Švietimo struktūrinė reforma: kas nuveikta?

Numatytos švietimo struktūrinės reformos ir mokyklų aprūpinimas vyksta ir toliau, nors karantinas kiek pakoregavo suplanuotus darbus. Rengiami atnaujintų bendrųjų ugdymo programų projektai, vyksta darbai rengiant naujus ugdymo modelius atvykstantiems ir iš emigracijos sugrįžtantiems vaikams, nupirkti 75 edukaciniai robotai mokykloms, padėsiantys ugdyti vaikų IT gebėjimus, naujais mokslo metais mokyklas pasieks dar 45 nauji geltonieji autobusiukai, įdarbinta daugiau psichologų ir kitų švietimo pagalbos specialistų nacionaliniuose konsultaciniuose centruose. Rekordinė valstybės lėšų suma – 8 mln. Eur – skirta neformalaus vaikų švietimo veikloms vasarą. 

Projektas „Ugdymas ateičiai“. Tęsiamas projektas „Informatika pradiniame ugdyme“, kuriame dalyvauja 100 Lietuvos mokyklų. Joms perduotos edukacinės priemonės, atsižvelgiant į tų mokyklų komandų išreikštus pageidavimus ir pradinių klasių skaičių. Nupirkti 75 edukaciniai robotai. Pvz., edukacinio roboto „Codey Rocky“ komplektai, edukacinės interaktyvios ugdymo priemonės „Scottie Go!“, „Blue-Bot“, „Bee-Bot“ robotų komplektai su specializuota įkrovimo ir laikymo stotimi, metodine medžiaga, edukaciniais kilimėliais, edukacinių stalo žaidimų komplektai, planšetės. Planšetės projekto mokyklas pasiekė jau balandžio–gegužės mėnesiais, o edukacinės priemonės perduotos mokykloms liepą. Artimiausiu metu bus parengta dviejų kvalifikacijos tobulinimo programų (skaitmeninei kompetencijai tobulinti ir informatikai integruoti pradiniame ugdyme) mokymosi medžiaga. Mokytis pagal šias kvalifikacijos tobulinimo programas pirmiausiai bus kviečiami projekto mokyklų pradinių klasių mokytojai, o vėliau – visos Lietuvos pradinių klasių mokytojai.

Visos Lietuvos mokyklos, kuriose mokosi 1–8 klasių mokiniai, jau yra aprūpintos numatytomis priemonėmis gamtos mokslų ir technologijų ugdymui, parengta ir metodinė medžiaga mokytojams.  Paskutinės priemonės mokyklas pasiekė pavasarį.

 

Ekspertai toliau rengia pradinio ir pagrindinio ugdymo programų projektus. Rudenį jie bus pristatyti visuomenei svarstyti.

 

„Saugi mokykla kiekvienam“. Toliau plėtojamos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų vertinimo, konsultavimo ir metodinės pagalbos teikimo funkcijos. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centre ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre per šių metų II ketvirtį įdarbinta dar daugiau švietimo pagalbos specialistų, įsteigti 6 etatai. Centruose dirbantys specialistai teikia konsultacinę ir metodinę pagalbą visos šalies regos, klausos ir autizmo spektro sutrikimų turintiems mokiniams, ugdomiems bendrojo ugdymo mokyklose, jų tėvams, mokytojams, mokykloms.

Konkurso būdu atrinktos 4 savivaldybės diegia inovatyvius švietimo pagalbos, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų integralius modelius. 60-čiai  savivaldybių paskirtas finansavimas švietimo pagalbos specialistų pareigybėms išlaikyti.

 

Visose savivaldybėse dirba tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, koordinuotai teikiamos švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant psichologinę pagalbą vaikams ir tėvams. Koordinuotai teikiamas paslaugas gauna 20 proc. vaikų ir šeimų daugiau nei 2019 m.

 

Birželio pabaigoje Seime priimtas Švietimo įstatymo pakeitimas, įpareigojantis visas mokyklas priimti visus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su bendraamžiais, intensyviai rengiamas priemonių planas.

Kuriami du nauji ugdymo modeliai, skirti atvykstantiems į Lietuvą ir iš emigracijos sugrįžtantiems mokiniams mokyti. Jie bus išbandyti penkių savivaldybių mokyklose, kuriose mokosi neseniai atvykę mokiniai. Po išbandymo pakoreguoti modeliai bus pasiūlyti taikyti visoms savivaldybėms.

 

Neformaliojo vaikų švietimo plėtra. Modernizuojamos, naujomis priemonėmis aprūpinamos neformaliojo švietimo mokyklos savivaldybėse. Iki pavasario modernizuotos 37 mokyklos iš numatytų 50. Rengiamasi 7 regioninių STEAM centrų veiklos startui 2021 m. pradžioje:  savivaldybėse remontuojamos ir pritaikomos patalpos, perkama laboratorinė įranga, baldai, rengiami veiklos aprašai, pradėtas rengti centrų veiklos modelis.

 

Parengtas teisės aktų pakeitimas, įtvirtinantis nuotolinį neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą.

Liepos pradžioje neformaliajam švietimui Vyriausybė papildomai skyrė dar 5,5 mln. Eur. Šios lėšos paskirstytos savivaldybėms pagal vaikų skaičių, kad galėtų naudoti stovykloms, edukacinėms programoms ir kitoms neformaliojo vaikų švietimo veikloms finansuoti. Bendra valstybės suma, kurią galima naudoti vaikų vasaros edukacijai, šiemet yra rekordinė – 8 mln. Eur, kelis kartus didesnė nei ankstesniais metais kartu sudėjus valstybės ir savivaldybių skiriamas lėšas.

 

Taip pat, plėtojant neformaliojo vaikų švietimo kokybės užtikrinimo mechanizmą apmokyta 60 savivaldybių specialistų, kurie koordinuos kokybės užtikrinimo procesus, ir 30 išorės vertintojų, kurie dalyvaus neformaliojo vaikų švietimo institucijų vertinimuose.

 

Valstybinių universitetų ir profesinių mokymo įstaigų tinklų optimizavimas. Optimizuojamas profesinių mokyklų tinklas: jungiamos panašaus profilio įstaigos, skatinamas profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo bendradarbiavimas. Perpus sumažėjo dubliuojamų profesinio mokymo programų, veikiančių to paties regiono profesinio mokymo įstaigose, parengtos 33 modulinės profesinio mokymo programos, besimokančių pagal modulines programas padaugėjo 35 proc.

 

Įgyvendinami Vyriausybės ir Seimo priimti sprendimai. 2021 m. sausio 1 d. Šiaulių universitetas bus prijungtas prie Vilniaus universiteto ir toliau veiklą tęs kaip Vilniaus universiteto Šiaulių akademija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei skyrus daugiau lėšų pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus,  6,2 tūkst. į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau, nei buvo numatyta pernai.

 

Mokymosi visą gyvenimą plėtra. Plečiant mokymosi visą gyvenimą galimybes, kuriamas profesinio orientavimo paslaugų teikimo modelis, tęsiami 36 projektai. Patvirtinta keliasdešimt profesinių standartų, profesinio mokymo teikėjų veiklos išorinio vertinimo tvarka, Asmens įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarkos aprašas pateiktas tarpinstituciniam derinimui.

 

Švietimo ir mokslo finansavimo pertvarka. Nuo rugsėjo 10 proc. padidės dėstytojų, mokslo darbuotojų darbo užmokestis. Kaip ir buvo numatyta, nuo rugsėjo taip pat didės ir mokytojų atlyginimai.

 

ŠMSM inf.