Tikisi, kad vėliava taps gyva gimnazijos gyvenimo dalimi

Dovilė Šileikytė

Apsisuko dar vienas metų ratas, atšventėme Kalėdas, palydėjome senuosius ir pasitikome naujuosius metus. Mūsų šalyje sausio pirmąją minima ne tik metų pradžia, bet ir Lietuvos vėliavos diena – kasmet Vilniuje keičiama Gedimino pilies bokšto vėliava, senoji perduodama saugoti konkursą (jį organizuoja Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos nacionalinis muziejus) laimėjusiai mokyklai. Šiemet laimėtoja tapo Rokiškio rajono Pandėlio gimnazija. „Šiais metais sulaukėme rekordinio skaičiaus paraiškų. Tai rodo, kad daugėja pilietiškai aktyvių mokyklų, ugdančių valstybei atsidavusią jaunąją kartą. Komisijai teko nelengva užduotis atrinkti verčiausias mokyklas. Džiaugiamės, kad mokyklos yra tokios aktyvios ir ne tik lavina moksleivius, bet ir telkia bendruomenę įvairioms veikloms. Viena tokių ir yra Rokiškio r. Pandėlio gimnazija, kuri ne pirmus metus jau teikė paraišką ir vis nustebindavo įgyvendinamų veiklų ir projektų gausa“, – sakė komisijai pirmininkavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. „Švietimo naujienos“ kalbina konkursą laimėjusios gimnazijos direktorę Jūratę Kavoliūnienę.

 

Komisija Jūsų ugdymo įstaigą išrinko kaip verčiausią gauti Pilies bokšto vėliavą – ar tikėjotės tokio veiklos įvertinimo? 

Paraišką gauti Gedimino pilies bokšto vėliavą teikėme jau trečią kartą. Du kartus – 2019 m. ir 2021 m. – buvome įvertinti padėkomis ir paskatinamaisiais prizais. 2017 m. gimnazijos išorinio vertinimo metu greta dešimties stipriųjų įstaigos veiklos aspektų buvo atskirai išskirta pilietinė-visuomeninė gimnazijos veikla – „pilietiniais, doriniais idealais grįstos gyvensenos socialumas, orientuotas į tautinio identiteto stiprinimą“. Taigi, gautas įvertinimas mums nebuvo staigmena.

 

Kaip ugdote mokinių pilietiškumą, mokote, skatinate pažinti savo kraštą?

Organizuojame pilietiškumo ugdymo pamokas, akcijas, renginius, „eTwinning“ projektus, skirtus rezistentų, partizanų, karių savanorių kovoms, Holokausto aukoms, šiuo metu ir karui Ukrainoje atminti. Įvairiomis formomis, įtraukdami ne tik gimnazijos, bet ir vietos bendruomenę, gyvus laisvės kovų, Sausio 13-osios liudininkus, minime svarbiausias Lietuvos valstybingumo datas: vyksta žygiai, kūrybiniai konkursai, viktorinos, pagarbos bėgimai, tautinės simbolikos kūrimas, minėjimai ne tik gimnazijoje ar mūsų miestelio parke, bet ir Nepriklausomybės akto signataro Vlado Mirono tėviškėje Kuodiškių kaime, prie LLKS Tarybos delegacijos Signataro Vytauto Gužo-Kardo paminklinio akmens ir kitose atmintinose vietose. Vykdome pilietinės savanorystės iniciatyvas kurdami ir puoselėdami miestelio aplinką, istorinį-kultūrinį palikimą, teikdami pagalbą vietos bendruomenei ir visuomenei: tvarkome miestelio parką, žydų kapus, partizanų žūties vietas, signataro V. Mirono tėviškę; vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniai, mokytojai dalyvauja savanorystės akcijoje „Mūsų kraujas Tau, Lietuva“; kasmet vyksta paramos akcijos, kurias skiriame vienišiems, pagyvenusiems bendruomenės žmonėms, šiais metais ir ukrainiečiams palaikyti, vyksta Mokinių tarybos akcijos „Pagalba beglobiams gyvūnams“. Dalyvaujame kitų organizuojamose pilietinėse iniciatyvose – pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ Vilniuje, respublikinėse iniciatyvose „Atmintis gyva, nes liudija“, „Gyvasis tautos žiedas“, „Solidarumo bėgimas“, respublikinėje pamokoje Vasario 16-ajai paminėti ir kūrybiniuose, edukaciniuose konkursuose. Veikia gimnazijos muziejus, etnokultūros klasė, rengiamos ekspozicijos mokyklos istorijai ir savo krašto žymiems žmonėms pažinti, rengiamos etninės kultūros programos, vykdomi Kultūros paveldo departamento finansuojami projektai. Skatiname pačius mokinius inicijuoti, organizuoti veiklas.

 

Jūsų gimnazijoje veikia šaulių ir ateitininkų organizacijos. Ar seniai jos susibūrė, kokias veiklas vykdo?

