Sveikatos specialistai apie miego reikšmę vaikui

Vaiko augimui ir vystymuisi miegas – labai svarbus. Jis susijęs su biologiniais ritmais ir turi individualių požymių: vieni žmonės mėgsta anksti keltis ir nuo pat ankstyvo ryto būna darbingi, kitiems – darbingas laikas yra vakaras. Per pastarąjį šimtmetį žmogaus miego trukmė pastebimai sutrumpėjo, pablogėjo miego kokybė, vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių skundžiasi miego sutrikimais. Tiek mokslininkai tvirtina, tiek gyvenimo patirtis rodo, kad vaikai, kuriems trūksta miego, patiria įvairių problemų: sutrinka jų sveikata, smegenų funkcijos, ypač susijusios su dėmesio koncentracija, sumažėja imunitetas.

Kiek laiko žmogus turėtų miegoti?

 

Pirmiausia, tai priklauso nuo amžiaus – kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau. Naujagimiai miega 16–18 val., o kartais ir ilgiau, atsibusdami tik pavalgyti, tačiau jų miegas yra trūkinėjantis. Nuo 6 mėn. iki 1 metų vaikai miega 14,5–13,5val. (ne mažiau kaip 2 kartus ir dienos metu), nuo 1,5 metų iki 3–5 metų – 13–12 val. (dieną bent 1 kartą). Nedidelė dalis vaikų, ypač ilgai miegančių naktį (11–11,5 val.), nuo 4 metų amžiaus dieną nebemiega visai. Fiziškai silpni, netvirtos sveikatos, po ligų atsigaunantys mažyliai turi miegoti ilgiau negu sveiki jų bendraamžiai, ypač jiems naudingas dienos miegas. Taip pat dienos miegas naudingas ir pradėjusiems lankyti mokyklą, ypač pirmokams. Vaikas turi miegoti tiek, kad jaustųsi žvalus, gerai pailsėjęs, normaliai vystytųsi.

 

Kaip žinoti, ar vaikui pakanka miego, ar mes jo neskriaudžiame, kai vieną kitą kartą atsisakius miegoti dieną, nebesistengiame jo paguldyti? Jei vaikas priešinasi guldomas miegoti dieną, dar nereiškia, kad jis nenori miego ar kad jam jo nereikia. Be to, miego trūkumą gali rodyti daugelis kitų požymių: ryte vaiką reikia žadinti, nežadinus jis dar miegotų, jam dažnai sapnuojasi košmarai, vaikas dažnai skundžiasi nuovargiu, darosi kaprizingas, pernelyg aktyvus, nedrausmingas ar – priešingai – pernelyg suglebęs, irzlus, greit supyksta, niekuo nesidomi ir t. t. Vaikui gali trūkti miego, jeigu jis trunka per trumpai arba yra nekokybiškas, prastas. Prasto miego, neišsimiegojimo priežasčių yra daug – pradedant bloga dienotvarke, pasikeitusiais įpročiais, valgymo problemomis, baigiant įvairiais sveikatos sutrikimais ir ligomis.

 

Ikimokyklinuką kartais sunku užmigdyti dėl daugybės patirtų įspūdžių, įtampos, įsiaudrinimo; yra vaikų, ilgai neužmiegančių dėl įvairių baimių: tamsos, griaustinio ir kitų, kurias sukuria laki jų vaizduotė. Miegą trikdyti gali „užsikimšusi“ nosis, adenoidai, alergija, pakilusi kūno temperatūra, dygstantys dantys ir t.t.

 

Nemažą reikšmę turi ir aplinka: vaikai blogiau miega karštame, tvankiame, triukšmingame kambaryje. Tuomet tėvai sako: „Kai eina į darželį, puikiai miega pietų, o namie – niekada“. Ypač tai pasireiškia, jei šeimoje yra vyresnių vaikų. Kad „neišsimuštų“ iš ritmo, vaikas ir namie turėtų laikytis tokios pat dienotvarkės. Darželių auklėtojos teigia, kad su vaikais būna sunku susitarti pirmadieniais – dažnas ateina nepailsėjęs, sudirgęs.

 

Miegui svarbūs pasiruošimo ritualai – tuo pat metu, ta pačia seka atliekami veiksmai: tualetas, prausimasis, dantų valymas, rengimasis patogiais rūbeliais, tas pats kambarys, paguldymas į lovelę, apkamšymas, mėgstamas žaislas, pasėdėjimas šalia, rami pasakėlė ar nuolat dainuojama lopšinė…

Visa aplinka turi būti rami. Aišku, ritualai įsitvirtina ne per vieną dieną ir net ne per savaitę. Be to, ne visi vaikai vienodai reaguoja į triukšmą miego metu. Jei vaikas namie yra įpratęs miegoti visiškoje tyloje, jis ir darželyje prabunda nuo menkiausio garso, todėl mažylį geriau yra pratinti prie nedidelio intensyvumo buitinio triukšmo.

Kaip vaikai migdosi po pietų darželyje?

 

Stebint vaikus, paaiškėjo nemažai jų migdymosi darželyje ypatumų (stebėjo I. Lėnienė, 2010). Tarkime, ruošdamiesi miegui, nusirengdami vaikai paprastai bendrauja, kalbasi įvairiausiomis temomis. Pavyzdžiui, apie buitinius dalykus – savo spintelę ir daiktus joje, nusirengimą, tualetą ir kt. Ramus, be skubėjimo, įtampos vaikų ruošimasis miegui gerai nuteikia mažuosius ir jie be priešinimosi eina miegoti.

 

Viskas pasikeičia, kai auklėtoja prisėda vaikams skaityti pasakos. Vaikai klausosi, tačiau vis tiek ką nors veikia lovoje. Vieni sukinėjasi, akimis seka auklėtoją, žiūri į langą, sienas, atsisuka į greta gulintį draugą, apžvelgia, ką lovose daro vaikai. Kiti vaikai muistosi lovoje: vartosi, keičia padėtį, stengiasi įsitaisyti patogiau. Mažieji sugalvoja įdomių judesių: užmerkia-atmerkia akis skirtingu tempu, žiūri pro pirštus, žaidžia su jais, krapšto pirštais grindis, glamžo antklodės kampą, kaišioja kojas iš po antklodės, judina kojų pirštus, kibina draugą. Tačiau guli pakankamai ramiai ir klausosi pasakos. Dar kiti vaikai žaidžia su žaislais: žiūrinėja, judina, paguldo, apkloja, pataiso padėtį, priglaudžia, bučiuoja, apkabina. Keletas vaikų šnibžda, bandydami kalbinti kitus. Tačiau draugai neįsitraukia į pokalbius, nes klausosi pasakos. Stebėjimas rodo, kad vaikų migdymasis grupėje gali būti sunkesnis, nei individualiai namuose. Vaikai trukdo vieni kitiems. Be to, gulėti ir laukti, kol užmigs, jiems nuobodu, jie negali ilgai išgulėti ramiai. Skaitoma pasaka sudomina vaikus, jie nenuobodžiauja gulėdami, norėdami gerai girdėti, kas skaitoma, nustoja triukšmavę.

Ką tėvai galvoja apie vaikų dienos miegą darželyje?

 

90 proc. tyrime dalyvavusių tėvų mano, kad dienos miegas darželyje vaikams reikalingas. Apie 6 proc. tėvų teigia, kad jų vaikams dienos miego nereikia. Tai dažniausiai tėvai, kurie nakčiai migdo vaikus 20.00 val. ir kelia 8.00 val. arba vėliau. Šiems vaikams miego pakanka, namuose dieną jie nemiega. Tačiau ugdymo įstaigas lanko vaikai, kurie dėl tėvų darbo ritmo turi keltis tarp 6.00 ir 7.00 val. Kiti tėvai vaikus migdo tik 22.00 val. Šiems vaikams dienos miego tikrai labai reikia.

