Tarptautinis švietimo forumas „Matematikos mokymo(si) transformacija tarptautinės švietimo patirties kontekste“

Eglė Stremauskienė
,
Kauno švietimo inovacijų centro metodininkė

Penktus metus iš eilės organizuojama „Skandinavijos dienos Kaune“ savaitė greta kultūrinių renginių siūlo ir dalykines veiklas. Balandžio 26 d. įvyko ketvirtasis Kauno miesto savivaldybės ir Kauno švietimo inovacijų centro organizuotas tarptautinis švietimo forumas „Matematikos mokymo(si) transformacija tarptautinės švietimo patirties kontekste“. Skandinavijos ir kitų šalių specialistai drauge su visos Lietuvos švietimiečiais, dalindamiesi vertingomis patirtimis ir praktikomis, ieškojo bendrų sprendimų, kaip galime prisidėti prie mokinių pasiekimų matematikoje gerinimo.

 

Kauno miestas glaudžiai bendradarbiauja su miestais partneriais Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Estijoje. Tarptautinio bendradarbiavimo dėka Kauno švietimo bendruomenė turi galimybę spręsti švietimo problemas, kasdienius iššūkius, tobulėti ir augti remdamasi tarptautine patirtimi. Verta pastebėti, kad Kauno miestas yra lyderis švietime ir pastaraisiais metais didelį dėmesį skiria matematikai. Mokinių pasiekimai Kauno mieste lenkia Lietuvos vidurkį. Į forumą susirinkusius beveik du šimtus pedagogų iš visos Lietuvos sveikino Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, linkėjo turiningai praleisti laiką, pasisemti veržlių idėjų ir išgirsti įkvepiančių patarimų iš kolegų užsienio šalyse.

 

Tarptautinio švietimo forumo metu užsienio šalių pranešėjai pasidalino savo įžvalgomis Lietuvos pedagogams aktualiomis temomis: formuojamasis vertinimas matematikoje, robotika, kaip padėti sunkumų matematikos turintiems mokiniams.

 

Dr. Eva Hartell iš Švedijos pristatė praktinius Švedijos pavyzdžius naudojant formuojamąjį vertinimą matematikoje. Pasak pranešėjos, matematikoje svarbu įvairovė – pamokas galime vesti tiek lauke, tiek viduje, tačiau svarbiausia, kad mokiniai suprastų, ką daro, kodėl tai daro ir kaip bus matuojama sėkmė. Remiantis formuojamojo vertinimo strategijomis, mokiniams būtina išaiškinti mokymo(si) tikslus bei mokymo(si) kriterijus, kaip bus matuojamas pokytis. Ne mažiau svarbu paskatinti diskusijas klasėje ir kitas mokymosi užduotis, kurios parodo mokinio supratimą, priverčia vaikus mąstyti ir padeda mokytojui suprasti, kokia kryptimi dirbti toliau. Aktualu žinoti, kad grįžtamasis ryšys motyvuoja mokinius stengtis, o mokiniai vieni kitiems gali būti puikus mokymo(si) išteklius. Formuojamasis vertinimas padeda suprasti kokia mokymo(si) situacija yra klasėje ir kaip galime labiau atitikti besimokančiųjų poreikius.

 

Pranešėja iš Kembridžo universiteto Lynne McClure pristatė Kembridžo universiteto leidžiamą leidinį mokytojams „Espresso“, kuriame pateikiama susisteminta mokslinių tyrimų informacija, padedanti matematikos mokytojams organizuoti ugdymo(si) procesą. Leidinyje aprašomi praktiškai pritaikomi mokymo(si) metodai, modeliai ir kokie rezultatai pastebimi klasėje taikant kiekvieną jų. Pranešėja pabrėžė, kad mokytojui svarbu naudoti prasmingus kontekstus aiškinant pamokos temą, padėti mokiniams susidaryti bendrą vaizdą ir parodyti ryšius tarp „temų“ ir pažymių.