Ateitininkų šv. Onos kuopa 2023 m. minės gyvavimo 20-metį. Ateitininkai kartu su gimnazijos šauliais prisideda organizuojant valstybinių švenčių paminėjimus: organizuoja mokiniams ypač patinkantį renginį „Naktis mokykloje“, vyksta pagerbti kraštiečių signatarų, rengia konkursus, viktorinas, susitikimus. Ateitininkai kasmet dalyvauja savanoriškoje veikloje, pavasarį ir rudenį darbuojasi „Maisto banko“ akcijose Rokiškyje. Pandėlio miestelio bendruomenėje vykdo labdaringas paramos akcijas, inicijuoja eglutės įžiebimą gimnazijoje prieškalėdiniu laikotarpiu. Šiais mokslo metais Pandėlyje organizavo Panevėžio krašto ateitininkų (PKA) sąskrydį „Ateitį regim tėvynės“, skirtą paminėti Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos 50-mečiui, ir sukvietė kuopas iš Panevėžio apskrities (per 100 dalyvių). Kuopų idėjų konkursui parašė ir laimėjo projektą „20,20,20“, skirtą kuopos 20-mečiui paminėti. Kuopos nariai vyksta į Ateitininkų federacijos organizuojamas akademijas, stovyklas, pirmininkų kursus, sąskrydžius, su PKA kuopomis vykdo bendrus projektus.

Alfonso Smetonos šaulių Panevėžio 5-osios rinktinės Pandėlio 513-oji kuopa įkurta 1998 m. Veiklose dalyvauja 5–12 klasių mokiniai. Jaunieji šauliai dalyvauja Lietuvai svarbių istorinių datų, partizanų, karių savanorių, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę minėjimuose, pažintiniuose žygiuose, pilietiniuose bendruomenių renginiuose. Vyksta taktinio pasirengimo veiklos, dalyvaujama sukarintose stovyklose, šventėse, naktiniuose žygiuose. Tvarkomi Pandėlio krašto partizanų, karių savanorių kapai. Ypač aktyviai bendradarbiaujama su Biržų 501-osios kuopos šauliais.

 

Po dvejų metų pertraukos pagaliau grįžome į įprastą gyvenimo ritmą, vėl vyksta renginiai, žygiai, stovyklos, nebedėvime kaukių ir nesėdime namuose kiekvienas prie savo kompiuterių. Tuo džiaugiamės, tačiau norėtųsi išgirsti, kaip susidorojote su iššūkiu ir vykdėte pilietiškumo ugdymą karantino metu? 

Susitikdavome nuotoliniu būdu. Organizuota virtuali popietė „30 žiedų Laisvei“, virtualus mokyklos bendruomenės pėsčiųjų žygis ir konkursas už kūrybiškiausiai ėjimo programėlėje „išrašytus“ Sausio 13-ajai skirtus žodžius, virtuali integruota pamoka „Laisvės vaikai prisimena praeitį“, gimnazijos bendruomenės konkursas „Sniego pilis“ Vasario 16-ajai paminėti. Pandėlio gimnazijos ateitininkų ir jaunųjų šaulių atstovai Vasario 16-ąją paminėjo aplankydami Rokiškio rajone esančias gerbtinas vietas (V. Mirono tėviškę, V. Gužo-Kardo paminklą). Kovo 11-osios proga organizuotas konkursas 1–6 kl. mokiniams „Piešiame ir lipdome gražiausią lietuvišką žodį“ ir virtualusis pėsčiųjų žygis, kurio metu dalyviai lankė gerbtinas vietas, objektus, fiksavo gimtojo krašto gamtos grožį. Vyko virtuali viktorina „Moki žodį – žinai kelią“, dalyvavome pilietinėje iniciatyvoje „Gyvasis tautos žiedas“. Ateitininkai per nuotolį dalyvavo Ateitininkų federacijos organizuotame respublikiniame advento vakare „Namai – mano tvirtovė“. Dalyvavome „Maisto banko“ akcijose. Ateitininkai organizavo viktoriną, skirtą Vasario 16-ajai, vėliau jungėsi į Nacionalinę nuotolinę viktoriną su Pauliumi Ambrazevičiumi, skirtą Vasario 16-ajai.

 

Kodėl, Jūsų nuomone, svarbus pilietiškumo ugdymas, tautiškumas? 

Tikime, kad, pažindami savo kultūrą, istoriją, patys aktyviai dalyvaudami įvairiose savanorystės, pilietiškumo veiklose, mokiniai ugdysis tas vertybines nuostatas, kurios yra svarbios šeimos, bendruomenės, valstybės ateičiai ir gerovei.

 

Kur saugosite / eksponuosite šią dovaną? 

Gedimino pilies bokšto vėliavą saugosime gimnazijos muziejuje. Čia vyksta integruotos istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, dailės, pasaulio pažinimo pamokos, organizuojami įvairūs pilietiškumo renginiai. Manome, kad vėliava taps ne tik brangiu muziejaus eksponatu, bet ir gyva mūsų gimnazijos gyvenimo dalimi.

 

Dėkoju už atsakymus ir linkiu sėkmingų, veiklų ir pasiekimų kupinų naujųjų metų!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *