„Sveikata – raktas į sėkmingą ugdymą(si)“

Kėdainių lopšelis-darželis „Puriena“, kaip koordinuojanti institucija, drauge su Suomijos, Islandijos ir Švedijos ikimokyklinėmis įstaigomis 2017–2018 m. dalyvauja „Nordplus Junior 2017“ programos projekte „Sveikata – raktas į sėkmingą ugdymą(si)“. Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ kolektyvas, sėkmingai įgyvendinęs pirmąjį „Nordplus Junior 2016“ programos projektą „Baltijos šalių ekologijos ir sveikos gyvensenos ratas“ (Latvija, Estija), nusprendė ir toliau plėsti savo akiratį, įgyti žinių bei dalytis jomis su kitomis Šiaurės šalių ikimokyklinio ugdymo institucijomis.

 

Naujojo projekto tikslas – formuoti vaikų sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos įgūdžius ikimokyklinėse įstaigose ir pradinėse mokyklose. Juo siekiama sukurti saugios ir sveikos gyvensenos partnerystės tinklą, pasidalyti žiniomis ir patirtimi šiose srityse, kad vėliau pedagogai visa tai galėtų pritaikyti mokydami vaikus. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu ketiname organizuoti partnerių susitikimus įstaigose. Per juos susipažinsime su kiekvieno partnerio, kaip įstaigos, sveikos gyvensenos įgūdžių diegimo vaikams ypatumais, pasidalysime teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, gerąja pedagogų patirtimi.

 

Pirmasis vizitas pagal „Nordplus Junior 2017“ programos projektą „Sveikata – raktas į sėkmingą ugdymą(si)“ vyko spalio mėnesį, kada Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ pedagogų komanda svečiavosi Suomijos Jamali pradinėje mokykloje-ikimokyklinėje įstaigoje. Visus projekto dalyvius pirmąją dieną šiltai pasitiko Lieksos miesto meras ir švietimo skyriaus vadovas. Jie domėjosi, iš kur atvyko projekto partneriai ir būsimomis projekto veiklomis, palinkėjo sėkmingos darbingos savaitės. Drauge su projekto partneriais – pedagogų komandomis iš Švedijos pradinės mokyklos-ikimokyklinės įstaigos FriaInter Miliaskolan ir Islandijos kultūros centro-ikimokyklinės įstaigos Modurmal – „Purienos“ pedagogai dalyvavo ugdomosiose Jamali pradinės mokyklos veiklose, lankėsi Lieksos miesto baseine, ledo arenoje, šokių klube, sporto ir cirko mokyklose, stebėjo čia vykdomas veiklas ir patys aktyviai dalyvavo šiuose užsiėmimuose. Tai suteikė galimybę susipažinti su vaikų formalaus ir užklasinio ugdymo ypatumais, apžvelgti pačias įvairiausias Suomijos ugdymo erdves, jų darbo metodus ir visa tai palyginti su Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigomis.

 

