Tikimasi, kad pasitikėjimas elektroninio testavimo aplinka kasmet auga

Dovilė Šileikytė

Internetas ir išmaniosios technologijos stipriai keičia mūsų kasdienybę. Vis daugiau darbų atliekame kompiuteriu, be interneto kasdienybės nebeįsivaizduojame. Ne išimtis ir išorinis mokinių pasiekimų vertinimas, persikeliantis į elektroninę erdvę – ten mokiniai atlieka užduotis, o pedagogai jas vertina. Kas šioje srityje nauja, kas planuojama, kaip Lietuvos situacija atrodo užsienio šalių kontekste, skaitytojams pasakoja Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja dr. Asta Ranonytė.

 

Kokia e. vertinimo situacija Lietuvoje ir ar (kaip) ją planuojama tobulinti?

Šiuo metu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose 4, 6, 8, II gimnazijos klasių mokiniai, atlikdami išorinio pasiekimų vertinimo užduotis, sėdasi prie kompiuterio, o ne prie popierinio užduoties sąsiuvinio. Elektroninis testavimas Lietuvoje pradėtas vykdyti 2018 metais – nuo kelių šimtų mokinių, kurie atliko bandomąsias užduotis, iki daugiau kaip 90 proc. kiekvienos klasės populiacijos šiais metais. Džiugu, kad mokiniams sudarytos galimybės atlikti matematikos, skaitymo, gamtos, socialinių mokslų, užsienio kalbų užduotis elektroninėje aplinkoje.

Šiais metais mūsų ketvirtokai, šeštokai ir aštuntokai atliko elektronines matematikos ir skaitymo užduotis, ketvirtokams dar teko ir pasaulio pažinimo užduotys. Jas sudarė tik uždarojo tipo klausimai, todėl mokiniai ne tik iš karto galėjo pamatyti savo rezultatą, bet ir gavo tekstu pateiktą grįžtamojo pobūdžio informaciją apie savo atliktis. Kitas svarbus elektroninio testavimo privalumas – mokytojams nereikia vertinti mokinių darbų, po kelių savaičių jie gauna išsamias ataskaitas apie savo mokinių atliktų užduočių rezultatus: kaip jiems sekėsi pademonstruoti turimas žinias, jų taikymą ir problemų sprendimą. Ataskaitas apie mokinių pasiekimus gauna ir jų tėvai.

II gimnazijos klasės pabaigoje atliekamos lietuvių kalbos, gimtųjų kalbų ir literatūros ir matematikos elektroninės užduotys savo struktūra yra sudėtingesnės: mokiniai rašo rašinį ir užrašo sprendimą. Mokinių atliktys vertinamos elektroninėje vertinimo sistemoje.

Šiais metais elektroninės užduotys pritaikytos ir mokiniams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, pavyzdžiui, mokiniams, kurie turi regėjimo negalią arba autizmo spektro sutrikimų. Labai tikimės, kad ateinančiais metais plėsime pritaikomų užduočių skaičių, pasinaudosime audio ir video formatais užduotyse, dar tolimesnėje ateityje numatoma didinti ir testų skaičių skirtingiems mokomiesiems dalykams.

2023 metais bus organizuojami 4 ir 8 klasių mokinių skaitymo ir matematikos nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai, II gimnazijos klasėje – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir gimtųjų kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.

Per pastaruosius metus perėjimas nuo popierinio pasiekimų patikrinimo formato prie elektroninio testavimo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose buvo sudėtingas, bet sėkmingas. Tai patvirtina ir faktas, kad paraleliai elektroninio testavimo sistemoje užduotis pradėjo atlikti ir užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų mokiniai, taip pat profesinio mokymo įstaigų mokiniai, atliekantys savo egzamino teorinę dalį. Esame labai dėkingi visų ugdymo įstaigų atstovams ir už įsitraukimą, ir už konstruktyvią kritiką, nes ji padeda tobulėti.

 

Kokia yra kitų šalių patirtis šiuo klausimu?

