Tarsi savo šventėje

Palmira Stančauskienė
,
surdopedagogė metodininkė

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje, sudarant šių metų Vaiko gerovės komisijos programą, buvo numatytos veiklos, skirtos pagal individualizuotas ir pritaikytas programas besimokantiems mokiniams. Tikėtasi, kad jos kels šių vaikų savivertę, ugdys kultūringą elgesį, bus tenkinami skirtingi poreikiai. Todėl baigiantis lapkričiui, kada darganotas, lietingas oras pradėjo kelti liūdesį, sukvietėme į renginį „Skaitymo dirbtuvės – piešiu tekstą“. Šios veiklos tikslas buvo ne tik suprasti ir įsiminti skaitomo teksto detales, plėtoti vaikų saviraišką, bet ir pasijusti svarbiems – dalyvauti veikloje, atitinkančioje jų gebėjimus.

Deja, kaip ir visada, koją pakišo vėlyvojo rudens darganotas oras, siaučiantys virusai. Supratę, kad į renginį ateis tik penki kompleksinę negalią turintys vaikai, pakvietėme ir jų klasių draugus, norinčius ir mėgstančius skaityti ir piešti.

 

Mano, surdopedagogės metodininkės Palmiros Stančauskienės, parengtą trumpą tekstą apie penkiametės mergaitės gimtadienio stalą žodžiu ir gestais perskaitė 6 klasės mokinys Pijus Jašinskas. Tekstas nebuvo sudėtingas, bet pilnas smulkių detalių – reikėjo įsiminti, kiek metų sukako mergaitei, kad žinotų, kiek žvakučių piešti ant torto, kiek draugų atėjo į svečius, nes kiekvienam bus padėtos lėkštutės ir stalo įrankiai, kokį maistą valgė. Ir svarbiausia – kokia staltiese buvo apdengtas stalas.

Susikaupę vaikai piešė beveik dvi pamokas. Nejuto nuovargio, nes galėjo laisvai vaikščioti po dailės kabinetą, rinktis tinkamas piešimo priemones, pakomentuoti draugo kuriamo torto aukštį, spalvą arba pasiginčyti, kodėl vienų stalas buvo keturkampis, o kitų – apvalus.

Dailės mokytoja metodininkė Aušra Lazdauskienė tarsi nejučiomis teikė pagalbą jos prašantiems – paryškindavo patiekalų kontūrus, patardavo, kokia spalva piešti žuvį ar sumuštinius. Niekam nereikėjo pagalbos piešiant tortus! Atsirado tokių sumanių dailininkų, kurie savo darbelyje pavaizdavo vos ne dvigubai daugiau patiekalų, nei jų buvo skaitytame tekste. Labai džiaugėmės, kad pastarieji rėmėsi savo patirtimi.

Darbai buvo sudėti ant bendro stalo, bet tai nebuvo paroda. Tai buvo didelis puošnus gimtadienio stalas su daugybe pasikartojančių ir skirtingų patiekalų, daugiau nei dešimčia tortų, ant kurių degė nebūtinai penkios žvakutės. O raudonai balta staltiesė dengė visą stalą.

 

Pasidarę bendrą nuotrauką ir pasivaišinę saldainiais „Nomeda,“ dalyviai skirstėsi. O mes, organizatorės, neabejojame, kad tokios veiklos lavina kompleksinę negalią turinčių vaikų kognityvinius procesus, turtina žodyną, skatina iniciatyvumą. Šio renginio metu buvo sudarytos sąlygos saviraiškai, ugdomas kultūringas elgesys, skonio pajautimas – vaikai džiaugėsi gimtadienio stalu tarsi savo šventėje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.