Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA 2018: ar turime kuo pasidžiaugti?

Gruodžio 3 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA 2018), kuriame dalyvavo 79 šalys, rezultatai.

Rezultatai verčia pasidžiaugti: Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjo ir yra arti EBPO šalių vidurkio. Lietuva pagal daugelį rodiklių patenka į tokią pačią pasiekimų skalę, kaip ir Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, Jungtinės Amerikos Valstijos.

„Jeigu rezultatai bus geri, negalėsiu prisiskirti nuopelnų sau, bet jeigu jie blogi, privalėsiu prisiimti atsakomybę ir galvoti, kaip šią padėtį keisti“, – dar prieš pristatant tyrimo rezultatus kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Pasak ministro, daugiau kaip prieš 10-metį buvo svarstyta, ar verta Lietuvai jungtis prie EBPO šalių ir dalyvauti tyrimuose, jau tuomet daugelis švietimo organizacijų buvo šalininkai to, kad visgi tai daryti verta. „Šie tyrimai – tarsi kompasas, padedantis orientuotis, kaip keičiasi vaikų pasiekimai ne tik šalies viduje, bet ir pasauliniu lygiu. Tik taip galime adekvačiau numatyti reikiamas priemones mokinių pasiekimams gerinti. Keisdami ugdymo turinį, metodus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokytojų rengimo sistemą, darbo su mokiniais priemones, stengiamės siekti vis geresnių rezultatų. Pagrindinis artimiausio meto mūsų prioritetas yra atotrūkių mažinimas. Akivaizdžiai matoma, kaip vienoje savivaldybėje veikia itin skirtingo lygio mokyklos, nepriklausomai tai miestas ar kaimas“, – pastebėjo ministras. 

Apie tyrimą

 

Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimus ir nuostatas. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis, vietovę, mokymosi kalbą, ankstyvojo ir neformaliojo ugdymo, mokymosi trukmės, mokinio namų aplinkos įtaką, socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir kt.

Kas trejus metus atliekamas EBPO PISA tyrimas padeda įvertinti pasaulio penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslį raštingumą ir pasirinktą inovatyvią sritį, pavyzdžiui, globaliąsias kompetencijas, problemų sprendimo gebėjimus IKT aplinkoje ar finansinį raštingumą. 2018 m. pagrindinė tyrimo sritis buvo skaitymo gebėjimai, o matematinis ir gamtamokslis raštingumas – tik palydimosios.

PISA tyrimuose Lietuvoje 2018 m. dalyvavo 6885 penkiolikmečiai iš 364 mokyklų, kurių mokomoji kalba yra lietuvių, lenkų arba rusų.

Skaitymo gebėjimai: mažėja mergaičių ir berniukų pasiekimų skirtumas

 

Skaitymo gebėjimai – tai gebėjimas suprasti, naudoti, vertinti, apmąstyti tekstus ir į juos įsitraukti siekiant savo tikslų, plėtoti žinias ir potencialą bei dalyvauti visuomenės gyvenime.

Tiriamoji grupė: mokiniai, kurių amžius per tyrimą yra 15 metų; mokiniai, kurie per tyrimą mokosi 7 ar aukštesnėje klasėje; mokiniai, kurie mokosi pagrindinėse, progimnazijose, gimnazijose, profesinėse, jaunimo mokyklose, mokymo centruose. Lietuvoje tyrimas atliktas tyrinėjant tris atskiras imtis – tai mokyklos lietuvių mokomąja kalba, mokyklos rusų mokomąja kalba ir mokyklos lenkų mokomąja kalba. Tyrime iš viso dalyvavo 364 mokyklos ir beveik 7 tūkst. mokinių. 67,96 proc. mokyklų buvo gimnazijos, 22,93 proc. – pagrindinės mokyklos, o likusios – progimnazijos, profesinės, jaunimo mokyklos ir profesiniai centrai.

Palyginti su 2009 m., kai paskutinį kartą pagrindinė tiriamoji sritis buvo skaitymo gebėjimai, Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai pagerėjo statistiškai reikšmingai: 8 taškais nuo 468 iki 476. Skaitymo gebėjimų vidurkis EBPO šalyse yra 487 taškai.