Kita problema – vaikai namuose nesilaiko tokio paties dienos ritmo, kaip darželyje. Savaitgaliais, švenčių ar atostogų dienomis namuose 3–6 metų vaiką dienos miegui guldo mažiau nei penktadalis, t. y. 20 proc., tėvų, apie pusė tėvų vaiką kartais guldo dienos miegui, kartais – ne. Taigi vaiko dienos ritmas jam nelankant darželio sutrinka, dėl to jam sunkiau sekasi užmigti darželyje dieną.

 

Komentuodami, kaip vaikas užmiega namuose (vakare ir dieną), tėvai nurodo, kad prie vaiko reikia pagulėti, pasėdėti, jam reikia paskaityti ar pasekti pasaką, paleisti raminančią tylią muziką, jis užmiega su žaislu. Kad vaikas ramiai užmiega vienas, nurodė tik apie 5 proc. tėvų. Tyrimas parodė, kad tėvai puikiai mato vaiko savijautos problemas, kai jam trūksta miego. Jų nuomone, vaikas tampa irzlus, piktas, jis pradeda rodyti kaprizus, priešgyniauti, tampa viskuo nepatenkintas, yra sunkiai sukalbamas, atsisako žaisti, būna pasyvus, apsnūdęs, žiovauja, dažnai verkia, užmiega anksčiau, nei įprasta. Kita vertus, nedidelė dalis tėvų pabrėžia, kad vaikas, darželyje dieną guldomas miegoti, kankinasi, nuobodžiauja, nes namuose jis niekada nemiega dieną. Dėl to vaikas nenori eiti į darželį.

Migdyti ar nemigdyti vaikus darželyje dienos miegui?

 

Daugeliui vaikų dienos miegas darželyje būtinas. Dėl to sutaria pedagogai ir tėvai, vaikai taip pat teigia, kad miegoti jiems patinka. Tačiau pedagogai darželyje nuolat sprendžia problemą, kaip elgtis su tais vaikais, kurie miegoti nenori. Kartais jie mato, kad ir šie mažyliai darželyje užmiega, po miego būna linksmesni, nors iš pradžių teigia, kad miegoti nenori. Be to, leidus nemiegoti keliems vaikams, kiti vaikai taip pat atsisako pogulio, nors jiems tai būtina.

 

Geriausia išeitis – susitarti su tėvais ir nuolat nemiegančiais vaikais, kad jie tik pagulės ir paklausys skaitomos pasakos. Geriausia tartis asmeniškai su vaiku, kad kiti to negirdėtų. Galima leisti vaikui pagulėti nepersirengus miegui skirtais drabužėliais, tik nusivilkus viršutinius rūbus. Svarbu su vaiku pakalbėti apie tai, kad miegodami vaikai auga, pamiegoję būna linksmesni, kad pats vaikas būtų nusiteikęs užmigti, jei pasiseks. Antraip vaikai tiesiog stengiasi neužmigti, kad galėtų pažaisti. Reiktų vaiką pamokyti atsipalaiduoti – galvoti apie ką nors malonaus, smagaus. Taip vaikas kurį laiką paguli nenuobodžiaudamas ir pailsi. Jei vaikas neužmiega, susitarimo reikėtų laikytis ir leisti jam atsikėlus pavartyti knygeles, piešti, pažaisti su minkštais žaislais.

 

Anot medikės Rūtos Praninskienės, pastaruoju metu gerokai pasikeitė rekomendacijos, kiek vaikams reikia miegoti per parą. „Jau įrodyta, kad kiekvieno iš mūsų miego poreikis yra užkoduotas genuose ir gali skirtis. Vienas vaikas gali būti visiškas nemiegalius, o kitas gali miegoti tiek dieną, tiek naktį. Bet rekomendacijų, kad vaikas miegotų nemažiau rekomenduojamos normos, derėtų prisilaikyti.

