Tėvų bendradarbiavimas su pedagogu – kokybiška įtaka vaikų ugdymui(si)

Dažnai matau straipsnius, rekomendacijas ir įvairią literatūrą apie tai, kad tėvų įsitraukimas į ugdymo(si) procesą daro didelę įtaką vaiko kompetencijoms, socializacijai ir kt. Itin džiaugiuosi savo grupės tėvais, kurie nuo pat lopšelio nuolat ne tik įsitraukia į ugdomąsias veiklas, bet ir patys rodo iniciatyvą organizuodami įvairias edukacines pramogas grupės vaikams.

 

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu nuo pat lopšelio leisti tėvams suprasti, jog bet koks jų įsitraukimas daro didelę įtaką vaikų lavinimosi procesui. Ir to pastebėti neįmanoma. Pavyzdžiui: vaikai nupiešia pagal atitinkamą užduotį piešinėlį ir pristato jį grupės draugams. Kiekvienas nori, kad jų darbas būtų pastebėtas, aptartas ir, žinoma, pagirtas. Nekalbu apie tai, kaip tokia veikla lavina įgūdžius: loginį mąstymą, drąsą, atidumą, smalsumą, kalbą, turtina žodyną ir kt. Anot A. Juodaitytės (2003), ikimokyklinė įstaiga ir šeima turi tapti dviem nuolat sąveikaujančiomis bei viena kitą papildančiomis socialinėmis edukacinėmis sistemomis, tai galėtų lemti teigiamus pokyčius vaikų ugdymo procese. Šiuos teiginius atspindi ir daugelio mokslininkų (Dapkienė, 2002, 2006; Schiller, Byrant, 2004; Kontautienė, 2006; Ušeckienė, 2000 ir kt.) darbai, kur šiuolaikinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga traktuojama kaip lygiavertė šeimos partnerė, akcentuojant šeimos ir ugdytojų sąveiką, jų interesų derinimą, požiūrių į vaiko ugdymą vienovė.

 

Esu dėkinga „Bitučių“ grupės ugdytinės tėčiui, pasisiūliusiam pravesti edukacinę veiklą apie jūrų kiaulytes. Vaikams ne tik buvo parodyta jūrų kiaulytė, bet ir suteikta naudinga, reikšminga informacija. Mergaitės tėtis leido saugiai pamaitinti, pašukuoti, atspausdino piešinėlius, kuriuos vaikai galėjo nuspalvinti, pafantazuoti, kokios dar spalvos ir rūšies gali būti jūrų kiaulytė. Tokia edukacinė veikla ne tik praplėtė pasaulėžiūrą, suteikė daug žinių ir emocijų, bet ir paskatino vaikus būti kantresnius, paeiliui pamaitinti, sušukuoti (lavino bendravimą, bendradarbiavimą), stengėsi draugiškai atkreipti dėmesį į tam tikrus faktus apie jūrų kiaulytės egzistavimą (lavino atidumą, smalsumą, loginį mąstymą, kalbos įgūdžius) čia Lietuvoje ir jų gimtinėje, iš kur šios kilusios.

 

Kaip teigia VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė ir lektorė doc. dr. Sigita Burvytė: „Mokykimės tarpusavyje bendradarbiauti geranoriškai, o vaikai, stebėdami mus, perims šį bendravimo su kitais modelį.“