Teatras Danijos mokykloje

Aušra Narbutaitė-Jorgensen
,
mama, mokytoja, lyderė

Adamas šią savaitę atostogauja. Praėjusią savaitę visa mokykla kūrė teatrą. Visi vaikai iš anksto užsirašė, ką nori daryti: kurti drabužius, scenos dekoracijas, grimuoti, reguliuoti apšvietimą, dainuoti, groti, šokti, vaidinti… Ir net kokį vaidmenį norėtų atlikti: nekalbėti, tik truputį kalbėti, vidutiniškai ilgai kalbėti ir daug kalbėti.

Adamas vaidino! Jam patiko, jautėsi drąsus, kalbėjo garsiai… Pasirinko vaidmenį su mažai žodžių, bet paskui pridėjo jų daugiau…

 

Buvo sukurtas labai geras scenarijus. Muzika – nuo 1950-ųjų iki dabar. Scenos centre – ekranas ir ansamblis, viename scenos pakraštyje – mokykla-klasė, kitame – namai-kambariai…

Ekrane rodomi to dešimtmečio svarbūs įvykiai Danijoje ir pasaulyje… Tada vaikai dainuoja, šoka to laikmečio šokius. Paskui rodo, kokia buvo mokykla tais metais, kaip vaikai sėdėjo, kaip atsistojo, klausė mokytojos, kaip elgėsi per pamokas… Kaip gyveno namuose. Kaip tėvai elgėsi su vaikais, kada namuose atsirado dulkių siurblys, televizorius. Ekrane rodė ne tik išradimus, kada atsirado mobilusis telefonas ir kompiuteris, bet ir apie Irako karą, ir kiek žuvo danų kareivių. Kada pirmasis šuo išskrido į kosmosą, kaip griuvo Berlyno siena, kada Danija įstoja į Europos Sąjungą, apie Baraką Obamą, pirmąjį juodaodį, tapusį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, ir t. t. Buvo labai įdomu.

 

Paskutinė šio dešimtmečio pamoka atrodė taip: vaikai sėdi kur kas nori, taip pat ir ant žemės… Mokytoja sako: šiandien mokysimės apie patyčias (beje, jokios kultūros, mokytoja pasisveikina, niekas nekreipia dėmesio), o vienas vaikas klausia, kada bus biologijos pamoka. Mokytoja: „Nesvarbu, kitą dieną mokysimės.“ Tada mokytoja klausia: „Kas kiekvieną dieną patiria patyčias?“ Visi vaikai pakelia rankas.

Na, tokios trumpos miniatiūros, verčiančios pamąstyti. O vienas vaikas sako: „Visame pasaulyje visais laikais vaikai neįtinka tėvams, klausydami savo muziką. NIEKADA…“

 

Dainos irgi – pasauliniai hitai. Buvo tikrai smagu, vaikams patiko. Trukmė – 1 val. ir 40 min. Tėvų su seneliais ir vaikais atėjo apie 400. Direktorius su dviem pradinukais pardavinėjo bilietus. Vaikams – nemokamai, o suaugusiesiems nekainavo 3 eurų. Nulinukai ir pirmokiukai irgi vaidino, bet jie šoko po 2 numerius iš atitinkamo laikmečio. O visi kiti vaikai nuo 2 iki 9 klasės vaidino savo grupėse.

Buvo labai linksma, kai rodė aštuntojo dešimtmečio mokyklą: vaikai sėdi grupėmis, lošia kortomis. Įeina hipiškas mokytojas. Klausia: „Vaikai, ko norite mokytis?“ Svarbu – LAISVĖ, pasirinkimas ir t. t.

 

Prieš spektaklį buvo pardavinėjami 8 klasės mokinių tėvų kepiniai: bandelės su mėsa, pyragai (nes daugelis atėjo tiesiai iš darbų, alkani). Taip per kelerius metus klasės užsidirba pinigų savo kelionėms: 8 klasėje važiuoja į užsienį, kur nors netoli, o 9 klasėje – slidinėti. Visa klasė vis kažką daro, tai per Kalėdas pardavinėja kokius atvirukus, o kai mokykloje vyksta bendri susirinkimai, pardavinėja maistą. Taip per daugybę metų jie susitaupo. Kiekviena klasė turi savo sąskaitą.