 

„Miegas yra labai svarbus vaiko psichologinei raidai, ilgalaikei atminčiai (gauta informacija dienos metu apdorojama naktinio miego metu) ir neuroendokrinologinei sistemai (daugelis hormonų išsiskiria cirkadiniu ritmu)“, – pasakojo gydytoja. Anot jos, pietų miegas neatstoja nakties miego ir nėra toks sveikatai būtinas, nes jis nėra toks gilus. „Nakties miegas, ypač pirmoji nakties pusė yra labai svarbi visiems neuroendokrininiams ir biologiniams reiškiniams, tuo metu konsoliduojasi atmintis. O miegas dieną yra paviršutiniškas, jis toks kaip nakties parytinis miegas. Jis nėra sveikatai ypatingai naudingas, nors smegenys ir pailsi“, – tvirtino medikė. Tiesa, ji teigė, kad pietų miego laikas mūsų darželiuose yra tinkamas – tarp 13 ir 14.30. Ji pridūrė, kad atsikelti po pietų miego vaikas turėtų ne vėliau nei likus bent 5–6 valandoms iki nakties miego. Priešingu atveju, paguldyti jį nakčiai taps nemenku iššūkiu (gydytoja Rūta Praninskienė).

 

Pietų miego (bent pusvalandžio) reikia visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams. Apie pietus, maždaug 14 val., sulėtėja ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų fizinis bei protinis aktyvumas. Jeigu mes, suaugusieji, tuo metu negertume kavos, o nusnūstume, jaustumės geriau. Nusnaudę valandėlę kitą vaikai taip pat būna kur kas gyvybingesni ir geresnės nuotaikos. Paprastai užmigti sunkiau hiperaktyviems, turintiems elgesio, temperamento, raidos sutrikimų vaikams, kurie kuo labiau pavargsta, tuo sunkiau užmiega. Tokių mažųjų užmigimo fazė yra ilga. Taip pat įrodyta, kad sunkiai tiek dieną, tiek naktį užmiega vaikai, kurių mamos nerimauja, linkusios į hiperglobą. Na, o darželyje vaikus migdyti būtų idealu 14 val., nes tada jie lengviausiai užmigtų. Kai kuriuose tokia praktika taikoma. Kitu laiku migdomi irgi pamažu prisitaiko prie ritmo ir ilgainiui, atėjus metui, įpranta miegoti. Tačiau dažniausiai mažieji pietų miego nemiega, nes tėvai nesugeba laikytis taisyklių, kai kartais migdo vaiką, kartais leidžia nemiegoti. Taip net ir visai mažiukas vaikas išmoksta manipuliuoti tėvais ir reikalauti to, kas jam geriau. Tad rekomenduotų kasdien tuo pačiu dienos metu migdyti vaiką, kad jis įprastų prie tokio ritmo – tada miegos ir darželyje. (Žurnalas „Tavo Vaikas“)

Kuo naudingas pietų miegas?

 

Pagrindinė miego funkcija – smegenų veiklos sureguliavimas. Lėto (gilaus) miego metu išsiskiria augimo hormonas, vaikai auga miegodami. Pagrindinės organizmo funkcijos susijusios su paros ritmais ir miegu, jo fazių kaita. Trūkstant ar sutrikus miegui nukenčia visas organizmas, sutrinka imuninė sistema, vadinasi, dažniau puls ligos. Miego ir budrumo sistema labai pažeidžiama dažnai keičiant miego režimą ir laiką. Tad, rūpestingi tėvai, visomis savaitės dienomis, nepaisant to, ar reikės anksti keltis ryte, ar ne, guldo vaikus vienu ir tuo pačiu metu. („MAMOS“ žurnalo informacija).

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Grigaravičienė taip pat rėmėsi ministro patvirtintomis higienos normomis. „Reglamentuota miego ar poilsio galimybė, bet ne prievolė“, – teigė I. Grigaravičienė. Pasak jos, kiek vaikui reikia miegoti, nėra niekur reglamentuota. „Kiekvienoje įstaigoje ar grupėje yra tariamasi tiek su tėvais, tiek su auklėtojais ir kitais specialistais dėl galimybių vaikams pailsėti, miegoti ar nemiegoti“, – komentavo specialistė.