Tarptautinė metodinė konferencija „STEAM pamokos vertės pamatavimas: mokiniai sako „TAIP!”

„Žmogui nieko nėra įdomiau už jo paties veiklą. O charakteringiausia žmogiška veikla yra spręsti problemas, tikslingai mąstyti, sugalvoti naujų būdų norimam rezultatui pasiekti.“

T. Blandi

Kas šiuolaikiniame ugdymo procese yra kitaip?

 

Nauji mąstymo būdai šiame globaliame pasaulyje yra būtini. Sausio 7 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje vyko tarptautinė mokytojų ir mokinių metodinė konferencija „STEAM pamokos vertės pamatavimas: mokiniai sako „TAIP!”. Renginio tikslas – susipažinti su tarptautinėmis STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) ugdymo praktikomis ir kartu su mokiniais pristatyti vertingos STEAM pamokos modelį, analizuoti, dalintis patirtimi. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 mokytojų ir mokinių iš 50 Lietuvos mokyklų. Renginio pradžią paskelbė ir sveikinimo žodį dalyviams bei svečiams tarė licėjaus l. e. p. direktorė dr. Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė. Vadovė kalbėjo apie konstruktyvią ugdymo veiklą, pabrėžė, kad STEAM pamokos aktyvina mokymąsi, padeda įgyvendinti inžinerinį ugdymą, skatina mokinio, kuris yra aktyvi mokymosi ašis, kūrybiškumą. Ji pakvietė mokinius ir mokytojus, susirinkusius iš įvairių Lietuvos mokyklų, į pamoką pažiūrėti kitaip.

 

Garbus svečias – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras dr. Ramūnas Skaudžius – savo pranešime pažymėjo, kad svarbiausia yra vizija ir tikslas. Viceministras pristatė Lietuvos STEAM centrų tinklo, metodinių centrų, standartizuotų laboratorijų plėtros ir finansavimo galimybes. Apibrėžta, kad STEAM centras – tai modernių technologijų vieta, kurioje bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms ir verslui, sudaromos sąlygos mokiniams per pamokas ar po jų atlikti tyrimus, konstruoti, modeliuoti ir susipažinti su mokslo inovacijomis, kūrybiškai spręsti iškilusias problemas. Viceministras dr. R. Skaudžius palinkėjo, kad kuriama sistema veiktų telkiant stiprią bendruomenę, kuri taptų ne tik kultūros židiniu, bet ir STEAM švyturiu.

Kas ir kaip padeda ugdyti inovatyvią jaunąją kartą?

 

Kita prelegentė – doc. dr. Ilona Valantinaitė pranešime „Mokyma(si)s per konstruktyvizmo prizmę“ pabrėžė, kad inžinerinis ugdymas neįsivaizduojamas be konstruktyvumo. Žmonijos raida visada buvo susijusi su technologijomis. Jos skatina progresą. XX a. antroje pusėje visuomenė įvardijama kaip postmoderni, informacinė, žinių, intelektinių išteklių ar tinklo visuomenė, valdanti plačiai prieinamus didžiausius žmonijos istorijoje informacijos srautus ir išsiskirianti žinojimo galia. Kuo skiriasi dabartis? XXI a. pradžios visuomenė neapsiriboja tik informacijos žinojimu, šiandien reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, gebantys kurti naujus procesus, žinias, panaudoti jau turimą informaciją. Lektorė pastebėjo, kad ryškėja kūrybinės visuomenės svarba, grindžiama mokslo technologijų kūryba, žmogiškuoju kapitalu, kad tampa svarbus žinių valdymo procesas. Tik prasmę įgijusios žinios suteikia motyvaciją mokytis. Pranešime akcentuota, kad reikalingos yra tos žinios, kurios randa ryšį su jau turimomis žiniomis. Susiedamas turimą ir naują informaciją šiame procese dalyvauja ir pats besimokantysis keldamas klausimus, ieškodamas ryšių, prognozuodamas galimas pasekmes. Pranešėja teigė, kad taip sukuriamos naujos reikšmės. Tai žinojimas ir supratimas arba, kitaip tariant, inteligencija ir išmintis, labiausiai išplėtota žinių forma, reikalinga priimti protingus sprendimus ar įvertinimus, siejamus su inovacijomis ir vertybėmis. Pranešėja apibendrino pranešimą teigdama, kad STEAM filosofija visada paremta konstruktyvumu arba pažinimu, nulemtu praktinės veiklos.

Kas suteikia mokymosi variklį arba motyvaciją mokytis?

