Svarbiausia praėjusių ir šių mokslo metų užduotis – atnaujintas ugdymo turinys

Kaip ir kasmet prieš mokslo metų pradžią, kone kasdien pedagogams ir kitiems švietimo srities specialistams vyksta renginiai, skirti supažindinti dalyvius su naujovėmis, įkvėpti sėkmingam darbui. Tokį renginį, pavadintą „Kas naujo naujais mokslo metais?“, prieš savaitgalį surengė ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė renginį pradėjo žodžiais, kad agentūra yra sustiprėjusi, pasiruošusi naujiems mokslo metams. Prieš kelias dienas pradėtos tvirtinti atnaujintos bendrosios programos – tai svarbiausias pasiektas rezultatas ir naujų mokslo metų uždavinys organizuojant mokymus. Kitos svarbios veiklos sritys – tai įtrauktis (idėjos šioje srityje paremtos duomenimis iš išorinio vertinimo), ugdymo skaitmenizavimas – naujų galimybių suteiks įsibėgėjantis „EdTech“ projektas. Išsamiau apie savo darbo sritis, nuveiktus ir planuojamus darbus kalbėjo agentūros specialistai.

 

Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Evaldas Bakonis savo pranešime kalbėjo apie praėjusių metų švietimo rezultatus ir iš jų išplaukiančias ateities prognozes. Nors anot socialinių tinklų, mūsų švietimas „tuoj žlugs“, tarptautiniai ekspertai Lietuvos švietimą vertina gana gerai. Kalbant apie ugdymo kokybę – Lietuvos mokyklų vidurkis pasako ne viską: tendencijų yra įvairių, atotrūkių pasitaiko ir tarp savivaldybių, ir tarp mokyklų, pagrindinė problema – matematika. Ugdymo turinį lemia ir finansai, įskaičiuojant ir tuos, kurie skiriami mokytojų atlyginimams, bet statistika rodo, kad darbo užmokestis auga, nes auga visu krūviu dirbančių mokytojų skaičius.

 

Taip pat nuolat auga vyresnių mokytojų skaičius, tad artėja laikas, kai ims trūkti pedagogų – apie tai signalų jau yra, tačiau tose laisvose vietose mokytojams dažniausiai siūlomi nepilni krūviai, todėl mokyklų tinklo optimizavimas nėra be pagrindo.

Kalbant apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pernai parengtas planas, jame aptarta daug aspektų: nuostatų formavimas, programų ir mokyklų aplinkos pritaikymas, komandų formavimas, galima tikėtis, kad prie problemų sprendimo prisidės ir „Tūkstantmečio mokyklos“.

Nuo atnaujinimo – prie mokymų ir pagalbos

 

Ugdymo turinio departamento direktorius Vaino Brazdeikis aptarė ugdymo turinio atnaujinimo aktualijas – jį atnaujinus pereinama prie mokymų mokykloms, metodinės pagalbos, kvalifikacijos kėlimo, skaitmeninių priemonių ir kt. Atliktas veiklos tyrimas, jame pateikiama daug pavyzdžių, kaip galima dirbti su kompetencijomis. V. Brazdeikis pristatė ir laukiamas naujoves – įgyvendinimo rekomendacijų projektus, kurie turėtų būti parengti artimiausiu metu, metodinių darbų bazę, prasidėjusias užsienio ekspertų konsultacijas. Be to, šiemet turi būti sukurtas Švietimo portalo modulis, kuriame planuojama interaktyviai pateikti bendrąsias programas, kuriamos naujos ar atnaujinamos skaitmeninės priemonės, kurios, tikimasi, mokyklas pasieks iki metų pabaigos, o nuo lapkričio beveik 5 tūkst. mokytojų galės kelti kvalifikaciją nuotoliniuose mokymuose bei per kitus projektus ir veiklas.

 

Atnaujinama ir Švietimo portalo emokykla.lt informacinė sistema – suskaitmenintos bendrosios programos, sukurtos mokymosi turinio sąsajos su įgyvendinimo rekomendacijomis, vadovėliais, skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis ir metodine medžiaga, planuojama, kad pedagogai ten galės kelti savo sukurtą metodinę medžiagą. Skaitmeninės mokymo priemonės, kurios tiks ir bendrųjų programų darbams, skelbiamos čia.

 

NŠA inf.

Įtraukties principo įgyvendinimo mokykloje gaires pristatė Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyriaus specialioji pedagogė Audronė Vadakojienė – Lietuvos švietimas palaipsniui pereina nuo mokyklos visiems iki mokyklos kiekvienam, siekiama kiekvieno mokinio sėkmės. O gairės, kurias remdamiesi Geros mokyklos koncepcija, įvairiais moksliniais tyrimais ir kita panašia medžiaga rengia Švietimo pagalbos departamento specialistai, pagelbės mokykloms pasiruošti sklandžiai vykdyti įtraukųjį ugdymą. Pasak A. Vadakojienės, pasiruošimas nuo 2024 m. nesibaigs: „Įgysime naujų patirčių, mokysimės ir klysime, bet darysime, aptarsime sėkmes ir nesėkmes, dalysimės idėjomis, patirtimi, ieškosime geriausių sprendimų. Gairėse aprašoma vienuolika temų, apimančių šias mokyklų veiklos sritis: lyderystę ir vadybą, mokyklos kultūrą, ugdymosi aplinką, ugdymą(si) ir mokinių patirtis, jos spalį–lapkritį turėtų atsirasti NŠA interneto svetainėje. Norime paskatinti mokyklas tikėti įtrauktimi, įgalinti, glaustai pateikti mokykloms naudingą informaciją.“

 

Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis priminė, kad NŠA vykdo trijų tipų pasiekimų patikrinimus – nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminus. Kokie pokyčiai planuojami? Ketinama ankstinti (iš pavasario perkelti į sausio–vasario mėn.) NMPP, kad mokyklos anksčiau gautų informaciją apie ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimus ir galėtų ja naudotis iki mokslo metų pabaigos, nebeplanuojamas šeštokų NMPP. Aštuntoje klasėje atsiranda naujovė, kurios pageidavo tautinių mažumų mokyklos – gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų ir rusų) NMPP. Testavimai planuojami vykdyti elektroniniu būdu. Brandos egzaminai iš esmės vyks be pokyčių, tik III gimnazijos klasėje atsiras lenkų gimtosios kalbos tarpinis vertinimas pagal atnaujintą ugdymo programą.

Be šių trijų pagrindinių sričių, NŠA Vertinimo ir stebėsenos departamentas vykdo ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymą užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams.

Trūksta patikslinimų

 

Dar vienas NŠA veiklos laukas – švietimo duomenys. Apie juos ir jų naudojimą kalbėjo Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus vedėja Snieguolė Vaičekauskienė. „Turime daug duomenų, reikia dirbti su jais įvertinant kontekstą, kad būtų galima priimti sprendimus, ateityje bendradarbiauti su savivaldybėmis ir mokyklomis juos tikslinant“, – teigė S. Vaičekauskienė ir supažindino renginio dalyvius su naujovėmis – atsiradusiais mokyklų ir savivaldybių viešaisiais rodikliais, mokyklų ir savivaldybių būtinųjų rodiklių bei prognostinių scenarijų ataskaitomis savivaldybių administracijų atstovams, parodė, kaip ir kokią informaciją susirasti, paaiškino apie kokius patikslinimus užsiminė – nors reta mokykla nėra pedagogų išleidusi į tarptautinius mainų projektus, šis rodiklis beveik visose ugdymo įstaigose yra nulinis, todėl joms reikėtų peržiūrėti duomenis ir juos patikslinti iki spalio pirmosios.

Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėja Albina Vilimienė pristatė agentūros veiklas, skirtas švietimo įstaigų vadovams. Per artimiausias savaites NŠA svetainėje atsiras nauja rubrika „Vadovams“ – patogi naudotis, joje vadovai ras naujausią informaciją ir svarbiausius aspektus savo veiklai. Tęsiasi ir anksčiau pradėti darbai: koordinuojama ilgalaikė naujų vadovų (dirbančių 1–2 metus) mentorystė, šiuo metu šioje programoje dalyvauja 35 mokyklų vadovai, bet kviečiami ir nauji dalyviai, tęsiamos viešosios konsultacijos vadovų lyderystei (apie tai neseniai rašėme čia), gerosios praktikos sklaida. A. Vilimienė taip pat pristatė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, parengtą projektą „Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos“.

 

Projekto „Skaitmeninė švietimo transformacija“ („Edtech“) vadovė Indrė Šuolienė aptarė projekto veiklas, kurios vyks iki 2024 m. birželio pabaigos, svarbiausios jo sritys yra inovacijų kultūros skatinimas, skaitmeninių kompetencijų tobulinimas, skaitmeninio turinio kūrimas. Jau dabar mokytojai kviečiami rinktis nemokamas informatikos magistrantūros studijas, vyks nuotoliniai mokymai ir seminarai, tarptautinis bendradarbiavimas su kitais užsienio švietimo edukacijų centrais, trumpalaikės stažuotės. Daugiau informacijos apie projektą – šiame interviu.

Pedagogai pristatė skaitmenines ugdymo priemones

 

Pasibaigus NŠA specialistų pranešimams, skaitmenines ugdymo priemones pristatė pedagogai praktikai. Logopedė Loreta Grikainienė pasakojo apie skaitmeninių įtraukiojo ugdymo priemonių rinkinį „Edusensus“. Šiuolaikinių vaikų dažnai nesudominsi vien knygutėmis, jiems norisi kompiuterio, interaktyvių mokomųjų žaidimų. Šias priemones, tinkančias ne tik specialiųjų poreikių turintiems vaikams, galima naudoti kompiuteryje, interaktyvioje lentoje, planšetėse, atsispausdinus, jas parengė specialistai. Pirmą kartą šias priemones logopedė prieš dešimt metų pamatė parodoje Londone, dabar jos yra nemokamos ir prieinamos, pritaikytos lietuvių kalbai.

Matematikos mokytojas Mantas Vaišnoras priminė 7 efektyvaus mokymosi principus ir papasakojo, kad Skandinavijoje mokinių pasiekimai tokie geri, nes mokytojai nedaro stebuklų, bet turi daug įrankių: ten nuo pradinių klasių mokiniai turi galimybę pačiupinėti, t. y. turi būti lavinama motorika, ne tik iškirpti, nubrėžti, bet, turint profesionalias priemones, galima sudėti įvairias figūras ir pan.

Pedagogas pristatė keletą skaitmeninių priemonių: „Mekruphy“, „Geogebra“, „CLASSVR“ virtualios realybės akinius, kurie sujungia žaidimą ir mokslą (mokytojas turi kontrolės galimybę, mato tai, ką tuo metu mato mokiniai, skiria jiems užduotis), skaitmeninį turinį „Eduten“, „Opiq“, diskalkuliją turintiems mokiniams siūlomą „Puffin maths“.

 

Renginio vaizdo įrašas