Tik turėdamas ryšį su vaiku gali jį ko nors išmokyti

 Laura Auksutytė
,
 Laura Auksutytė

Nepaklusnūs, neatsakingi, nepagarbiai besielgiantys, garsiakalbiai vaikai, emocinis nuovargis – problemos, su kuriomis susiduria ne vienas mokytojas. Pedagogai turi sukaupę tikrai daug teorinių  žinių apie bendravimo, ugdymo strategijas, vaiko socialinę-emocinę raidą. Visgi kartais mokytojui pritrūksta praktinių įgūdžių, kad galėtų šias žinias efektyviai pritaikyti klasėje, modeliuojant pagarbią bendravimo kultūrą ar įveikti su drausminimu bei mokymosi motyvacijos palaikymu susijusias problemas. Tad kaip padėti visiems situacijos dalyviams?

 

„Kad žmogus pasikeistų, pirmiausia reikia keisti jo požiūrį“ – sako tėvų ir mokytojų STEP grupes organizuojanti bei vedanti psichologė dr. Jolita Jonynienė. Ir pabrėžia, kad vienas svarbiausių aspektų mokymosi procese yra ryšio tarp mokytojo ir mokinio kūrimas, kuris yra nenutrūkstamas procesas. Su dr. J. Jonyniene kalbamės apie specialiai mokytojams sukurtą programą STEP-M, kuri ir padeda šiems teigiamiems procesams prasidėti bei įgyti tęstinumą.

 

Papasakokite, kas tai yra STEP – M?

STEP-M – tai psichoedukacinė (psichologinė ir mokomi) programa mokytojams, kuria yra siekiama stiprinti pagarbaus ugdymo įgūdžius. Ja mes drąsiname mokytojus naudoti pagarbaus drausminimo metodus. Mes laikomės prielaidos, kad mokytojai turi daug žinių – juk jie dalyvauja įvairiuose seminaruose, konferencijose, mokymuose, kvalifikacijos kėlimo kursuose. Mūsų tikslas padėti tas žinias atsišviežinti ir iškelti į paviršių pagrindines – tas, kurių pedagogams reikia labiausiai. Kartu siekiame padrąsinti turimas žinias pritaikyti praktikoje.

 

Kaip gimė idėja sukurti tokią programą?

Nuo 2010 m. VšĮ „Drąsa augti“ komanda vedame STEP grupes tėvams. Tai pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo programa. Ją per dešimtmetį baigė apie 6000 tėvų Lietuvoje. Išgirdome, kad didelė dalis tėvų kalba apie tai, kad mes stengiamės, mes keičiamės, mes taikome pagarbaus drausminimo metodus namie, tačiau kitose erdvėse, pavyzdžiui mokykloje, vaikas susiduria su visai kita realybe ir drausminimo kultūra. Atsirado prašymas, kad tuos dalykus, kurių mokote mus, kokiu nors būdu perduokite ir mūsų vaikų mokytojams. Juk, kad vaikas formuotųsi nuosekliai, jam reikia vieningo ribų nubrėžimo ir etinių sprendimų.

 

Būtent iš tėvų pirmiausia išgirdome, kad mokytojai sutrikę, pavargę, nesupranta vaikų. Tad įkvėpti šio poreikio, matydami šiuolaikinius vaikus ir, pagaliau, nuo besikartojančių situacijų pervargusius mokytojus, pagalvojome, kad STEP programa galėtų būti naudinga ir pedagogams. Juolab, kad pasaulinėje praktikoje ji yra taikoma ir jiems.

 

Kaip ir kokių šalių patirtį adaptavote kurdami STEP-M?

