Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai: Lietuva atrodo daug geriau nei teigia skeptikai

Viešojoje erdvėje dažnai pasirodo nuomonių apie prastus ar prastėjančius Lietuvos mokinių pasiekimus. Ar tarptautiniai pasiekimų tyrimai, kuriuose dalyvauja po kelias dešimtis Europos ir pasaulio šalių, tai patvirtina?

 

2022 m. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtame šalių Gerovės indekse Lietuvos švietimas įvertintas 7,7 balo iš dešimties. Lietuva užima 13 vietą tarp 40 šalių, tai penkiomis pozicijomis aukščiau negu 2018 m.

 

Švietimo pažangą rodo dauguma pastarųjų tarptautinių tyrimų. Kai kuriose srityse ūgtelėta tiesiog įspūdingai: pavyzdžiui, PISA finansinio raštingumo srityje Lietuvos penkiolikmečiai padarė didžiausią pažangą iš visų tiriamųjų šalių.

Pradinukai skaito gerai

 

2016 m. atlikto IEA PIRLS tyrimo duomenimis – šis tyrimas atliekamas kas penkerius metus ir vertina ketvirtokų skaitymo gebėjimus – Lietuvos rezultatas (548 skalės taškai) yra statistiškai reikšmingai aukštesnis už skalės vidurkį (500 taškų). Šalies mokinių rezultatai geresni nei 22 šalių, pasiekusių už PIRLS skalės vidurkį aukštesnių skaitymo rezultatų, iš jų Austriją, Vokietiją, Izraelį, Ispaniją, Belgiją, Naująją Zelandiją, Prancūziją ir kt. Naujas tyrimas atliktas 2021 m., rezultatų tikimasi šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

Ketvirtokai ir aštuntokai lenkia daugumos šalių bendraamžius

 

Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas IEA TIMSS kas ketverius metus vertina ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus. Pastarąjį kartą jis buvo atliktas 2019 m. (kitas tyrimas – 2023 m.). Tuomet Lietuvos 4 kl. mokinių matematikos rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 7 taškais, šalies rezultatas aukštesnis (542 taškai) už tarptautinės skalės vidurkį (500 taškų) ir esame 12 pozicijoje iš 58 šalių, Lietuvą statistiškai reikšmingai lenkia tik 8 šalys.

 

Aštuntokų matematikos gebėjimai taip pat aukščiau už tarptautinės skalės vidurkį – 542 taškai (vidurkis – 500). Lietuva yra 8 pozicijoje iš 39 šalių. Lietuvą statistiškai reikšmingai lenkia 6 šalys. 2019 m. Lietuvos 8 kl. mokinių matematikos rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 9 taškais.

 

To paties tarptautinio TIMSS tyrimo rezultatai rodo, jog ketvirtokų gebėjimai gamtos moksluose yra aukštesni (538 taškai) už tarptautinės skalės vidurkį (500 taškų). Esame 10 pozicijoje iš 58 šalių, Lietuvą statistiškai reikšmingai lenkia tik 6 šalys. 2019 m. Lietuvos 4 kl. mokinių gamtos mokslų rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 10 taškų.

 

Aštuntokų gamtos mokslų gebėjimai taip pat aukštesni už vidurkį ir siekia 534 taškus (vidurkis – 500 taškų). Lietuva yra 7 pozicijoje iš 39 šalių, mus statistiškai reikšmingai lenkia tik 5 šalys. 2019 m. Lietuvos 8 kl. mokinių gamtos mokslų rezultatas, palyginti su 2015 m., pakilo 15 taškų.

 

2022 m. Europos Komisijos „Eurydice“ leidinio „Matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimų ir motyvacijos didinimas mokyklose“ (angl. „Increasing achievement and motivation in mathematics and science learning in schools“) vertinimu, Lietuva patenka tarp septynių Europos šalių, kuriose yra mažiausia žemus pasiekimus gamtos mokslų ir matematikos srityse demonstruojančių 4 klasės mokinių dalis – po 18,6 proc. Geresnį gamtos mokslų rezultatą parodė tik penkių Europos šalių mokiniai.

 

Šiame autoritetingame leidinyje nagrinėjama, kaip Europoje organizuojamas matematikos ir gamtos mokslų mokymas ir mokymasis, kaip vertinami mokymosi pasiekimai ir kaip padedama mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumų.

Lietuvos mokinių pilietiškumo vertinimas – aukštesnis už vidurkį

 

2016 m. atlikto tarptautinio pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimo IEA ICCS duomenis, šalies aštuntokų rezultatai šiek tiek kuklesni, bet vis dėlto aukštesni už vidurkį: Lietuvos rezultatas – 518 skalės taškų, statistiškai nereikšmingai aukščiau už ICCS vidurkį (500 taškų). Šis tyrimas atliktas ir 2022 m., rezultatai bus paskelbti 2023 m. pabaigoje.

 

Tarptautiniame penkiolikmečių EBPO PISA tyrime, atliktame 2018 m., Lietuvos globaliųjų kompetencijų rezultatai yra statistiškai reikšmingai (489 taškai) aukštesni už bendrą šalių vidurkį (474 taškai).

 

Vis dėlto šalies penkiolikmečiai EBPO šalių vidurkio nesiekia matematinio ir gamtamokslinio raštingumo srityse, stiprinti reikia ir skaitymo gebėjimus: matematinio raštingumo tyrime Lietuvos mokiniai surinko 481 tašką, EBPO šalių vidurkis – 489 taškai; gamtamokslio raštingumo – 482 taškai (EBPO šalių vidurkis – 489); skaitymo gebėjimų – 476 taškai (EBPO šalių vidurkis – 487 taškai).

 

Po šiųmetinio valstybinio matematikos egzamino, kurio neišlaikė daugiau kaip trečdalis abiturientų, suburta darbo grupė matematikos mokymo stiprinimo planui parengti. Ruošiamos skaitmeninės priemonės, uždavinių bankas, bus stiprinamos mokytojų didaktikos kompetencijos.

 

ŠMSM inf.