Svarbiausia kurčio vaiko mokymo skaityti strategija

Laimutė Beinarauskienė
,
Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Įtraukiojo ugdymo galimybių plėtra, I etapas“ vykdytoja

Pasaulyje yra apie 360 mln. gyventojų, turinčių klausos sutrikimų, 32 mln. iš jų – vaikai. Lietuvoje yra 8 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. neprigirdinčiųjų.

 

Suprantama, kad turintiesiems klausos sutrikimų sunku ne tik kalbėti, bet ir skaityti. Tačiau skaitymas labai svarbus. Mokymas skaityti ugdo gebėjimą suprasti perskaitytą tekstą, vaikas įgyja patirties, kad skaitydamas jis plečia savo žinias. Kuo anksčiau mokinys, turintis klausos sutrikimų, išmoksta skaityti, tuo anksčiau plėtojasi jo kalba. Todėl pedagogo ir surdopedagogo svarbiausias uždavinys – sužadinti motyvaciją skaityti.

 

Užsienio šalyse vaikų literatūrai, kuri patraukli ne tik girdinčiajam, bet ir turinčiam klausos sutrikimų vaikui skiriamas didesnis dėmesys. Tačiau įvairių pasaulio šalių surdopedagogai teigia, kad trūksta knygų, kurios būtų įdomios kurtiesiems. Leidžiamos paveikslėlių knygos, komiksai, grafiniai romanai, knygos vaikams su kurčiųjų personažais. Maya Wasserman, Lucy Rogers knygoje „Geldelių implanto ieškojimas“ pagrindinis veikėjas – Angelas, kuris yra kurčias ir nešioja kochlearinius implantus. Siužete yra patarimų dėl kurčiųjų informavimo. Mary L. Motley, Timy Sullivan, Jenny Campbell knygoje „Gilės istorija“ pagrindinis veikėjas – kurčias šuo, kurį  prižiūrintys žmonės išmokė suprasti gestų kalbą. Rašytoja Adonia Smith Maureen Klusza parašė pasaką „Kurčiųjų Pelenė“. Sarah Glenn Marsh, Stephanie Fizer Coleman „Didysis Ninitos pasaulis: tikroji kurčiųjų pigmėjų marmozeto istorija“ – knyga apie kurčią beždžionę. Alexas Nadioo knygoje „Dramblys ir pamesta antklodė“ dramblys nešioja klausos aparatus, o tigras kochlearinius implantus.

 

Šį sąrašą galima tęsti iki šimto knygų. Tačiau užsienio šalių surdopedagogai teigia, kad tokių knygų labai trūksta. Todėl Jungtinės Karalystės vaikų labdaros organizacija „BookTrust“ išleido rašytojams patarimus, kaip kurti kurčius veikėjus vaikų literatūroje.

 

Lietuvoje kurčiųjų bendruomenėje yra populiari Emanuelės Labori autobiografinė knyga „Žuvėdros klyksmas“. Autorė gimė 1971 m. Prancūzijoje. Išgarsėjo kaip kurčiųjų teatro aktorė. Jos knyga ne tik padeda geriau suprasti kurčiuosius girdintiesiems. Bet ir kurtieji domisi šia knyga. Deja, tokių knygų, kuriose pagrindiniai veikėjai yra kurtieji, lietuvių vaikų literatūroje pasigendame. Todėl būtų labai svarbu versti užsienio autorių knygas į lietuvių kalbą.

 

Svarbiausia kurčio vaiko mokymo skaityti strategija – įtikinti, kad jis gali skaityti, kad skaityti įdomu ir naudinga.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.