Švietimo sistemoje būtini esminiai pokyčiai

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Tęsiame pokalbius su inovatyviausių mokytojų apdovanojimų laimėtojais. Tik šįkart kalbiname ne mokytoją, o metų mokyklos vadovę – Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorę Danguolę Miškinienę. Ši gimnazija tikrai ne eilinė, joje yra tarptautinio bakalaureato, dvikalbė, germanistikos, akademinė, kūrybinių industrijų ir verslumo klasės, turizmo pagrindų (DofE), techninio modeliavimo, kūrybiškumo ir vizualinės raiškos, teatro vokiečių kalba ir mokslininkų draugijos būreliai. Kokiais dar išskirtinumais gali pasigirti ši ugdymo įstaiga? Paklauskime direktorės.

 

Kaip jautėtės, kai sužinojote, kad esate išrinkta metų mokyklos vadove? 

Tai buvo džiugus momentas. Įtemptai ir nuosekliai dirbu kiekvieną dieną, ir tai darau ne dėl apdovanojimų, tačiau būti pripažintai Metų inovatyviausia mokyklos vadove, man yra svarbus mano darbinės veiklos momentas. Tai patvirtinimas, kad šiandien mūsų gimnazija teisingame kelyje.

 

Kokie gimnazijos išskirtinumai lėmė šį apdovanojimą?

Gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas skirtingiems mokinių ugdymosi poreikiams. Šeši klasių modeliai leidžia mokiniams ir skatina juos, be programinių dalykų mokymosi, atrasti ir lavinti kitus gebėjimus: viešojo kalbėjimo, kūrybinio rašymo, ekonominio raštingumo, vizualizacijos meno ir kitus įgūdžius. Be to, labai svarbu, kai mokinys gali mokytis su savo bendraminčiais, panašių pomėgių bendraklasiais, tai sąlygoja naujai pradėjusių mokytis gimnazijoje mokinių sėkmingą adaptacijos procesą bei draugišką ir emociškai saugią atmosferą visai gimnazijos bendruomenei. Nemažas profesinis iššūkis gimnazijos bendruomenei buvo pasirengimas Tarptautinio bakalaureato programoms ir jų įgyvendinimas. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 dienos gimnazijos mokiniai ugdomi pagal akredituotą diplomo programą ir šiuo metu laukiame kovo mėnesį vyksiančios „Middle Years“ programos akreditacijos. Būsime pirmoji Lietuvoje valstybinė mokykla vykdanti šias dvi Tarptautinio bakalaureato programas. Šie pokyčiai būtų neįmanomi, jei ne Kauno miesto savivaldybės atida ir parama miesto mokinių poreikiams. Mokinių ugdymas šiose programose nemokamas.

 

Kokią mokyklą galėtume pavadinti pažangia? Koks, jūsų nuomone, yra šiuolaikiškai mąstantis ugdymo įstaigos vadovas? 

Inovatyvumas – tai savo mokyklos poreikių identifikavimas, mokyklą supančios situacijos (švietimo, geografinės, ekonominės ir kt.) įvertinimas ir šių dviejų dalykų suderinimas. Nekalbu apie prisitaikymą, nesakau, kad mokykla privalo atliepti tik artimiausios aplinkos poreikius ir juos tenkinti. Gebėjimas žvelgti globaliai, numatyti pokyčių tendencijas, pagauti impulso efektą, įvertinti pokyčio vertę mokyklos bendruomenei, gebėti tai įgyvendinti ir užtikrinti tvarumą – pagrindinės šiuolaikiškai mąstančio vadovo savybės. Ar visada sekasi tokiai būti? Tikrai ne. Ar visada sulaukiu palaikymo ir pritarimo? Irgi ne. Bet toks mano karjeros pasirinkimas ir švietimo sistemos suvokimas. Žinau, kad yra mokyklų vadovų, kurie sakys, kad pokyčiai nereikalingi, svarbiausia stabilumas. Tačiau šiandien, kaip niekad, švietimo sistemoje būtini esminiai pokyčiai, nes jau neaišku, kokios mokyklos funkcijos, kokios jos teisės ir pareigos. Pusiausvyra sutrikdyta.

 

Papasakokite apie išskirtines gimnazijos tradicijas – Jono Jablonskio savaitę, J. Jablonskio vardo laureatų apdovanojimus – už kokius pasiekimus suteikiami šie apdovanojimai, ką jie reiškia gimnazijos bendruomenei? 

Gimnazijos sėkmei labai svarbi gimnazijos kultūra, žmonės, kurie čia dirba ir mokosi, jų savijauta. Padėka už jų darbą ir pastangas – svarbi vadybinio darbo dalis. Nekalbėsiu apie tokius buitinius dalykus, kaip piniginis atlygis už darbą priemokų ir premijų forma (tai įprasti dalykai). Noriu paminėti du svarbius gimnazijos bendruomenės padėkos renginius, pirmiausia, Jono Jablonskio vardo premijos įteikimas mokiniui ir mokytojui, labiausiai garsinantiems gimnazijos vardą Lietuvoje ir užsienyje įvairiomis veiklomis, savanoryste ir pasiekimais neformaliojoje veikloje. Nominantų atranka būna nelengva, nes turime daug iškilių mokytojų ir mokinių. Ši šventė vyksta kalėdiniu laikotarpiu,visos gimnazijos bendruomenės iniciatyva, joje dalyvauja mokiniai, mokytojai ir tėveliai.