Lietuvos skaitymo gebėjimų rezultatai per pastaruosius trejus metus pakilo 4 taškais, tačiau statistiškai nereikšmingai. Nuo 2009 m. pakilo 8 taškais, statistiškai reikšmingai. Galime matyti, kad dabar esame pozityviojoje skalės pusėje.

 

Merginų pasiekimai skaitymo srityje aukštesni nei vaikinų, tai yra visų šalių tendencija. Lietuvoje merginų ir vaikinų pasiekimų skirtumas nuo 2009 m. sumažėjo net 20 taškų, tačiau vis dar išlieka gana didelis 39 taškų skirtumas. Vaikinų skaitymo gebėjimai nuosekliai gerėja nuo 2009 m., nors jų požiūris į skaitymą yra labiau kritiškas nei merginų. 22 proc. daugiau vaikinų mano, kad skaitymas yra laiko švaistymas. 19 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai reikia kokios nors informacijos. 17 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai privalo. 22 proc. daugiau merginų skaitymas yra vienas mėgstamiausių laisvalaikio leidimo būdų. 21 proc. daugiau merginų patinka kalbėtis apie knygas su kitais žmonėmis.

 

Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 40 šalių, o žemesni – už 28 šalių. Lietuva yra 29–36 pozicijoje iš 79 šalių kartu su Latvija, Kroatija, Rusija, Italija, Vengrija, Islandija, Baltarusija, Izraeliu. Prasčiausi pasiekti skaitymo gebėjimai Filipinuose, Dominykos Respublikoje, Kosove, Libane ir pan.

Matematinis raštingumas – kaita minimali

 

Matematinio raštingumo srityje rezultatų kaita nuo 2009 m. yra minimali (3 taškų amplitudėje). Merginos ir vaikinai išmano matematiką labai panašiai, reikšmingo skirtumo tarp lyčių nėra. Reikia pažymėti, kad šis matematinio raštingumo tyrimas yra palydimasis, o pagrindinis tyrimas vyks 2021 m.

Matematika – ta sritis, kurioje turime didžiausią dalį mokinių, parodžiusių aukščiausius rezultatus (8,4 proc.), o pagrindinio lygmens nepasiekusių dalis nežymiai sumažėjo (nuo 26,3 proc. iki 25,6 proc.).

Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 41 šalies, o žemesni – už 30 šalių. Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Liuksemburgo, Italijos, Slovakijos, Ispanijos, Rusijos, Vengrijos ir JAV. Kartu su šiomis šalimis Lietuva yra 32–37 pozicijoje iš 79. EBPO šalių vidurkis siekia 489 taškus, Lietuvos matematinio raštingumo gebėjimų vidurkis – 481 tašką.

Gamtamokslis raštingumas: merginos pranoksta vaikinus

 

Gamtamokslio raštingumo srityje Lietuvos mokinių rezultatai šiek tiek pakilo (7 taškais). Merginos demonstruoja geresnius gamtos mokslų srities pasiekimus nei vaikinai, nors rezultatų skirtumas tarp lyčių siekia 6 taškus ir nėra toks aukštas kaip skaitymo gebėjimų. Lietuva patenka tarp 34 šalių, kuriose merginos pranoksta vaikinus šioje srityje.

Lietuvos mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 44 šalių, o žemesni – už 29 šalių. Lietuva kartu su Ispanija, Vengrija ir Rusija užima 30–33 poziciją iš 78. Lietuvos vidurkis gamtamokslio raštingumo srityje 482 taškai, o EBPO šalių vidurkis – 489 taškai. Lietuvos rezultatas nuo 2015 m. pakilo 7 taškais, tačiau tai nėra statistiškai reikšminga. Rezultatai apskritai pakilo tik 6 šalyse.

Pasiekimų lygmenys

 

Skaitymo gebėjimai yra skirstomi į 8 lygmenis. 1c lygmuo – žemiausias, o 6 lygmuo – aukščiausias.

Pirmame lygmenyje mokiniai geba suprasti sakinius pažodžiui ir atlikti aiškią ir paprastą užduotį. Šio lygio užduotyse vartojami paprasti žodžiai ir sakiniai. Priešingai, 6 lygmens užduotyse mokiniai geba suprasti ilgus ir abstrakčius tekstus, kuriuose reikalinga informacija su užduotimi susijusi netiesiogiai. Gali palyginti ir integruoti kelias galimai prieštaringas perspektyvas, generuoti išvadas. Taikydami išorinius kriterijus geba apmąstyti ir išspręsti tekstuose glūdinčius prieštaravimus, atrasti galimai užgožtą informaciją.