Šios programos pirminė versija buvo sukurta JAV dar 1980 m. ir vadinosi STET (angl. STET: Systematic Training for Effective Teaching). Laiko atotrūkis – viena pagrindinių priežasčių, kodėl amerikietiško originalo nesiėmėme įgyvendinti Lietuvoje. 2017 m. visa VšĮ „Drąsa augti“ komanda pradėjome adaptuoti senosios amerikietiškos STET programos turinį, kurį pildėme dirbant su tėvais STEP grupėse per aštuonerius darbo metus įgyta patirtimi. Po 2 metų sistemingo darbo, 2019 m. rudenį pagaliau pristatėme mūsų versiją – STEP-M programą.

 

Adaptuodami programą ir kurdami savo versiją mes daug dėmesio skyrėme jausmams ir jų įvairovei aptarti. Grupėse su mokytojais diskutuojame apie tai, kaip suprasti, ką vaikas jaučia, kaip kalbėti su vaiku ir kaip įvardinti savo kaip mokytojo jausmus. Pvz., aš dabar susierzinau ar supykau ir mano elgesys tai rodo. Kalbamės apie tai, kaip padrąsinti, pastiprinti mokinį ir kaip jam nubrėžti ribas. Iš esmės mes siekiame duoti mokytojui konkrečius praktinius įrankius, kuriuos jis galėtų taikyti savo darbo metu klasėje.

 

Pedagogas universitete visų pirma yra ruošiamas mokyti. Tačiau mes laikomės nuomonės,  kad norėdamas vaiką išmokyti, tu turi atrasti kelią, kaip iki to vaiko prieiti, užmegzti su juo kažkokį ryšį – tik tuomet pavyks sėkmingai perteikti ugdomąją medžiagą. Su vienais vaikais tas ryšys užsimezga vos ne akimirksniu, tačiau su kitais tenka šiek padirbėti, kitaip jie visai nenorės daryti to, kas jiems sakoma, tiesiog nepriims informacijos. Ugdant vaikus būna visokių probleminių situacijų. Tik tada, kai esi ryšyje su vaikais – tu juos supranti ir jie supranta tave, gali juos ko nors išmokyti. Tad STEP-M ir yra apie tai, kaip padėti mokytojui prieiti prie savo mokinių ir būti su jais.  

 

Ar visi mokytojai sutinka su tokiu požiūriu?

Yra grupė mokytojų, kurie turi nusistatymą, jog jų darbas yra išmokyti, o vaikai tiesiog savaime privalo jų klausyti. Bet ką tuomet daro mokiniai? Jie atsisako paklusti, jei pamato, arba tiesiog mano, kad yra elgiamasi kaip nors nesąžiningai. Mokytojai nori, kad vaikai juos gerbtų – bet ar visuomet jie pagarbiai elgiasi su vaiku? Tuomet kyla sunkumų. Ryšys yra procesas, nesvarbu ar kalbama apie ryšį su vaiku šeimoje ar klasėje – vieną dieną aš galiu labai stipriai padirbėti, kad tą ryšį sukurčiau, o kitą dieną savo veiksmu jį visiškai sužlugdyti.

 

Kad žmogus, šiuo atveju – mokytojas pasikeistų, visų pirma reikia keisti jo požiūrį. Ir tai kartais būna nelengva – įsivaizduokite, jei pedagogas ugdymo įstaigoje dirba 30 metų, apie kokį požiūrio keitimą mes galime kalbėti? Tokiais atvejais ypatingai džiugina, kai po 3 mėnesių grupinių užsiėmimo ciklo mokytos ištaria: „Žinote, aš gal truputėlį kitaip pradėjau galvoti…“.

 

Papasakokite plačiau – kaip jūs dirbate?

Lietuvoje mes dirbame grupėmis, kuriose susitinkame su nuo 8 iki 10 mokytojų. Visos programos metu turime 10 susitikimų, kurie paprastai vyksta popietėmis, kada mokytojai jau ne tik grįžę iš darbų, bet ir yra spėję atsikvėpti valandą kitą. Mes dirbame ne paskaitų principu – siekiame, kad mokytojas kuo daugiau mokytųsi pats, o grupės moderatorius būtų tarsi vedlys, kuris reaguoja, nukreipia reikiama linkme. Mūsų darbas yra pasiūlyti kuo įvairesnius įrankius, tuo tarpu mokytojo pagrindinė užduotis – pabandyti tai pritaikyti klasėje ar individuliai su mokiniais.