Visų šalių pedagogų komandos kasdien per ugdomąsias veiklas Suomijos vaikučiams vedė pamokėles. Mes, kėdainiškiai, vaikučius mokėme lietuvių kalbos žodžių, lietuviškų žaidimų, dainų, organizavome jiems sportines veiklas. Didžiulį įspūdį paliko ir tai, kad įstaiga stovi tiesiog miške, arti nėra nė vieno gyvenamojo namo. Visus vaikus iš namų suveža įstaigos autobusais, mikrotaksi arba patys tėveliai automobiliais. Mokiniai per pertraukas visada būna lauke, netgi nelabai šiltai apsirengę: be kepurių ir šalikų. Priešmokyklinukai nuolatos žaidžia lauke, supasi sūpynėse, nevengia vartytis žolėje – auklėtojos jiems to nedraudžia. Visi ugdytiniai įstaigoje vaikšto tik su kojinėmis, net pedagogai neavi batelių – vaikšto su šlepetėmis ar tik su kojinėmis. Žinoma, kaip ir teko girdėti apie Suomijos švietimo įstaigų materialinę bazę, taip ir yra: grupėse pavydėtinai daug ugdymo erdvių, muzikos instrumentų; interaktyviąsias lentas, planšetinius kompiuterius, įvairiausią mokomąją medžiagą turi visi vaikai. Kiekviena grupė turi kambarėlius, kuriose yra visko: nuo adatos iki plaktuko, nuo spalvoto popieriaus iki smėlio, tiesiog atrodo, kad jų viena grupė turi daugiau priemonių ir medžiagų, nei mes turime savo įstaigos sandėlyje. Pedagogų personalas (ir aptarnaujantis personalas) taip pat nėra labai jaunas, panašiai kaip ir Lietuvoje. Bet jų motyvavimas yra išskirtinis. Kiekvienais mokslo metais visiems švietimo įstaigoje dirbantiems darbuotojams skiriama po 20 eurų, šią sumą kolektyvas gali panaudoti organizuodami kokias tik nori išvykas, keliones. Tokiu būdu padedama stiprinti bendruomenės tarpusavio ryšį. Visi darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigoje, gauna abonementus ir turi nemokamą galimybę kartą per savaitę apsilankyti baseine ir pirčių komplekse. Taip stiprinama bendra fizinė ir psichologinė švietimo bendruomenių savijauta, tikimasi geresnių veiklos rezultatų. Atrodo, kad jiems tai puikiai sekasi, juk visi žinome, kokie aukšti Suomijos švietimo sistemos pasiekimai. Suomijos mokiniai ir darželinukai į švietimo įstaigą eina / važiuoja bet kokiu oru: ar tai 30 laipsnių šilumos, ar tai 40 laipsnių šalčio. Bandėme sužinoti, kokia Suomijos švietimo sistemos tokių aukštų rezultatų pasiekimo paslaptis? Labai skirtingų pedagogų atsakymai buvo tiesiog identiški: sistemingumas, visiškas pasitikėjimas pedagogu. Nėra jokių atestacijų nei pedagogams, nei vadovams. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas tik antrus metus. Buvo šaunu visa tai, ką matėme ir patyrėme, kiekvieną dieną aptarti su projekto dalyviais.

 

Neretai girdime, kad Suomija yra šaltokas kraštas ir žmonės čia nėra labai kalbūs, nesistengia artimai bičiuliautis ar draugauti. Mums pasisekė. Atvykome į labai draugišką pedagogų kolektyvą ir sutikome išskirtinai šiltus suomius, kurie yra ypač atidūs ugdomajam procesui darbo valandomis ir ypač komunikabilūs po darbo. Ne tik su pedagogais, bet ir su įstaigos bendruomene po įtemptų dienos veiklų stengėmės kuo daugiau laiko skirti pažinčiai su Suomija, su šia nuostabia šalimi. Visi projekto dalyviai turėjo galimybę pasigrožėti išskirtiniu Suomijos kraštovaizdžiu. Įsimintina ir nepakartojama išvyka, kuria suomiai stengiasi nudžiuginti savo svečius, – tai jų tradicinis plaukimas medine motorizuota valtimi Ruunaa upe per slenksčius. Jautėmės keistai, žinodami, kad aplinkui miškuose vaikšto rudosios didžiosios meškos – jos eina kur panorėjusios. Jau vien per rugsėjo mėnesį Lieksos apylinkėse buvo sumedžiota 20 meškų. Dauguma pedagogų yra medžiotojų būrelio nariai.

 

Per susitikimą visus pakerėjo suomių paprastumas, svetingumas ir nuoširdumas. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro jie rūpinosi atvykusiais svečiais visas penkias darbo dienas – puikiai organizavo ugdomąsias ir pažintines veiklas, pateikė daug vertingos informacijos apie savo šalies švietimo sistemą, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, vaišino pačių keptais pyragais, pagamintomis uogienėmis.

 

Mums, pedagogams, labai svarbu įgytas žinias susieti su praktinėmis veiklomis, todėl sugrįžę iš kelionės su savo bendruomene pasidalijome įspūdžiais, aptarėme tai, ką matėme, išbandėme. Pedagogai ir tėveliai sutinka, kad nėra nieko svarbiau, kaip stiprinti ugdytinių sveikatą ir formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius nuo pat mažų dienų. Su nekantrumu laukiame kito projekto partnerių susitikimo, kuris vyks Islandijoje jau ateinančių metų sausį.

 

Birutė NARUŠEVIČIENĖ

Kėdainių l.-d. „Puriena“ direktorė

Asta PUKIENĖ

Projektų vadovė

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.