Tegul mažoji Tėvynė prieš vaiką atsiranda kaip pati brangiausia, gražiausia ir nepakartojama
Anksti ryte atsikėliau, einu su mama į darželį,
Ir apie Vilniaus miestą dainuoju savo dainelę.
Kartu su manim čiulba paukščiai, o danguje šviečia saulė,
Ir aš šaukiu: „Labas rytas, gražiausias miestas pasaulyje!“
Gimtojo miesto gimtadienis – ypatinga šventė visiems: ir suaugusiesiems, ir vaikams. Šiomis dienomis savo 700-ąjį gimtadienį švenčia Vilnius – Lietuvos širdis, mūsų mylimas miestas, turintis turtingą istorinį ir kultūrinį paveldą. Didžiuojamės savo sostine.
Lopšelio-darželio „Vilnelė“ bendruomenė aktyviai dalyvauja ruošiantis Vilniaus jubiliejui. Vyksta teminiai renginiai, viktorinos, pokalbiai apie miesto įžymybes, senamiesčio architektūrą, rengiamos vaikų darbelių parodos. Kasdien vaikai sužino daug naujų dalykų apie Vilnių, skaito ir net mintinai mokosi eilėraščius, klausosi dainelių, dalyvauja konkursuose.
Pasakišku baltumu, nuostabiais mokytojos Danutės Tepnevienės rankų darbo nėriniais pasipuošė salės eglė. Ant sienos išdygo kūrybingų, darbščių mokytojų pagaminti nuostabūs balti Vilniaus senamiesčio žymiausių pastatų maketai. Virš laiptų pakibo jaukios mokytojos Editos Kazilionytės kurtos dekoracijos. Langai pasipuošė baltais Gedimino pilies bokštais – mūsų valstybingumo, patriotizmo ir tautos istorinės praeities simboliu.
Visų veiklų ir renginių tikslas – ugdyti vaikų domėjimąsi miesto kultūrinėmis vertybėmis, įkvėpti pasididžiavimo savo miestu jausmą, sėti vaiko sieloje meilės krašto istorijai ir kultūrai sėklą.
Vaikų pažintis su gimtuoju miestu ir gimtąja šalimi yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuris vyksta kiekvieną sekundę – grupėje, renginiuose, šventėse, žaidime ir kasdieniame gyvenime. Kaip rūpestingas sodininkas sutvirtina vos pakilusio virš žemės medelio šaknį, nuo kurio galios kelis dešimtmečius priklausys augalo gyvybė, taip ir mūsų mokytojos puoselėja vaikų meilės Tėvynei jausmą. Meilės, priklausymo, pagarbos, pasididžiavimo savo gimtuoju kraštu jausmas prasideda nuo susižavėjimo tuo, ką mažas žmogus mato aplink save, kuo jis stebisi ir kas sukelia jo širdelėje atsaką. Tuomet vaikui kyla daug klausimų: kaip vadinasi šis pastatas, kas jame yra, kas jame gyveno, ką žmonės ten veikė, ką vilkėjo, kaip ilsėjosi, kaip jų seneliai ir proseneliai gynė gimtąjį kraštą ir kaip sąžiningai dirbo taikos metu, vardan šalies klestėjimo…
Tėvynė. Šiuo žodžiu išreiškiamas didžiausias ir brangiausias, giliausias ir stipriausias žmogaus jausmas. Meilė Tėvynei, atsidavimas savo tautai, pasirengimas bet kokiems žygdarbiams vardan Tėvynės yra patriotizmas – gyvybę teikiantis ir neišsenkantis visuomenės raidos šaltinis. Neįmanoma būti patriotu, nejaučiant asmeninio ryšio su Tėvyne, nežinant, kaip ją mylėjo ir puoselėjo mūsų protėviai, mūsų tėvai ir seneliai. Vaiko meilė Tėvynei prasideda nuo meilės savo namams, gatvei, kurioje gyvena, darželiui, miestui. Tai pilietiškumo, atsirandančio iš pažinimo, besiformuojančio kasdienio kryptingo ugdymo(si) procese, pradžia. Svarbu, kad mažoji Tėvynė prieš vaiką atsirastų kaip pati brangiausia, gražiausia ir nepakartojama. Įkvėpkime pasididžiavimo savo miestu jausmą. Išmokykime vaikus rūpintis tuo, ką sukūrė seneliai, mamos ir tėčiai.
Vilniaus lopšelio-darželio bendruomenė visus sveikina artėjančio 700-ojo Vilniaus jubiliejaus proga!
Linkime, kad mūsų mylimas miestas, kaip pavasarinis sodas, kasmet klestėtų ir gražėtų.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.