 

Kita, bet ne mažiau svarbi, šventė – Metų mokinio, Metų mokytojo ir Metų pažangos nominacijų įteikimas besibaigiant mokslo metams. Šio renginio metu apdovanojami geriausių akademinių rezultatų pasiekę mokytojai ir mokiniai. O Metų pažangos apdovanojimas įteikiama mokiniui, padariusiam didžiausią asmeninę pažangą, nors kitiems jo rezultatai gali atrodyti ne tokie ir įspūdingi. Džiaugiamės, kad mokinių tėveliai noriai remia šiuos renginius finansiškai ir, svarbiausiai, moraliai.

 

Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ gimnazijos paskyroje paskelbėte atnaujintų gimnazijos erdvių nuotraukas, komentaruose pasipylė teigiami atsiliepimai, buvusių gimnazistų emocijos („Kaip norėčiau grįžti“) ir pan. Kaip manote, ar svarbi mokiniui aplinka, kurioje jis mokosi?

Girdžiu sakant, kad ne sienos ugdo. Aš manau, kad viskas turi būti harmoninga: jei puoselėtume tik fizines aplinkas, tačiau neinvestuotume į mokytojus, į santykius, į ugdymo programas, tuomet tai neturi prasmės. Arba, jei padarytume, kad būtų gražu kitiems, o mokiniai ar mokytojai tuo negalėtų naudotis, tai neduotų rezultatų. Tyrimais įrodyta, kad ugdymosi aplinka labai svarbi: technologiškai turtinga, patogi dirbti savarankiškai ir grupėmis, pritaikoma mokinio poreikiams, estetiška ir švari aplinka sudaro sąlygas mokinių ugdymuisi, saviraiškai ir kūrybiškumui puoselėti.

 

Ne visos mokyklos taip aktyviai išbando įvairias naujoves. Kas, Jūsų nuomone, ugdymo įstaigoms labiausiai trukdo dirbti kitaip, naujai?

Sunku pasakyti. Esmė yra ne išbandyti naujoves, vaikytis madingų dalykų, o daryti tai, kas reikalingiausia tam tikru metu tam tikrai mokyklai. Kartais gali neteisingai atrodyti, kad nedidelis mokyklos sukurtas pokytis kurioje nors srityje yra menkas ar nesvarbus, tačiau tos mokyklos bendruomenei, tai gali būti naujas, didžiulių pastangų pareikalavęs ir sėkmę nešantis žingsnis. Kartais mes neteisingą prasmę suteikiame žodžiams „naujovė“ ar „inovatyvumas“. Ir per daug viską bendriname.

 

Galbūt gimnazijoje išbandėte ir tokių naujovių, kurios vis dėlto netiko, nepasiteisino, nedavė vertės?

Gimnazijoje daug dėmesio skiriame skirtingų mokinių ugdymosi poreikių tenkinimui. Labai norėjosi suteikti daugiau galimybių mokinių saviraiškai ir kūrybiškumui skleistis veiklose, kurios vyksta gimnazijoje. Deja, tokių didelių apimčių, kurias buvome suplanavę (susitikimai, tinklalaidės, teatras, konferencijos ir mokymai) neįmanoma įgyvendinti nepakenkus akademiniams pasiekimams. Tad teko poreikius diferencijuoti, kai kurių veiklų atsisakyti ar mažinti apimtis. Smagu, kai mokiniai po pamokų neskuba namo, o mokosi, bendrauja ir užsiima įvairiomis veiklomis gimnazijoje. Karantinas sutrikdė jau įprastais tapusius dalykus, bet tikiu, kad sugrįžus į gimnaziją, sugrįš ir buvimo joje džiaugsmas.

 

Daug kalbama apie kartų skirtumus – Y, Z kartas ir pan. Ar tikrai šiuolaikiniai vaikai kitokie ir darbas su jais turėtų būti kitoks, ar vis dėlto visas kartas sieja daugiau panašių dalykų, negu skiria? 

Taip, kartų skirtumai egzistuoja. Šiuo laiku tai ypač jaučiama dėl technologijų plėtros ir atsivėrusių įvairios patirties įgijimo galimybių, kuriomis pasinaudoti mokytojai ne visada turi sąlygas. Tačiau nemanau, kad skirtumai tokie dideli, jog būtų neįmanoma mokiniui ir mokytojui dirbti drauge. Žinoma, jei mokytojas dirba iš pašaukimo, su meile ir supratimu bei tobulėja kartu su kiekvienu mokiniu.

 

Kokius dar pokyčius, naujoves norėtumėte įgyvendinti gimnazijoje?

Šiuo metu sklandžiai iš vieno strateginio plano rato pereiname į kitą. Daug įdiegtų dalykų reikia įtvirtinti, kitus peržiūrėti. Dėmesį telkiame klasės vadovų veiklai ir ugdymo turinio integravimui. Be to, šiais metais mūsų gimnazija švenčia garbingą 90-ies metų jubiliejų, gimnazijos bendruomenė jau įsitraukė į pasiruošimo veiklas, tad laukia džiugūs ir darbingi metai.

 

 

Dėkoju už pokalbį ir linkiu, kad ateitis, nepaisant iššūkių, visada būtų džiugi.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.