Bent vienoje srityje (skaitymo, matematinio ar gamtamokslio raštingumo) aukščiausius lygmenis pasiekė 11,1 proc., dviejose – 4,8 proc., trijose – 2 proc. mokinių.

Palyginti su EBPO šalių vidurkiu, Lietuvoje aukščiausius skaitymo gebėjimų lygmenis pasiekusių mokinių dalis apie 1,5 karto mažesnė ir šiek tiek didesnė nepasiekusių 2 lygmens. Aukščiausius lygmenis pasiekia didesnė dalis merginų negu vaikinų. 2 lygmens nepasiekia didesnė vaikinų dalis.

Palyginti su 2009 m., Lietuvoje aukščiausius lygmenis pasiekusių mokinių padaugėjo 2,1 proc. punktais; 2 lygmens nepasiekusių mokinių dalis išliko tokia pati. Iš kaimyninių šalių didžiausią pažangą padarė Estija. Nuo 2009 m. Rusija demonstruoja nepasiekusių 2 lygmens mokinių dalies mažėjimą.

Geriausi rezultatai – didžiųjų miestų mokyklose

 

Geriausius rezultatus parodė sostinės ir didžiųjų miestų mokyklos. Ne mažiau kaip pusės sostinės ir didžiųjų miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) 15-mečių skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai ir ne mažiau kaip pusės didžiųjų miestų mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. Miestelių mokinių rezultatai artimi Lietuvos vidurkiui, kaimo mokinių – mažesni visose tyrimo srityse.

Maždaug pusės gimnazijų mokinių rezultatai atitinka Lietuvos vidurkį. Visų kitų tipų mokyklų mokinių rezultatai mažesni už Lietuvos vidurkį, o jaunimo, profesinių mokyklų – visų mokinių rezultatai yra gerokai mažesni už Lietuvos vidurkį.

Rezultatai pagal SEK statusą

 

Visose šalyse aukštesnio SEK statuso mokiniai pasiekia geresnių rezultatų. EBPO šalyse skirtumas tarp žemiausiam ir aukščiausiam ketvirčiui (pagal SEK statusą) priklausančių mokinių rezultatų yra 89 taškai. Lietuvoje šis skirtumas – 90 taškų (išaugo 11 taškų).

Būtina pabrėžti, kad mokykla kaime savaime dar nereiškia žemų pasiekimų rezultatų, o mokykla sostinėje ar mieste negarantuoja aukštų rezultatų. Priežastis ta, kad paprastai Lietuvos miestuose mokosi aukštesnio SEK statuso mokiniai, o kaimo mokyklose mokinių SEK statusas yra žemesnis.

Rezultatai pagal ugdymosi laiką

 

Lietuvoje kalbos pamokoms skiriama vidutiniškai daugiau laiko už EBPO šalių vidurkį, tačiau į kalbos pamokų laiką įskaičiuojamos ir literatūros pamokos. O štai matematikos pamokoms skiriama vidutiniškai mažiau laiko už EBPO šalių vidurkį, o gamtos mokslų pamokoms skiriama vidutiniškai daugiau laiko už EBPO šalių vidurkį, bet mokoma atskirų gamtos mokslų dalykų (įskaičiuota biologija, chemija, fizika, tačiau neįskaičiuota geografija).

Pabrėžtina tai, kad aukščiausius skaitymo gebėjimus demonstruoja mokiniai, lankantys debatus, teatrą, muzikos būrelius.

Vėlavimas į pamokas ir jų praleidinėjimas – reikšminga ar ne?

 

Lietuvoje 50 proc. mokinių nė karto nevėlavo į pamokas per paskutines dvi savaites iki tyrimo, EBPO vidurkis – 52 proc. Daugelyje šalių vėlavimas į mokyklą yra gana dažnas reiškinys. Mokinių, kurie į mokyklą vėlavo bent 1 kartą, pasiekimai yra žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse. Vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 28–54 taškais, matematinio raštingumo 20–44 taškais, gamtamokslio raštingumo 24–52 taškais.