 

Užsienio valstybių konferencijos pranešėjai dalinosi metodinėmis rekomendacijomis ir savo šalių sukaupta medžiaga. Jie pasakojo apie tai, kaip integruoja STEAM į ugdymo turinį, sudomina šiuolaikinius mokinius ir suteikia jiems žinių, reikalingų šiandieniniam ir ateities išsilavinimui. Suomijos dailės mokytoja Sari Sälevä pranešime „STEAM in YLI-II school“ pasakojo apie Suomijos ugdymo sistemą. Bendrojo lavinimo mokykla, kurioje ji dirba, orientuota į STEAM pedagogiką. STEAM modelį šiai mokyklai padėjo sukurti bendradarbiavimas su universitetu. Sari Sälevä pažymėjo, kad STEAM veikla didina ne tik mokymosi ir socialinę motyvaciją, bet ir savigarbą, kuri yra svarbi emociniam intelektui augti. Šis ugdymas būna sėkmingiausias, kai mokytojai tarpusavyje bendradarbiauja. Mokytoja pasidalino tarpdalykinio projekto pavyzdžiu, kai buvo integruoti menai, istorija ir gamtamoksliniai dalykai. Mokiniai studijavo senovės Egipto piramidžių istoriją, susipažino su mumijomis, hieroglifais, balzamavimo ypatumais. Vėliau jiems reikėjo mumifikuoti obuolį panaudojant chemines medžiagas, perdirbti popierių, piešti ant jo hieroglifus, vyko edukacija su papjė mašė technika ir kt. Pranešimą Suomijos mokytoja apibendrino sakydama, jog STEAM veiklos padeda ugdyti  7 kompetencijas (mąstymą, tvarumą, mokymąsi mokytis, daugialypį raštingumą ir kt.),  kurios minimos Suomijos ugdymo programoje kaip universalūs gebėjimai.

Pradinių klasių mokytojas Goh Kok Ming savo pranešime „STEM in An Under-Enrolled Goh“ pasidalino Malaizijos STEM veikla, kuri prasideda darželyje, vėliau tęsiama mokykloje ir realizuojama dirbant. Licėjaus vykdomos tarptautinės „Erasmus+“ programos projekto „Creation and Integration of STEAM Modeli in General Education“ (Nr. 2019-1-LT01-KA229-060526_1) partneriai iš Turkijos ir Portugalijos pristatė bendrąją savo šalių STEAM ugdymo koncepciją ir dalijosi savo mokyklų gerosios praktikos pavyzdžiais. Projektų koordinatorė Selin Yaman (Turkija) skaitė pranešimą „STEAM experience in Turkey education“, fizikos ir chemijos mokytojas Jose Barbosa (Portugalija) savo pranešime „STEAM in Portugal: sharing practices and experiences“ aptarė STEAM modelio integravimą į formalųjį ir neformalųjį ugdymą.

Kokia yra vertinga STEAM pamoka?

 

Andželika Rusteikienė, „Junior Achievement“ direktorė Lietuvoje ir VGTU inžinerijos licėjaus ekonomikos ir verslumo mokytoja, aptarė „Antreprenystės ugdymą: kas, kaip ir kodėl?“, VGTU inžinerijos licėjaus direktorės pavaduotojai Ernesta Smalinskė ir Lukas Bagdonavičius skaitė pranešimą „Vertinga STEAM pamoka“. L. Bagdonavičius pabrėžė, kad STEAM pamoka gimsta ugdymo procese iš atsiradusios problemos, kurią reikia išspręsti. Tuomet padeda įvairių dalykų integracija, technologijos, menai. Jis akcentavo, kad grupinis darbas padeda ne tik bendradarbiauti ir ieškoti sprendimo būdo, bet ir ugdo kritinį mąstymą, labai reikalingą problemoms spręsti. Direktorės pavaduotoja E. Smalinskė apibendrino pranešimą teigdama, kad STEAM pamoka vertinga yra tuomet, kai ji yra vertinga mokiniui, kai kreipiamas dėmesys į realaus pasaulio problemas ir ieškoma jų sprendimo galimybių, integruojami dalykai, mokiniai įtraukiami į kritinio mąstymo veiklas ir produktyvų komandinį darbą. Tokiu būdu įgyjamos ne tik žinios, įgūdžiai, bet ir mokomasi tolerancijos ir pagarbos kito nuomonei. Mokinys mokosi kritinio mąstymo per patirtis.

Kaip galima kitaip pritaikyti STEAM modelį?

 

Konferencijos metu vyko STEAM pamokų peržiūra ir analizė. Vertingų STEAM pamokų pavyzdžius susirinkusiems dalyviams pateikė VGTU inžinerijos licėjaus mokytojai Goda Kovalenkienė, Aistė Oškinytė („Karo atspindžiai mene“), Andžela Kuzmienė, Laurynas Dapkevičius („Interjero stiliaus pasirinkimas ir jo pateikimas taikant skirtingas vizualizacijos formas (piešinys-eskizas/3D vizualizacija), Agnė Karnė, Alesia Paškevičienė, Andžela Kuzmienė, Jurgita Sriubaitė („Blacout poetry („išbraukiamoji“ poezija ir jos vizualizacija), Jurgita Badaraitė („Šilumos perdavimas ir medžiagų izoliacija“). Konferencijoje buvo aptarta mokytojų ir mokinių bendra veikla: praktinių STEAM pamokų analizė vyko praktinės kūrybinės veiklos grupėse. Licėjaus mokytojai vedė STEAM pamokas ir kitų mokyklų mokiniams, mokytojai kartu su mokiniais reflektavo, diskutavo apie STEAM ugdymo naudą mokiniams.

 

Tarptautinė konferencija leido išsamiau pažvelgti į vertingos STEAM pamokos modelį. Inovacijos arba „drąsios idėjos yra kaip į priekį statomos šachmatų figūros. Jos gali būti numuštos, tačiau gali būti ir pergalės pradžia,“ – tolimesnei aktyviai veiklai mus motyvuoja vokiečių kūrėjas Johanas Volfgangas Gėtė.

 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.