 

Vieno 3 valandų trukmės susitikimo metu dirbame keliais būdais: pradžioje visuomet skiriame laiko bendroms temoms, pakalbame, su kuo mokytojas ateina, kaip jis jaučiasi, aptariame atliktus namų darbus (ką jis išbandė pritaikyti praktiškai). Antrojoje užsiėmimo dalyje imamės aptarti tekstą, kurį mokytojas turėjo perskaityti Mokytojo knygoje. Ši knyga yra tarsi vadovėlis, su kuriuo dirbame. Kartu tai ir savotiškos pratybos, nes ten yra klausimai, į kuriuos ruošiantis reikia atsakyti. Per savaitę laiko mokytojas turi perskaityti vieną knygos skyrių, kurį ir aptariame užsiėmimo metu. Būna įdomu matyti, kaip skirtingai tą pačią medžiagą mokytojai suprato. Arba nesuprato. Tad maždaug valanda užsiėmimo yra skiriama skaitytos temos analizei, atsakymams į kilusius klausimus.

 

Galiausiai visuomet turime praktinę užduotį, kurios metu modeliuojame įvairias situacijas ir bandome taikyti teorines žinias. Dažnai patys mokytojai prisimena situacijas, atvejus, kurie kažkada jiems buvo iškilę – juos aptariame, ieškome galimų konstruktyvių reagavimo bei sprendimo būdų. Tokiu būdu programa tampa ne paskaitų ciklu, ne atvejų analizės grupele, bet kompleksiniais mokymais ir praktinių įgūdžių stiprinimo kursu.

 

Kaip manote, ar ši programa jau prigijo, pasiteisino Lietuvos mokyklose?

Apie prigijimą kalbėti kol kas nedrįsčiau, nes mūsų dar tik pradžia ir laukia ilgas bei įdomus kelias. Kol kas programa 2019 m. spalio–2020 m. sausio mėn. buvo įgyvendinta penkiose Kauno miesto mokyklose 7 suformuotose grupėse: Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje, Kauno M. Mažvydo progimnazijoje, Kauno J. Grušo meno gimnazijoje, Kauno Veršvų gimnazijoje, Kauno Milikonių progimnazijoje, joje sudalyvavo apie 65 mokytojus. Programos susitikimus vedė 6 patyrę STEP grupių vadovai (psichologai, andragogai), rengę šią kvalifikacijos tobulinimo programą: dr. Jolita Jonynienė, Aušra Norė, Jūratė Lietuvnikienė, Rūta Lingytė, Audronė Kerpaitė, Ijola Petrauskienė. Karantino akivaizdoje programos sąmoningai nevykdėme, nes mokytojai turėjo kitų papildomų, su nuotoliniu mokymu susijusių iššūkių.

 

O kaip su finansavimu – ar mokytojai patys moka už dalyvavimą programoje?

Programa buvo rengiama savanoriškais pagrindais ir iš pradžių įgyvendinama VšĮ „Drąsa augti“ bei kelių programoje dalyvavusių ugdymo įstaigų lėšomis. 2020 m. parengėme projektą „STEP-M programa – mokyklos bendruomenei stiprinti, drąsinti, tikėti“ bei gavome Sveikatos stiprinimo fondo finansavimą – taip atsirado galimybė pakviesti į programą kur kas daugiau mokytojų iš platesnio rato ugdymo įstaigų. Programą administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.

 

Ką programą baigę mokytojai mano apie STEP-M?

Mes visada kalbamės su programos dalyviais ir analizuojam jų atsiliepimus. Džiugu, kad mokytojai mini tuos dalykus, kuriuos kaip uždavinius kurdami programą ir kėlėme.