Lietuva nuo 2018 metų priklauso FLIP+ asociacijai, vienijančiai apie 40 šalių, kuriose vykdomas elektroninis mokinių pasiekimų testavimas. Šią asociaciją įkūrė Prancūzija, Liuksemburgas, Italija ir Portugalija. Kiekvienais metais vyksta metinis šalių, priklausančių asociacijai, susitikimas, skirtas aptarti bendradarbiavimo formas ir šalių patirtis, o kiekvieną mėnesį organizuojami nuotoliniai seminarai apie užduočių statistikos panaudojimą, naujus elektroninių užduočių šablonus.

Šalių patirtys taikyti elektroninį testavimą labai įvairios. Pavyzdžiui, Prancūzijoje elektroninis mokinių testavimas vyksta kiekvienoje klasėje, bet mokslo metų pradžioje, Italijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje vykdomi gimtosios kalbos ir matematikos elektroniniai testavimai. Kitose šalyse, kurios prisijungė prie FLIP+ asociacijos, patirtys labai įvairios: norvegai kelerius metus iš eilės vykdo bandomuosius testavimus, airiai vienu metu mokyklai pateikia ir popierinius, ir elektroninius testus ir mokykla savarankiškai nusprendžia kuriuos atliks jos mokiniai, Sakartvelas vykdo elektroninį testavimą labai panašiomis apimtimis kaip Lietuvoje. Yra šalių, kurios tik svarsto pereiti prie elektroninio testavimo, nes pirmiausia turi užtikrinti interneto ryšį visoje šalyje.

Šių metų asociacijos narių susitikimas buvo svarbus, nes šalims pasiūlyta jungtis prie tarptautinio užduočių banko platformos kūrimo. Lietuvai tai didelis įvertinimas ir galimybė: ne tik ateityje naudotis kitų šalių sukurtais užduočių formatais ir pavyzdžiais, bet ir pačiai dalintis užduotimis su tarptautine bendruomene, dalyvauti užduočių rengimo procese, kelti mūsų šalies užduočių rengėjų kvalifikaciją.

Kaip Lietuvos švietimo sistemos e. vertinimas atrodo kitų šalių kontekste?

Lietuva, kaip ir kitos šalys, kuriose vyksta elektroninis testavimas, yra atlikusi milžiniškus parengiamuosius darbus, kad kiekvienais metais galėtume didinti mokinių, atliekančių elektronines užduotis ir užduočių skaičių. Pirmiausias ir svarbiausias iššūkis – gauti bendruomenės pasitikėjimą ir palaikymą. Tai svarbiausias tikslas. Tada ir infrastruktūros užtikrinimo, ir vykdymo procedūros atrodo paprastesnės. Lietuva, skirtingai nei kitos šalys, neapsiribojo vien uždarų klausimų formatu savo elektroninėse užduotyse, bet, bendradarbiaudama su OAT kompanija, sukūrė ir elektroninio vertinimo aplinką. Kitas išskirtinis mūsų šalies patyrimas – mes elektronines užduotis pasiūlėme mokiniams ir per karantiną – buvo sudarytos galimybės testus atlikti namuose.

 

Kartais naujovės šiek tiek gąsdina, kelia klausimų, kokios nuomonės apie e. vertinimą yra Lietuvos švietimo bendruomenė?

Labai tikimės, kad kiekvienais metais pasitikėjimas elektroninio testavimo aplinka didėja. Mokytojai, mokyklų ir savivaldybių administracijų atstovai buvo ir yra didžiausias šios naujovės (inovacijos) įgyvendinimo ramstis. Jų padedami testavome mokiniams skirtus kompiuterius, ar jie atitinka elektroninio testavimo reikalavimus, mokytojai ir mokyklų administracijos atstovai rūpinasi, kad mokiniai sąžiningai atliktų užduotis, mes didžiausią elektroninio testavimo prasmę matome, kai mokyklos ir mokytojai gautomis rezultatų ataskaitomis naudojasi siekdami tobulinti ugdymo procesą, planuodami veiklas, kaip gerinti mokinių pasiekimus, suteikti pagalbą mokiniams. Džiugu, kad mokytojai naudojasi ir skelbiamomis pavyzdinėmis elektroninėmis užduotimis.

 

Ačiū už pokalbį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *