Švietimo struktūrinė reforma: švietimą įdarbiname ateičiai

Tęsdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės struktūrinių reformų pristatymus, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pakvietė žiniasklaidos atstovus į spaudos pusryčius, per kuriuos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei viceministras Giedrius Viliūnas išsamiau pristatė vykstančią reformą ir atsakė į žurnalistų klausimus.

Vykdomas esminis švietimo sistemos atnaujinimas, apimantis visus sistemos lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Jo tikslas – Lietuvos visuomenę parengti dabarčiai ir ateičiai, ugdymą grindžiant XXI a. kompetencijomis. Reformai įgyvendinti 2019 m. numatytos 169 mln. eurų investicijos.

Daugiausia lėšų iš šios sumos atiteks mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modeliui – 49 mln. eurų, taip pat dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams bei doktorantų stipendijoms – 31 mln. eurų, profesinių mokyklų tinklui optimizuoti ir efektyvinti – 20 mln., neformaliajam vaikų krepšeliui – 15 mln., moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – 12,5 mln., kokybės krepšeliui – 12 mln. eurų. Taip pat klasės krepšeliui – 11 mln., nemokamoms bakalauro studijoms – 6 mln., STEAM centrams steigti – 5,4 mln., patyčių prevencijai ir laboratorijoms bei informacinės technologijoms – po 2,5 mln., autobusams, aikštynams – 1,2 mln., ugdymo turiniui ir vertinimui – 0,7 mln., profesiniam orientavimui – 0,4 mln. eurų.

 

„Turime struktūriškai ir kiekybiškai gerai išplėtotą, bet nepakankamai dinamišką, iš dalies išsibalansavusią, kokybiškai atsiliekančią, nevienodai prieinamą sistemą. Ji suformavo mūsų dabartį, bet yra netinkama mūsų ateičiai. Buvo delsiama imtis esminių pokyčių švietimo sistemoje, atidedami sprendimai, nematomos struktūrinės problemos“, – apie reformos poreikį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

 

Pokyčiai numatyti ir jau kurį laiką atliekami visose švietimo srityse.

Bendrasis ugdymas. Iki 2020 m. bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai, kurie nebeatitinka šiandienos iššūkių. Keisis ir mokinių vertinimo sistema – bus pradėtas taikyti kaupiamasis mokymosi rezultatų vertinimas, kuris sumažins brandos egzaminų reikšmę.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas silpnesnėms mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai žemiausi. Jau šiais metais per 700 mokyklų gaus 1–8 klasių mokinių ugdymui skirtos laboratorinės įrangos. Bus koreguojamas ir bendrojo ugdymo finansavimo modelis. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. keičiasi mokytojų darbo apmokėjimo sistema, pradedamas taikyti etatinio apmokėjimo modelis, leisiantis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei. Vidutiniai mokytojų atlyginimai 2019 m. sieks 1000 eurų. Pertvarkius mokytojų rengimą ir jį sutelkus stipriausiuose šalies universitetuose, pedagoginės studijos taps atviresnės ir inovatyvesnės, mokytojams atsivers naujos profesinio augimo galimybės.

 

Profesinis mokymas orientuojamas į valstybės ir darbdavių, regionų, atskirų visuomenės ir verslo sektorių poreikius. Jau šiais metais mokinių priėmimas bus vykdomas daug realiau įvertinus darbo rinkos situaciją ir atitinkamai pakoregavus vietų skaičių mokymo programose. Bus iš esmės sustiprintas praktinis mokymas, išplėtota pameistrystės mokymo forma, o mokymo programos pertvarkomos į modulines, besimokantiesiems suteikiant daugiau galimybių lanksčiai formuoti savo kvalifikacijų krepšelį. Profesinės mokyklos bus pertvarkytos į viešąsias įstaigas.

 

Aukštasis mokslas. Reorganizavus aukštųjų mokyklų tinklą bus sustiprinti tarptautiniu mastu konkurencingi universitetai Vilniuje ir Kaune, išlaikyti ir toliau plėtojami kokybiški aukštojo mokslo centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir mažesniuose Lietuvos miestuose. Studijų programos taps lankstesnės ir intensyvesnės, pagrįstos mokslinėmis kompetencijomis, inovatyviais studijų metodais ir glaudesne sąsaja su praktika. Bus toliau investuojama į dėstytojų ir mokslininkų karjerų patrauklumo didinimą – jų atlyginimai 2019 m. kils vidutiniškai 16 proc., augs ir doktorantų stipendijos. Didėja valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius. Daugiausia naujų studijų galimybių bus sukurta gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse.

 

Mokslas. Didinant stipendijas doktorantams ir tyrėjų atlyginimus, jauniems žmonėms daugės paskatų rinktis mokslininko karjerą. Bus investuojama į kitose šalyse studijas baigusių mūsų šalies talentų susigrąžinimą, kitų šalių tyrėjų ir dėstytojų pritraukimą (dotacijoms skiriama per 20 mln. eurų ES investicijų).

 

Švietimo reformos pristatymas

ŠMM Komunikacijos skyriaus inf.