Tarptautinio bakalaureato ugdymo programa gali praturtinti Lietuvos bendrąjį ugdymą

Populiarėjant tarptautinio bakalaureato ugdymo programoms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje surengta viešoji diskusija. Išsakyti savo pozicijų ir pasidalyti patirtimi atvyko tarptautinio bakalaureato programų koordinatoriai, mokytojai iš skirtingų miestų ir šia programa besidominčių mokyklų atstovai.

 

Susitikimo idėją pasiūlęs prof. habil. dr. Gervydas Dienys nusprendė pasirinkti šiuos metus, nes pirmoji Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalaureato absolventų laida baigė mokyklą lygiai prieš 20 metų. Skleisti žinią profesorių paskatino aukšti šios programos absolventų egzaminų rezultatai – statistiniuose 2015–2017 m. m. duomenyse matyti, kad Vilniaus licėjaus absolventai pagal visų egzaminų rezultatus yra aukščiau pasaulinio vidurkio, ypač gamtos mokslų srityje. Tuo remiantis susitikime „Tarptautinis bakalaureatas Lietuvoje: sėkmės paieškos, vertingos pamokos ir rekomendacijos nacionalinei švietimo sistemai“ buvo diskutuojama, kuo toks mokymo modelis lenkia įprastą nacionalinio ugdymo programą ir ar nereikėtų steigti daugiau tarptautinio bakalaureato mokyklų Lietuvoje.

 

Autorės nuotraukos

Nuo ko viskas prasidėjo

 

Tarptautinis bakalaureatas (toliau – TB), kaip teigė diskusijos vedėja dr. Rita Dukynaitė, gana naujas darinys ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jo pradžia datuojama 1968 m., kai Ženevoje oficialiai buvo įsteigta TB organizacija, pradėta vykdyti pirmoji mokymo programa, skirta vidurinei mokyklai arba gimnazijai. Bet pats judėjimas atsirado gerokai anksčiau – pagrindai bakalareuto programai atsirasti padėti po Antrojo pasaulinio karo. Principai, iš kurių kyla TB programos, yra perimti iš kai kurių didžiausių mąstytojų ir pedagogų pasaulyje. Amerikos filosofas Johnas Dewey išryškino, kaip svarbu puoselėti mokinių natūralų smalsumą. Progresyvus Škotijos pedagogas Alexanderis Sutherlandas Neillas pabrėžė, kad svarbu, jog mokiniai vystytųsi asmeninės laisvės aplinkoje, be jokių apribojimų. Garsus psichologas ir filosofas Jeanas Piaget pabrėžė, kad akademinis intelektas vaikams vystosi per pažintinį ciklą. Amerikiečių psichologas Jerome Bruneris pabrėžė, kad mokiniai randa geresnių problemų sprendimo būdų, kai mokosi dirbdami. Šių iškilių mokslininkų ir filosofų įkvėpta Tarptautinės mokyklos Ženevoje direktorė Marie-Therese Maurette 1948 m. parašė darbą „Mokymo metodai taikai. Ar jie egzistuoja?“ (angl. „Educational Techniques for Peace. Do They Exist?“). Visa tai tapo TB diplomo programa, svarbios filosofinės įžvalgos ir moksliniai tyrimai įkvėpė pedagogų grupę, kuri galiausiai sudarė TB organizaciją. Pasak dr. R. Dukynaitės, buvo orientuotasi į tai, kad, praėjus tragiškiems įvykiams pasaulyje, suvokus, jog gyvename globaliame pasaulyje, siekta skleisti platų tarpkultūrinį pasaulio pažinimo suvokimą, pagarbą vienas kitam, norą pažinti vieniems kitus, bendradarbiauti, keliauti.

TB programos plėtojosi ir toliau – 1975 m. išėjo už Europos ribų, įsteigta tarptautinio bakalaureato programa Šiaurės Amerikoje. 1994 m. atsirado pagrindinio ugdymo programa, 1996 m. – pradinio ugdymo programa, o 2012 m. įvesta karjeros programa, suteikianti karjeros sertifikatą-diplomą.

 

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje surengtoje atviroje diskusijoje daugiausia buvo telktasi į vidurinės mokyklos / gimnazijos ir pradinio ugdymo TB programas, jau veikiančias Lietuvoje.