 

 

Pranešėjai François Piccand ir Gisela Bissig Fasel pristatė Šveicarijos švietimo sistemą. Šveicarijos sistema yra federalistinė. Už privalomąjį mokslą (iki 15–16 m.) atsako kantonai ir savivaldybės, o už privalomąjį išsilavinimą (15–20 m.) – kantonai ir federalinė vyriausybė. Šveicarijoje nėra stojamųjų egzaminų į universitetus. Įgijus bakalaureatą, užtenka stojimo į bet kurį universitetą ar fakultetą (išimtis yra Medicinos fakultetas), tačiau bakalaureato reikalavimai yra gana aukšti ir matematika yra privalomas dalykas visiems. Šveicarijos kantonų švietimo ministrų konferencija 2016 m. paskelbė rekomendacijas dėl pagrindinių matematikos ir dėstomosios kalbos (vokiečių, prancūzų ar italų) kompetencijų, siekdama užtikrinti, kad šių dviejų dalykų lygis būtų pakankamas sėkmingam mokymuisi universitete. Pranešėjai taip pat pristatė matematikos mokymo(si) tikslus Šveicarijoje: gilesnė socialinė branda ir bendrieji matematikos įgūdžiai ir kaip juos pasiekti, pasidalino su kokiais iššūkiais susiduria mokykloje, mokydami matematikos.

 

Matematikos mokytoja Pille Masing ir socialinė pedagogė Triinu Riis, dirbančios Tartu Hansa mokykloje Estijoje pasidalino vertingąja praktika. Įdomu tai, kad 4–9 kl. mokiniai yra suskirstyti į grupes: specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai, lėtai, vidutiniškai ir greitai užduotis atliekantys vaikai. Šis metodas padeda vaikams geriau jaustis klasėje, nes visi joje besimokantys vaikai moko(si) panašiu tempu. Pastebėta, kad tai padeda pasiekti geresnių matematikos pasiekimų. Pranešėjos pabrėžė ir matematikos mokytojų bendradarbiavimo svarbą. Visi mokytojai dirba pagal tą pačią metodinę medžiagą, kartu ieško sprendimų mokant matematikos, keičiasi idėjomis.

 

Matematikos mokytojas Ola Gren ir mokytoja, dirbanti su specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiais vaikais, Norregard mokykloje, Švedijoje forumo metu pasidalino sėkmingu taikomu metodu – „Trečiadieniais matematika!“. Pastebėję prastėjančius matematikos rezultatus, vis mažiau motyvuotus mokinius, mokytojai nusprendė, kad mokiniams, turintiems sunkumų matematikoje, reikalingi papildomi matematikos užsiėmimai. Kiekvieną trečiadienio popietę mokiniai turi papildomą matematikos pamoką. Mokiniai, kurie gali dalyvauti papildomoje matematikos pamokoje, atrenkami atsižvelgiant į pažymius, klasę, patikrinamųjų testų rezultatus. Vienas iš užsiėmimo tikslų – suteikti mokiniams pasitikėjimo, kad jie gali įveikti sunkumus matematikoje. Taikant „Trečiadieniais matematika!“ modelį pastebėti puikūs rezultatai: pagerėję mokinių pažymiai, didesnis mokinių pasitikėjimas savimi, matematika tapo patrauklesnė mokytis, didesnė motyvacija ir t. t.

 

Thor Ellegaard iš Danijos pristatė sėkmingą Odensės miesto savivaldybės, mokyklų ir robotų gamyklų bendradarbiavimą bei svarbų robotikos vaidmenį ugdymo procese. Pasak pranešėjo, svarbu supažindinti mokinius su technologijomis ir robotais, kad jie žinotų kiek daug turime galimybių.

 

Švietimo forumo metu įgytas žinias ir perimtą vertingą patirtį Lietuvos pedagogai galės integruoti į savo profesinę veiklą ir tokiu būdu prisidėti prie mokinių pasiekimų gerinimo Lietuvoje.

 

Nuoširdžiai dėkojame tarptautiniams partneriams, kad prisidedate prie Kauno miesto mokinių aukštų pasiekimų. Dėkojame Kauno miesto ir visos Lietuvos švietimo bendruomenei už norą perimti pažangią kitų šalių patirtį ir pritaikyti ją praktikoje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.