Tautodailė kitaip Putinų gimnazijoje

Paroda „Tautodailė šiuolaikinio fotografo akimis“, kurios iniciatorė – Modesta Tarasauskienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė, gruodžio 7 d. pristatyta ir Alytaus Putinų gimnazijoje. Renginio organizatorės, gimnazijos bibliotekininkės Eglės Juodžiukynienės sumanymas pristatyti parodą virto visą pamoką trukusiu renginiu, kurį moderavau aš, šio straipsnio autorė, Laima Bautronienė, kuruojanti etnokultūros ugdymą gimnazijoje. Renginyje dalyvavo ir parodos kūrėja Gintarė Markevičienė-Žaltė (dailininkė, Alytaus savivaldybės etnokultūros globos tarybos pirmininkė, Kraštotyros muziejaus darbuotoja), parodoje eksponuojamas savo kurtas fotografijas pristatė ir gimnazijos geografijos mokytoja Vilma Cikanavičienė.

 

Nemažą būrį parodos pristatymo dalyvių sudomino patrauklus G. Markevičienės pasakojimas apie fotografijas, naujai, nešabloniškai vaizduojančias etnokultūros elementus. Atkreiptas dėmesys į pritaikytus prie kūrinių idėjos šiuolaikiškus Dzūkijos tautodailininkų asociacijos logotipus, puošiančius kiekvieną iš fotografijų. Mokytoja V. Cikanavičienė pakomentavo savo darbų idėjas.

 

Tai, kad šis tautodailės parodos pristatymas kūrė šiltą ir gilų ryšį su šiuolaikiniu žmogumi atskleidžia ir mokinių, dalyvavusių renginyje, mintys: Smagiai, kūrybiškai pristatytos fotografijos. Labai įdomus jų stilius. (Justas) Labiausiai patiko nuotraukos su tautinių juostų motyvais, atrodė labai gyvybingai. (Urtė) Kiekvienos fotografijos mintis buvo paaiškinta, tai padėjo giliau suprasti parodos kūrėjų idėjas. (Kamilija) Pasak pristatyme dalyvavusios lietuvių kalbos mokytojos I. Sakalauskienės, fotografijose atgyjantys pasaulio medžio elementai padeda mokiniams suvokti ir mūsų baltiškąją prigimtį, priartina prie šiandienos, suteikia naują prasmę.

 

Gimnazistai ne tik įvertinimo ekspozicijos pristatymą, bet ir po jo gimnazijos bibliotekoje vykusią diskusiją: Patiko, kad menininkei (G. Markevičienei) buvo įdomi mūsų nuomonė, norėjo išgirsti mūsų požiūrį į parodoje pristatomą meną. (Vaidas) Įdomus buvo ne tik parodos pristatymas, bet ir vėlesnė diskusija apie etnokultūrą. Buvo įdomu išgirsti ir tai, kaip mano draugų šeimose puoselėjamos tradicijos. (Kostas) Diskusijos metu susimąsčiau, kad ir man patiktų dėvėti kažkokias aprangos detales su tautodailės elementais. (Augustė)

 

Eglės Juodžiukynienės nuotr.

Prasminga, kad panašūs renginiai primena mokiniams apie etnokultūros svarbą mūsų gyvenime: Paroda padėjo kitaip pažiūrėti į tautodailę. (Darija) Vėliau skaitykloje patiko diskutuoti apie etnokultūros reikšmę mūsų gyvenime. Įkvėpė ne tik grožėtis tautodailės elementais, bet ir susimąstyti, kaip tai perduoti ateinančioms kartoms. (Kamilija) Man patiko diskusijos dalyvių mintys apie etnokultūros reikšmę. (Armintas) Tautodailė yra labai įdomus dalykas. Ją reikia saugoti kaip labai svarbų palikimą. (Jokūbas) Mūsų etnokultūra svarbi, kad parodo tautos išskirtinumą. Šis renginys sužadino norą su tuo kažkaip sieti šiuolaikinį savo gyvenimą. (Airida) Supratau, kad reikia puoselėti tai, ką mums paliko protėviai ir perduoti kitoms kartoms. (Karolina)

 

Mokinių mintys atskleidžia ir tokių renginių gimnazijoje prasmę: Tokie renginiai, manau, keičia mūsų požiūrį į etnokultūrą. (Vakaris) Tikiuosi ateityje daugiau panašių renginių.(Martynas)

 

Tokie pastebėjimai – puikus įvertinimas ne tik šio renginio organizatoriams, bet ir parodos sumanytojams bei kūrėjams.