Lietuvoje pirmoji TB mokykla, gavusi leidimą vykdyti programą, yra Vilniaus licėjus. Tiesa, pasak dr. R. Dukynaitės, tam prireikė 7 metų derybų ir ruošimosi. Vėliau prisijungė ir Šiaulių Didždvario gimnazija, kurios specialistai pokyčiams kruopščiai ruošėsi ir konsultavosi su kolegomis Vilniuje. TB mokyklų yra ir daugiau: Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje, Vilniaus tarptautinė mokykla, Kauno jėzuitų gimnazija, Tauragės „Versmės“ gimnazija, nuo ateinančių metų TB programai ruošiasi Klaipėdos licėjus, domisi Alytus, Vilkaviškis ir kiti Lietuvos miestai bei miesteliai.

Tarptautinės bakalaureato programos principai ir vertybės

 

Kaip pasakojo dr. R. Dukynaitė, TB programos tikslas visose 4 pakopose yra ugdyti mąstytojus, lyderiaujančius, vadovaujančius, atviro mąstymo, reflektuojančius, subalansuotus, riziką prisiimančius, žinių trokštančius, besirūpinančius kitais, žinioms godžius, komunikabilius žmones.

Paprastai 11–12 klasių mokiniai mokosi tik 6 dalykų iš tokių grupių: 1) gimtosios kalbos ir literatūros, 2) užsienio kalbų, 3) socialinių mokslų, 4) gamtos ir taikomųjų mokslų, 5) matematikos, 6) pasirenkamųjų dalykų. TB mokiniai turi privalomus kursus ir veiklas: pažinimo teoriją, išplėstinį rašinį (rašomą visus metus apie pasirinktą tiriamąjį objektą) ir kūrybos, sporto ir socialinės veiklos darbą.

 

Visos pamokos, išskyrus lietuvių kalbos, organizuojamos anglų kalba, mokomasi iš specialių šiai tarptautinei programai skirtų vadovėlių. Anglų kalba yra laikoma pasauline diplomatine kalba, todėl platus jos vartojimas turėtų būti labai naudingas TB programų absolventams tolesnėje jų akademinėje ar profesinėje veikloje. Tačiau ši programa taip pat gali būti dėstoma prancūzų, ispanų ar bet kuria kita kalba – būtent anglų kalba teisiniuose reglamentuose nėra griežtai įteisinta, kaip kartais klaidingai manoma. O ir TB programų mokytojai per diskusiją tvirtino, kad lietuvių kalba nėra nuvertinama – ji kaip mokomasis dalykas yra privaloma, taip pat minimos lietuviškos šventės, puoselėjamos nacionalinės tradicijos. Taigi lietuvių kalba yra svarbi ugdymo turinio dalis.

 

TB mokiniai, norėdami įgyti vidurinio ugdymo diplomą, laiko šešių dalykų baigiamuosius egzaminus, parengtus pagal TB programas, iš kurių visos temos įtraukiamos į egzaminą. Užduotis sudaro IBO egzaminų ir vertinimo centras. Darbus vertina išoriniai vertintojai, taikydami TB įteisintą 7 balų skalės sistemą. Į egzamino balą įskaičiuojami ir surinkti taškai už aktyvų dalyvavimą pamokose ir savarankišką darbą. „Šios programos sėkmė – mokinio atsakomybė. Jis turi laikyti skirtingų dalykų egzaminus ir jiems atsakingai ruoštis. Egzaminuose būna viskas, ko mokomės per pamokas: čia įvertinami darbštuoliai, o tie, kurie negauna patenkinamo pažymio, vadinasi, nepasiruošė arba patingėjo“, – tvirtino Vilniaus licėjaus TB programos koordinatorė Vilija Balčiūnaitė.

 

Įgytas diplomas yra lygiavertis brandos atestatui. Atkreiptinas dėmesys, kad TB mokyklos baigimo diplomas yra dvikalbis, atveriantis galimybes rinktis universitetinę studijų programą lietuvių arba anglų kalbomis. Ne visi mokiniai gauna TB diplomą, kai kurie turi tenkintis sertifikatu apie išklausytą kursą.

Atsikūrusioje Lietuvoje TB – tai dar viena galimybė mokytis kitaip, mokytis dar plačiau, o švietimas, diegiantis inovacijas, visada eina į priekį.

Ar nėra mokinių skirties?

 

Diskusijoje dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Monika Bilotienė pasveikino susirinkusiuosius ir pakvietė pasvarstyti, kaip būtų galima pagerinti TB programų prieinamumą: „Atsikūrusioje Lietuvoje TB – tai dar viena galimybė mokytis kitaip, mokytis dar plačiau, o švietimas, diegiantis inovacijas, visada eina į priekį. Norėčiau padėkoti mokytojams ir mokyklų vadovams, kurie taikė ir įdiegė tas programas. Su šiomis programomis išsamiau susipažinau, dirbdama Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje, kai buvo patvirtintos TB programos mokyklos, kuriose reikėjo vykdyti išorinį vertinimą. Visus mus tada sužavėjo tikslas – visuomeninis ugdymas, kai pabrėžiamas ne tik akademinis, bet ir socialinis, emocinis, kultūrinis vaikų ugdymas. Švęsdami TB 20-metį, galime įvertinti šią programą moksliškai. Šiek tiek kelia nerimą, ar eidami tuo keliu mes neskirstome mokinių į geresnius ir blogesnius, ar visiems mokiniams tai yra prieinama? Ar visi mokiniai turi galimybes dalyvauti TB mokyklose? Kviečiu apie tai pagalvoti.“

Jeigu norime būti konkurencingi, turime ugdyti tokius mokinius – pasaulis tampa globalus.

 

Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidas Bacys reagavo į iškeltą klausimą, teigdamas, kad TB mokyklos yra labai reikalingos tiek grįžtančių iš užsienio šeimų vaikams, tiek čia gyvenantiems. Pasak jo, kartais sulaukiama įvairių replikų, kad TB vaikai yra ruošiami užsienio universitetams ir užsienio darbo rinkai, bet pirmiausia reikėtų paklausti savęs ir Lietuvos, ar tokie vaikai yra reikalingi čia ir ar jiems sudaromos tinkamos sąlygos gimtinėje siekti diplomatinės ar kitokios karjeros. „Jeigu norime būti konkurencingi, turime ugdyti tokius mokinius – pasaulis tampa globalus. Svarbu turėti prieigą ne tik dėl į Lietuvą grįžtančių vaikų, lankančių TB mokyklas, bet ir Lietuvoje gyvenančių“, – sakė V. Bacys, Šiaulių Didždvario gimnazijai vadovavęs dešimtmetį ir ten išugdęs ne vieną TB absolventą.

 

Tobulintini tarptautinės mokymo programos aspektai

 

Diskusijoje aptartas klausimas, ar ne per vėlu TB programą taikyti tik gimnazistams. Pasak Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje matematikos mokytojos Dianos Arya, tokia problema yra reali – atėjusiems mokiniams, kurie iki 10 klasės mokėsi pagal nacionalinę ugdymo programą, gali būti sunku perprasti naują mokymosi būdą.

 

Reaguodama į iškeltą problemą, Klaipėdos tarptautinės mokyklos „Universa Via“ direktorė prof. dr. Dalia Kiliuvienė papasakojo, kad jų mokykloje yra išbandomas TB pradinių klasių mokymas. „Susidūrėme su daug iššūkių. Vienas jų – rasti tinkamų mokytojų, kurie norėtų dirbti anglų kalba, yra labai sunku. Kol kas mums padeda mokytojai iš Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Arabų Emyratų. Tačiau vaikus iš lietuviškų šeimų pritraukti į programą anglų kalba jau nuo pat mažens yra gana sunku“, – teigė ji. Pedagogė pridūrė, kad pradinių klasių mokiniams pagal TB standartus vadovėliai nerekomenduojami – jie turėtų savarankiškai atlikti tyrimus. Vis dėlto, pasak jos, įgyvendinti tokią praktiką nėra lengva, nes tokio amžiaus vaikai dar tik mokosi skaityti ir rašyti. Prof. dr. D. Kiliuvienė pripažino, kad pradinių klasių ugdymui pagal tarptautinę programą Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio: „Visos kolegos kalba apie 11–12 klases, bet galbūt reikėtų pradėti nuo darželių? Tai turėtų būti tęstinis, ilgalaikis projektas“, – siūlė pedagogė.

 

Kitas svarbus aspektas, į kurį buvo telktasi, – mokytojų kvalifikacijos tobulinimas. Pasak V. Bacio, tai turėtų įžvelgti savivaldybės ir suteikti galimybes mokytojams, dirbantiems pagal nacionalinio ugdymo programą, naudotis TB mokytojų patirtimi. „Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kodėl to reikia mokyklos vadovui, mokytojams, mokiniams, miestui ir miesto savivaldybei bei valstybei. Aš pats šiai programai esu labai dėkingas dėl suvokimo, kas yra ugdymo turinys – sisteminė prieiga į mokymo turinį man, kaip mokytojui, sudėliojo daug taškų ant „i“. Bet kurios TB mokyklos vadovas išmoksta neįkainojamų vadybos įgūdžių – surasti dermę tarp dviejų, nacionalinės ir tarptautinės, ugdymo programų, o jauni mokytojai gali tobulintis ir siekti karjeros tarptautinėje rinkoje“, – pasakojo pedagogas ir pridūrė, kad dalis Didždvario gimnazijos buvusių TB programos mokytojų šiuo metu dirba Singapūre, Kinijoje.

Kuo kitoks toks mokymas?

 

Palygintas nacionalinio ugdymo ir TB programų mokomųjų dalykų gilumas. TB absolventas, Vilniaus tarptautinės mokyklos integruotų socialinių mokslų mokytojas Kęstutis Balynas pateikė pavyzdį iš praktikos. Pasak jo, lietuviškame vadovėlyje temai „Nacistinė Vokietija“ skirti 5 puslapiai, o štai TB vadovėlyje – 150 puslapių. „Tai parodo, ką reiškia mokytis istoriją. Ar užtenka mokiniui tik 3 karo priežasčių ir 3 pasekmių modernėjančiame, kompiuteriniame pasaulyje? Kiek tai naudos jam duoda? O gal reikėtų daug platesnio konteksto suvokimo?“ – diskusinius klausimus kėlė K. Balynas.

 

Pedagogas atkreipė dėmesį į kitą tobulintiną dalyką nacionalinio ugdymo programoje – vertinimo sistemos kriterijus. „TB programa turi skirtingus kriterijus, pagal kuriuos vertinama žinios ir supratimas, tyrimas, komunikacija ir kirtinis mąstymas. Visi šie kriterijai turi detalius aprašymus. O ar nacionalinėje programoje nurodyta, ką reiškia gauti dešimtuką iš matematikos ir lietuvių kalbos? Ar yra parengti kiekvieno dalyko vertinimo aprašai?“ – retoriškai klausė K. Balynas.

Žinių taikymas ir analizė – kiekvieno mokomojo dalyko atsiskaitymo neatsiejama dalis. Mokiniai turi aiškiai formuluoti mintis, taikyti argumentus, parodyti kūrybos žinias. Ir nors turime tikrai puikius vadovėlius, vien jais pasikliauti negalima – būtina skaityti, domėtis, remtis ir kitais šaltiniais, įvertinant reiškinius visais aspektais.

 

Apie TB programos mokinius pridūrė V. Balčiūnaitė: „Žinių taikymas ir analizė – kiekvieno mokomojo dalyko atsiskaitymo neatsiejama dalis. Mokiniai turi aiškiai formuluoti mintis, taikyti argumentus, parodyti kūrybos žinias. Ir nors turime tikrai puikius vadovėlius, vien jais pasikliauti negalima – būtina skaityti, domėtis, remtis ir kitais šaltiniais, įvertinant reiškinius visais aspektais. Norint pateikti sėkmingą rašto arba žodinį darbą, reikia analizuoti, komentuoti, palyginti, rasti skirtumus, aptarti, įvertinti, ištirti pasirinktą argumentą, paaiškinti, interpretuoti, ištirti eksperimentuojant, patvirtinti hipotezę, pateikti savo stebėjimo pristatymą – tai galioja visiems dalykams, įskaitant matematiką.“

Kone 90 proc. studentų pasakoja, kad išmokę rašyti esė įvairiomis temomis – nuo matematikos, psichologijos, tiksliųjų mokslų iki istorijos – dabar studijuodami su rašymo sunkumais visiškai nesusiduria.

 

K. Balynas įvardijo ir kitus skirtumus tarp dviejų Lietuvoje vykdomų švietimo programų egzaminų. Valstybinis lietuvių kalbos egzaminas užtrunka 4 valandas ir per jį reikia parašyti vieną rašinį, o per TB istorijos egzaminą reikia parašyti 3 esė ir tam duodama 2,5 valandos.

Apie esė, privalomą visose TB disciplinose, diskutavo ir kiti mokytojai praktikai. D. Arya pasakojo, kad į Tarptautinę Amerikos mokyklą Vilniuje grįžtantys alumnai džiaugiasi esė nauda per studijas universitetuose: „Jau dvejus metus į mūsų mokyklą sugrįžta alumnai, studijuojantys įvairiuose pasaulio universitetuose, pasidalyti savo patirtimi. Kone 90 proc. studentų pasakoja, kad išmokę rašyti esė įvairiomis temomis – nuo matematikos, psichologijos, tiksliųjų mokslų iki istorijos – dabar studijuodami su rašymo sunkumais visiškai nesusiduria.“

 

Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir TB programos koordinatorė Aušrinė Šerepkienė teigė, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje esė yra labai paplitęs mokymo būdas, o tai užaugina puikiai mąstantį, gebantį išsakyti ir argumentuoti savo mintis, sąmoningą asmenį.

V. Bacys priminė ir tai, kad nereikėtų vartoti terminų be jų aiškaus supratimo, pasak jo, nacionalinio ugdymo programoje yra per daug abstrakčių terminų: „Mes visi mokomės apie kompetencijas, nesuprasdami, kas yra tos kompetencijos, visi integruotai mokome, vesdami vieną kitą integruotą pamoką, mes visi netgi socialinę veiklą atliekame trintukais trindami kabineto sienas, bet reikia suprasti skirtumą tarp socialinės veiklos, kurios nauda yra mokytojams, mokyklai, ir tos socialinės veiklos, kuri iš tikrųjų neša didelę naudą pačiam mokiniui.“

 

A. Šerepkienė, gimnazistus mokanti pagal dvi – nacionalinio ugdymo ir TB – programas, pastebėjo, kad vaikams, ruošiamiems pagal nacionalinę programą, yra per sunku gerai išmokti visus dalykus ir juos sekti, pasak jos, tai – per didelis krūvis. O štai TB programos mokiniai, turintys 6 dalykus, iš kurių didelė dalis – integruotos pamokos, išmoksta daugiau, taip pat suvokia sąsajas tarp vienos grupės mokomųjų dalykų.

Apibendrinant rezultatus ir ateities iššūkius

 

Nors tokia diskusija šia tema Lietuvoje vyko pirmąkart, buvo prieita prie tam tikrų išvadų. Renginio vedėja dr. R. Dukynaitė teigė, kad TB mokykla tampa vis aktualesnė dėl dabartinės politinės situacijos – ji yra viena iš tinkamų vietų grįžtančių emigrantų vaikams. Kone didžiausias visų diskusijos dalyvių TB programos įvardintas pliusas – tai, kad ši programa atitinka šiuolaikinius pasaulio poreikius. Taip pat, kaip buvo pastebėta, esė rašymas neša didžiulę naudą, nors tai, daugelio mokytojų nuomone, tebėra didelis iššūkis mokiniams nacionalinėse programose. Nuolat gerinami rašymo įgūdžiai, kaip buvo pastebėta, formuoja mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą, praverčia jų akademinėje veikloje.

 

Vis dėlto TB mokyklose spragų yra. Pavyzdžiui, reikėtų ieškoti sprendimo, kaip būtų galima pritraukti mokinius iš neturtingų, žemos socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos šeimų, ar jiems būtų galima skirti tam tikrą finansinę paramą (TB mokiniams reikia sumokėti už baigiamuosius egzaminus, – aut. past.).

Aktualus ir perimtinas dalykas visoms Lietuvos mokykloms – didesnis mokinių įtraukimas, įgalinimas patiems imtis inicijuoti veiklas. Aptarta ir galimybė labiau individualizuoti ugdymo programas, siūloma svarstyti, kaip aktualias TB programų idėjas priartinti prie kitų Lietuvos nacionalinio ugdymo programų, kokių sąsajų būtų galima atrasti. Dalyvavusiųjų vieninga nuomone, svarbu programas ne kopijuoti, o pritaikyti pagal kiekvienos šalies mokinių poreikius. Be to, TB yra būtina turėti mokyklą partnerę bendram darbui ir konsultacijoms, todėl mokykloms ir toliau reikėtų ieškoti bendrų sprendimų problemoms spręsti.

 

Šiuo metu TB programa besivadovaujančiose Lietuvos mokyklose mokosi apie pusseptinto šimto vienuoliktokų ir dvyliktokų, taip pat ir mokinių, kurie mokosi pagal TB pagrindinės ir pradinės mokyklos programas. Ir nors, kaip teigia dr. R. Dukynaitė, tai yra kuklus skaičius, pastebimas susidomėjimas, todėl gali būti, kad tokių mokyklų Lietuvoje daugės, svarbu perimti gerąją TB ir kitokių ugdymo sistemų praktiką, tačiau sergėtis, kad nedidėtų ir taip Lietuvoje pernelyg didelė atskirtis ir mokyklų atotrūkis. TB galėtų būti dar vienas įkvėpimo šaltinis permąstyti ir atnaujinti mokyklos gyvenimą.