėjamųjų pipirnių sudygimui ir augimui“, „Geležies dirbinių atsparumas aplinkos poveikiui“.

 

Fizikų sekcijos progimnazijų dalyviai pasidalijo įžvalgomis atlikę tyrimus: „Nevėžio upės srovės tekėjimo greitis“, „Medžio aukščio nustatymas“, „Ar regėjimas priklauso nuo akių spalvos“. Gimnazistų atlikti tyrimai: „Sniego tankio nustatymas“, „Deformuotų kūnų pasaulis“, „Fizika ir K. Donelaičio „Metai“, „Dviračio stabdymo kelio priklausomybė nuo stabdžių kaladėlių būklės“.

 

Mokiniai rinkosi ir šių dienų aktualijas atspindinčias temas: „Medicininių ir namudinių kaukių laidumas“, „Automatizuotas, filmuojantis bepilotis orlaivis“, „Sklandytuvo sparnų dydžio įtaka sklandymo keliui“, „Bepilotis žvalgybinis orlaivis iš picos dėžės“, „Kokios medžiagos efektyviausiai blokuoja garso bangas? Wi-Fi signalus? Radijo bangas?“, „Vandenilio generatoriaus konstravimas“.

 

Chemijos sekcijos dalyviai taip pat neabejingi Žemės ateičiai. Jie sunerimę dėl užterštumo, tad patys gamino plastikus, tyrė jų savybes, siūlė alternatyvius greitai suyrančius plastikus, atliko vandens kokybės ir vandens užterštumo šlapalu tyrimus naudodami ureazės rutuliukus.

 

Pristatyti darbai ir šiomis temomis: „Tradicinės ir alternatyvios slidumą mažinančios cheminės medžiagos ir jų poveikis svogūnų ląstelių plazmolizei“, „Kavos pH matavimas ir jo pokytis gardinant kavą įvairiais priedais“, „Dantų pastos pH nustatymas ir naudojimo pasirinkimas tarp antrų gimnazijos klasių mokinių“. Tyrė skystuosius šampūnus, nustatė gliukozės kiekius įvairių rūšių šokolade, kiaušinio cheminę sudėtį.

 

Esame gamtos dalis, todėl nenuostabu, kad mokinius ypač domina gamtoje, su žmogumi vykstantys pokyčiai. Pristatyti net 25 biologijos tiriamieji darbai.

 

Mokiniai tyrė Prienų miesto oro užterštumą, kerpes – aplinkos bioindikatorius, augalų augimą skirtingomis aplinkos sąlygomis, natūralius augalų augimo ir vystymosi biostimuliatorius, bioplastiko, pagaminto iš maisto produktų atliekų, savybes, invazinio augalo uosialapio klevo ekstraktų sukeliamą poveikį Nitellopsis obtusa ląstelėse.

 

Buvo atlikti medžių ir debesų stebėjimai Panevėžio gamtos mokykloje 2021 m., mokiniai domėjosi, kaip žiemoja medžiai, afrikinėmis sraigėmis (Achatina reticulata albino body), kaip išgauti dažus iš dilgėlių (Urtica) ir notrelių (Lamium), kokia krienų įtaka sveikatai, kaip užauginti visažydes begonijas, netręšiant ir tręšiant skirtingomis trąšomis, kokia nuotekų dumblo įtaka ridikėlių ir bazilikų produktyvumui bei dirvos kokybei, koks morkų šakniavaisių cukringumas ir vitamino C dinamika, kokia mielių fermentacijos priklausomybė nuo mitybinės terpės, kokia mielių išskiriamo CO2 kiekio priklausomybė nuo temperatūros ir substrato.

 

Jaunuosius tyrėjus domina mikroorganizmai ant paliktos kramtomosios gumos, jie išsiaiškino, kaip pagaminti natūralią antibakterinę gumą, koks maisto produktų antibakterinis poveikis. Įvertino savo mokyklos patalpų ir kitų paviršių mikrobiologinę būklę.

 

Darbų spektras tikrai labai įvairus. Atlikti ir pristatyti darbai: „Kaip maitinasi jaunimas?“, „Vakcina nuo COVID-19. Skiepytis ar ne?“, „Gipso tyrimas“, „Reflekso laiko tyrimas“, „Regos sutrikimai ir jų priežastys Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos I–IV klasėse“.

 

Baigiantis konferencijai iš pateiktų refleksijai anketų sužinojome, kad visi darbai įdomūs, visus buvo verta išklausyti. Labiausiai mokinius sudomino tiriamieji darbai: „Automatizuotas, filmuojantis bepilotis orlaivis“, „Bepilotis žvalgybinis orlaivis iš picos dėžės“, darbai apie bioplastikų gamybą ir jų savybių tyrimą.

 

Konferencija dalyviams buvo naudinga, suteikė daug idėjų. Jau šiandien mokiniai planuoja atlikti juos sudominusius darbus, ieškoti naujų temų, o mokytojai pasiūlyti idėjas savo mokiniams. Juk mes, gamtos mokslų mokytojai, turime galimybę į mokymosi procesą integruoti patirtinį ugdymą, tad būtina ja susivilioti. Mūsų užduotis ir yra skatinti savo mokinių pažinimą, kūrybiškumą, atradimo džiaugsmą, įsitraukiant į bendrus projektus.