Tarptautiniame talentų forume dalyvavęs Ignas domisi dirbtiniu intelektu ir tyrinėja Visatos procesus

Viktorija Kalaimaitė
,
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

Dirbtinis intelektas jau nebėra mokslinės fantastikos objektas – pamažu tampa kasdienio žmonių gyvenimo dalimi. Svarstoma, kad jis gali tapti ketvirtosios pramonės revoliucijos priežastimi, ir vis dažniau diskutuojama, ar tai nuties kelią į ekonominę gerovę, ar taps masinio nedarbo priežastimi. O ką darysime, jei mašinos taps tokios protingos, kad žmogus nebegalės jų kontroliuoti? Taigi kas tas dirbtinis intelektas – žmonijos ateitis ar, kaip sakė Elonas Muskas, didelė grėsmė jai? Kokias galimybes atveria dirbtinio intelekto srities technologijos ir jų tyrimai, su kokiais iššūkiais susiduriama jau šiandien? Tokios temos šiemet buvo gvildenamos mokslu besidominčių mokinių forume Šveicarijoje.

 

Dirbtinis intelektas jau gerokai palengvina mokslininkų darbą, nes leidžia greitai analizuoti didelius kiekius duomenų, todėl šia kryptimi dirbama bene daugiausiai.

Šias metais Lietuvai talentų forume atstovavo jaunasis tyrėjas, Vilniaus licėjaus dvyliktokas Ignas Juodžbalis, mokslinio darbo įgūdžius ne vienerius metus lavinantis Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro astronomijos būrelyje. „Dirbtinis intelektas jau gerokai palengvina mokslininkų darbą, nes leidžia greitai analizuoti didelius kiekius duomenų, todėl šia kryptimi dirbama bene daugiausiai. Pagaliau ir pats dirbtinio intelekto veikimo principas remiasi statistine duomenų analize. Tuo man ši tema ir įdomiausia. Pasauliui ši tema aktuali dėl savo pritaikomumo – nuo save vairuojančių automobilių iki tobulesnių paieškos algoritmų“, – mintimis dalijasi Ignas.

Jau aštuntą kartą surengtame forume dalyvavo jaunimas iš beveik 30 pasaulio šalių – nuo Šveicarijos iki Jungtinių Amerikos Valstijų ar tolimojo Taivano. Septyniasdešimt forumo dalyvių dirbo grupėmis, kur ieškojo aktualių problemų sprendimo būdų, dalyvavo paskaitose, bendravo ir bendradarbiavo tarpusavyje.

Kaip pasakoja dvyliktokas, forumo atmosfera buvo gana draugiška ir šilta. Komandinis darbas vyko trimis ciklais. Pirmasis buvo skirtas susipažinti su tema, spręstinai problemai pasirinkti, antrasis – problemai spręsti, trečiasis – rezultatams pristatyti. Tarp darbui skirtų valandų būdavo įterpiamos svečių paskaitos, aptariančios aktualias temas, pavyzdžiui, save vairuojančių automobilių raidą ar problemas, susijusias su dabartiniais socialiniais tinklais. „Mūsų grupės sprendžiama problema buvo vadinamųjų „nuomonės burbulų“ susidarymas. Žmonės dėl šiuolaikiniuose socialiniuose tinkluose naudojamų rekomendacijų algoritmų nesusiduria su kitokia nuomone ir ima burtis į itin uždaras bendruomenes. Mūsų pasiūlytas sprendimo būdas – algoritmo, pateikiančio vartotojui įvairesnes nuomones, ir internetinės platformos, veikiančios kaip nuomonių „Vikipedija“, sukūrimas“, – pasakoja Vilniaus licėjaus mokinys.

 

Forume dalyvavęs Ignas dalijasi įspūdžiais ir džiaugiasi susipažinęs su bendraminčiais iš įvairių pasaulio šalių: „Forume, žinoma, daugiausia bendravau su savo komandos nariais, nes kartu dirbome, taip pat – su Taivano atstovu, su kuriuo dalijomės kambariu. Tačiau bent trumpai pabendrauti galėjo visi forumo dalyviai, nes pačioje pradžioje laukė gana įdomus susipažinimo žaidimas – visi dalyviai buvo sustatyti aplink ilgą ir siaurą stalą ir turėjo penkias minutes šnekėtis su priešais stovinčiu žmogumi, po signalo visi dalyviai turėdavo pasislinkti per vieną vietą. Toks susipažinimo žaidimas man buvo gerokai įdomesnis negu įprastiniai. Per jį susipažinau su Izraelio atstovu, su kuriuo taip pat nemažai bendravome per visą forumą.“ Vaikinas priduria, kad, be mokslinės veiklos, jam taip pat labai patiko ir įsiminė laisvas antrosios dienos vakaras, per kurį turėjo progą pasidairyti po miestelio, kuriame vyko forumas, apylinkes. Ignas džiaugiasi, kad per tarptautinį renginį patobulino darbo grupėje įgūdžius, o įgyta patirtis ir nauja savybė dirbti ne tik tiksliai, bet ir greitai, pasak jo, itin pravers ateityje.

 

Mokslu nuo ankstyvos vaikystės besidomintis Ignas sako, kad pirmosios jo perskaitytos knygos buvo enciklopedijos, o nutaręs pasirinkti mokslinės pakraipos popamokinę veiklą, būdamas penktokas, atsidūrė astronomijos būrelyje, kur mokosi iki dabar. Būrelio vadovė Aurelija Visockienė tvirtina, kad mažas ir smalsus vaikas nuolat tobulėjo ir užaugo tiesiog akyse.

Mokinys šiuo metu tobulina astronomijos srities mokslinį tiriamąjį darbą, kurį pristatė jaunųjų tyrėjų idėjų mugėse ir Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso (ESJMK) nacionaliniame etape. O štai astronomijos srities jėgas pernai išbandė tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Kinijoje, iš kurios grįžo su bronzos medaliu.

Supratau, kad darbo sėkmei būtina gera idėja ir išbaigtumas, struktūruotas tyrimo pateikimas. Olimpiados labiau išmoko greitai spręsti konkrečius uždavinius, o ruošimasis joms – išmoko mokytis savarankiškai.

 

„Mano mokslinis darbas yra gana fundamentalus ir ne itin pritaikomas praktikoje – nagrinėju stebimą kvazarų (aktyvių galaktikų branduolių) kiekio pasiskirstymą pagal raudonąjį poslinkį. Man asmeniškai ši tema įdomi dėl savo fundamentalumo, nes yra glaudžiai susijusi su Visatos evoliucijos tyrimais. Dalyvaudamas ESJMK po truputį tobulinau savo darbą, pats ėmiau daugiau suprasti savo domėjimosi sritį, supratau, kad darbo sėkmei būtina gera idėja ir išbaigtumas, struktūruotas tyrimo pateikimas. Olimpiados labiau išmoko greitai spręsti konkrečius uždavinius, o ruošimasis joms – išmoko mokytis savarankiškai“, – įsitikinęs jaunasis astronomas. Su astronomijos sritimi jis norėtų susieti ir savo ateitį – vaikinas ketina rinktis fizikos studijas, o vėliau įgyti aukštesnį mokslo laipsnį konkrečiai astrofizikos ar kosmologijos srityse.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.