 

Pirma, mokytojai akcentuoja, kad STEP-M jiems buvo galimybė pagilinti žinias ne tik paskaitant teoriją, bet ir aiškinantis, diskutuojant, pasimokant iš kitų patirties. Jie džiaugiasi, kad tai praktiniai mokymai su realiomis situacijomis. Mokytojams svarbi galimybė sukurti abipusį pagarbų santykį su mokiniais ir mes duodame praktinius įrankius, kaip to pasiekti.

 

Taip pat siekiame, kad mokymų popietė būtų laikas jos dalyviui pažvelgti į save kaip į mokytoją – išsikelti klausimą: „Aš kaip mokytojas – koks aš esu?“. Ir džiaugiamės girdėdami, kad programos dėka padedame atstatyti mokytojo savivertę – tikėjimą, jog jie yra sėkmingi savo profesijos atstovai.

 

Taip pat mokytojai programos metu pajunta teigiamą bendrumo, darbo ir bendravimo, bendradarbiavimo komandoje jausmą. Itin džiugina, tokie pasakymai kaip: „Mes 20 metų dirbame vienoje įstaigoje, bet aš nei karto su tuo žmogumi negėriau kavos“. Mūsų programos dėka mokytojai atranda galimybę pažinti kolegą – iškilus problemai jie jau nebijos kreiptis vienas į kitą pagalbos ir patarti, kaip spręsti sunkumus.

 

Galiausiai, kai vienos įstaigos pedagogų grupė dalyvauja mūsų programoje, jie netrunka pastebėti, kad visi kaip specialistai pradėjo kalbėtis viena kalba. Tai taip pat prisideda prie bendrystės jausmo, kuris yra vienas svarbiausių, kad žmogus galėtų džiaugtis tuo, ką daro.

 

Iš pradžių kai kuriuos mokytojus gąsdina programos trukmė. Tačiau paskutinių susitikimų metu būna klausiama, ar negalėtume jų kokiu nors būdu pratęsti. Džiaugiamės, kad kol vykdėme programą beveik nepatyrėme užsiregistravusių ir pradėjusių lankyti pedagogų nubyrėjimo.

 

Ar ir kada planuojate formuoti naujas grupes?

Džiaugiamės, kad šiuo metu pedagogus galime pakviesti prisijungti į naujas grupes. Planuojame suburti 12 naujų grupių, kuriose užsiėmimai vyks nuo kovo pradžios iki birželio vidurio. Šios grupės yra projekto „STEP-M programa – mokyklos bendruomenei stiprinti, drąsinti, tikėti“ dalis. Šiuo metu programą įgyvendiname su pradinių klasių mokytojais ir priešmokyklinio ugdymo specialistais. Kaip ir praėjusį kartą, didžioji dalis grupių bus formuojama atskirose ugdymo įstaigose.

 

Visgi ne visuomet ugdymo įstaigoje pavyksta suburti norinčiųjų dalyvauti grupę, tad šįkart planuojame pasiūlyti bent porą grupių, į kurias galės jungtis susidomėję pavieniai mokytojai iš skirtingų ugdymo įstaigų. Iš viso 100–110 mokytojų turės galimybę dalyvauti STEP-M programoje. Kol kas dar neturime atrinkę konkrečių mokyklų. Esame pasiruošę nuotoliniu būdu vesti grupes ir toms mokykloms, kurios yra nutolusios nuo didžiųjų miestų.

 

Be to, visus susidomėjusius Lietuvos pradinių mokyklų vadovus, mokytojus ir pagalbos vaikui specialistus kviečiame registruotis ir jungtis į vasario 17 d. vyksiančią nuotolinę konferenciją „Psichoemocinio klimato ugdymo įstaigose praktiniai metodai“. Joje plačiau pristatysime STEP-M programą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *