Technologinio ugdymo svarba jaunimui

Danutė Kriščiūnienė
,
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė

Šiuolaikinis technologinis ugdymas – tai toks procesas, kuriame integruojama kūryba ir kūrybinės idėjos bei jų praktinis įgyvendinimas. Toks požiūris padeda ugdyti ne vykdytoją, bet smalsią, mąstančią, kūrybingą, iniciatyvią ir atsakingą asmenybę.

 

Nuo 2022–2023 mokslo metų pradžios darbą Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM) pradėjęs technologijų mokytojas metodininkas Romas Kupčinskas jau spėjo perprasti kurčių ir neprigirdinčių mokinių psichologiją, su jais susidraugauti ir juos pamilti. Ar dalykas vaikui patinka ar ne, labai daug priklauso nuo mokytojo. Šiuo metu technologijų pamokos PKNPM mokiniams bene vienos iš mylimiausių. Ne kartą teko stebėti, su kokiu noru per technologijų pamokas vaikai meistrauja. Net sunku patikėti, kad talentingo mokytojo dėka vaikai tampa tikrais menininkais ir net dailidėmis.

 

Prieš žiemos atostogas mokiniai meistravo lesyklėles paukščiams. Jaunieji gamtos mylėtojai įsisavino ne tik kai kurias medžio apdirbimo operacijas, bet ir praplėtė žinias, praturtino žodyną. Sužinojo, kokie paukščiai žiemoja Lietuvoje, koks lesalas jiems tinka geriausiai, kokį maistą vienas ar kitas paukštis mėgsta. Nors jau ne viena paukščių „valgyklėlė” puošia mokyklos edukacines erdves, bet, kaip sako vaikai, jų niekada nebus per daug. Todėl padarytas lesyklėles mokiniai pakabino mokyklos kieme ir prižadėjo nuolat lesinti paukštelius. Neaišku, ar pažado bus laikomasi sąžiningai, svarbiausia – geri norai ir meilė gamtai užima labai svarbią vietą vaikų širdelėse.

 

Mokiniai vien lesyklėlėmis neapsiribojo. Devintokai ir dešimtokai iš įvairių medžio figūrų bei apvalaus medinio strypo kūrė gamtosauginius vaizdus. Justina Čiplytė, suklijavusi keliais sluoksniais medžio riekeles, tarp jų patalpino dvi zylutes, norėdama akcentuoti, kad reikia lesinti paukštelius žiemą. Nedas Kubilius sukūrė mišką, norėdamas išreikšti miško svarbą žmogui. Karina Liepaitė atkreipė dėmesį į lietų ir pavaizdavo, kaip svarbu, kada žemė išdžiūvusi ir visai gamtai atsigauti reikalingas lietus. Daugiausia darbų sukūrė Miglė Tamonytė. Jos darbeliuose ir miškas, duodantis naudą žmogui, ir miestas, kuriame mažai medžių. Moksleivė atkreipė dėmesį ir į stumbrus bei vienkiemį, kur daug medžių ir auga grybai.

 

Tokie darbai dar kartą įrodo, koks svarbus technologinis ugdymas jaunimui, sudaro galimybę skleistis mokinių fantazijoms, susipažinti su naujų medžiagų savybėmis, siekti idėjų ir jų įgyvendinimo dermės. Šiuo metu mokyklos erdves puošiantys mokinių darbai praeinantiems pro parodą vis primena, kad ir mes patys esame trapi gamtos dalis, nuo kurios priklauso globalizacijos procesai bei edukologijos pasiekimai.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.