 

Beje, teatro savaitė prasideda nuo ketvirtadienio, o spektaklis rodomas ketvirtadienio vakare. Trečiokai daro bilietus, spalvina, piešia.

O tuos filmukus apie dešimtmečių įvykius kuria atskira grupė. Kiekvieną rytą susirinkusiems mokyklos nariams jie parodo, ką sukūrė. Taip vaikai daugiau atsimena. Ketvirtadienį iš ryto būna generalinė repeticija, pakviečiami kaimyninių mokyklų vaikai, o tą pačią dieną 18 val. spektaklis rodomas tėvams.

Vaidinimas vyksta sporto salėje, padaroma scena, prinešama kėdžių, nes mokyklose nėra aktų salės.

6666666666666666666666666666666666

Trumpai apie Daniją

 

Danija yra konstitucinė monarchija ir turi karalienę!

Šalyje ypač vertinama visuotinė, taip pat lyčių lygybė, todėl vyrauja nuomonė, kad rodyti visuomenei savo turtus blogo tono požymis. Rūpestis bendruomene ir aplinka – tai, ką gali rodyti visur ir visada.

Valstybinė kalba – danų, kuri yra laikoma viena fonetiškai sudėtingiausių iki šių dienų išlikusių indoeuropiečių šeimos kalbų.

Daniją daugelis lietuvių renkasi dėl aukšto pragyvenimo lygio, panašaus klimato, socialinių garantijų ir didelio valstybės dėmesio šeimai.

Daniška virtuvė pradėjo formuotis XIX a. Tradiciniai patiekalai – sumuštiniai, iš karštų valgių žinomiausia virta menkė su garstyčių padažu.

Dviratis – savotiškas Danijos simbolis, be kurio ši šalis yra neįsivaizduojama.

Vaikai nuo 6 iki 16 metų privalo lankyti mokyklas, kurios šalyje yra nemokamos ir vadinamos valstybinėmis, arba lankyti privačias mokyklas, kur mokamas kasmėnesinis mokestis.

Danija – progresinių mokesčių šalis, persidirbti čia neapsimoka (galioja 37 savaitinių darbo valandų norma), todėl tėvai nėra linkę dirbti kelis darbus ir turi galimybę pasiimti vaikus iš darželių anksčiau. Danijoje skatinamas šeimos ir darbo derinimas, kad tėvai kuo daugiau laiko skirtų vaikams.

Vaikui gimus tėvai teikia prašymus dėl ugdymo įstaigos lankymo. Nuo šešių mėnesių iki dvejų metukų jie gali lankyti lopšelius arba yra prižiūrimi oficialiai dirbančių auklių, įdarbinamų savivaldybėse. Vaikai dažniausiai prižiūrimi pritaikytuose auklės namuose. Ji gali prižiūrėti ne daugiau nei penkis tokio amžiaus vaikus.

Nuo dvejų metų amžiaus vaikai eina į darželius. Mažiausiai 75 proc. išlaidų tiek lopšelyje, tiek pas auklę ar darželyje padengia savivaldybė. Jei šeima neturi pakankamai lėšų, savivaldybė sumoka visą sumą. Taip prižiūrimi 86 proc. danų vaikų.

Danijos vaikų darželiuose nėra privalomo dienos miego, bet jei atsiranda vaikų, norinčių pamiegoti, jie tai gali daryti.

 

Mokymo programą parengia švietimo ministras, jis turi užtikrinti, kad mokymo programos bus prieinamos visiems ir ne per sunkios. Ministras turi įsitikinti, kad parengta mokymo programa užtikrins produktyvų mokymąsi ir įgytas žinias bus galima pritaikyti ateityje.

 

Redakcija

5555555555555555555555555555555555

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.