Mokinių, kurie praleido bent vieną pamoką be pateisinamos priežasties per dvi savaites iki tyrimo, pasiekimai žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse. Pamokų praleidinėjimas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 38–76 taškais, matematinio raštingumo 34–54 taškais, gamtamokslio raštingumo 36–67 taškais.

 

Rekomendacijos Lietuvai

• Mažinti SEK statuso įtaką mokinių pasiekimams stiprinant į vaiką orientuotą ugdymą ir gerinant ugdymosi sąlygas per paramos mokiniui (pavyzdžiui, konsultavimas, pagalba mokantis, papildomos pamokos, socialinė parama, vežiojimas ir kt.) sistemos plėtrą ir tobulinimą. Mokyklos ir savivaldybių lygmenimis ieškoti veiksmingų būdų mažinti mokinių atotrūkį mokyklose, užtikrinti lygias mokymo(si) galimybes ir prieinamumą, didinti įtrauktį.
• Nukreipti mokyklas paisyti pasiekimų lygmenų, ugdymo procese taikyti diferencijuotas ir individualizuotas užduotis, taikyti veiksmingas mokinių ugdymo strategijas.
• Mažinti 2 lygmens nepasiekiančių mokinių dalį skiriant ypač daug dėmesio bendrajam raštingumui, siūlant įtraukių ir patrauklių ugdymosi formų, kurti sąlygas turintiesiems mokymosi sunkumų, leisti sėkmingai skleistis gabių vaikų potencialui.
• Ugdymo turinyje skirti daugiau dėmesio bendrajam raštingumui orientuojantis ne tik į paprastus, bet ir į sudėtingus ir abstrakčius, vientisus ir mišrius tekstus; sustiprinti skaitymo gebėjimų sritį per visus dalykus, ypač akcentuojant skirtingus pasiekimų lygmenis.
• Gerinti mokyklų šiuolaikinių ugdymo priemonių ir mokymosi aplinkas, kompiuterizavimą, užtikrinti visų klasių mokinių aprūpinimą programine įranga, kompiuterinėmis mokymosi priemonėmis, prieiga prie interneto.
• Plėsti įvairialypę su skaitymu susijusią praktiką, bibliotekų, debatų, diskusijų knygų klubų veiklą, įtvirtinant skaitymo būdų įvairovę.
• Į pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą sistemingai diegti inovatyvius, įtraukius ugdymo metodus ir priemones, taip pat stiprinti ne tik dalykinį, bet ir dar labiau psichologinį bei metodinį pasirengimą veiksmingai dirbti kasdienėje profesinėje veikloje.
• Didinti pasitenkinimo mokykla, mokymusi jausmą, pasitikėjimą savo galiomis veikti, mokyti tvarkytis su baime dėl nesėkmių, auginti vidinę motyvaciją.
• Taikyti tikslingas priemones, nukreiptas mažinti vėlavimą į pamokas ir pamokų praleidimą be pateisinamos priežasties.
• Stiprinti ugdymo kokybę pamokoje, didinti ankstyvojo ugdymo prieinamumą, skleisti gerąsias ugdymo proceso

 

„Lietuvos mokinių pasiekimai pamažu gerėja, nors norėtųsi gerokai didesnio ir greitesnio kokybinio šuolio. Mūsų mokyklos ir mokytojai praktikuoja veiksmingesnius ugdymo būdus, stipriau orientuojasi į kiekvieno mokinio pažangą, vis dėlto matome pernelyg didelį atotrūkį tarp skirtingų mokyklų pasiekimų, tarp mergaičių ir berniukų rezultatų, vis dar per didelė pagrindinio lygmens nepasiekiančių mokinių dalis. Šiemet pradėtas diegti kokybės krepšelis sudaro sąlygas pasitempti visoms mokykloms, pažiūrėti į kiekvienos mokyklos pažangą ir suteikti individualią pagalbą toms, kurioms to labiausiai reikia, – svarbu šį įrankį kokybiškai išnaudoti. Tikiuosi, kad šio tyrimo rezultatai taps papildomu impulsu visiems“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

 

Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą (angl. Programme for International Student Assessment, PISA) vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD), šalių švietimo ministerijos.

 

Tyrimą pristatė dr. Rita Dukynaitė, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo patarėja, EBPO PISA valdybos narė, dr. Natalija Valavičienė, Tyrimo koordinatorė Lietuvoje.

PISA 2018 pristatymo skaidres galite rasti čia.