Svarbiausia – kelias į vaiko širdį

„Mano mokytoja yra labai gera. Ji turi visokiausių būdų, kaip išmokyti vaikus. Dar ji yra draugiška ir graži…“
(2a klasės mokinys Gabrielius Zenevičius, 9 m.)

 

Į šiuos paprastus, bet nuoširdžius devynmečio žodžius telpa tai, už ką Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoją metodininkę Dalią PALECKIENĘ myli ir gerbia vaikai, tėvai ir kolegos. Kantrybė, dėmesingumas, kūrybiškumas ir noras tobulėti – asmeninės savybės, kuriomis galima apibūdinti Metų mokytojo (2017 m.) apdovanojimu įvertintą Dalią. Ji pati sako, kad kiekviena diena – tai iššūkis skatinti augti ir tobulėti kiekvieną vaiką, mokyti nebijoti klysti. Apie tai ir kalbamės – pasirinktą mokytojos kelią ir tuos kasdienius iššūkius.

 

Papasakokite apie save. Kaip, kada ir kodėl pasirinkote mokytojos kelią?

Jau būdama mokinė turėjau gebėjimų padėti draugams ruošti pamokas, mokytis vienų ar kitų dalykų. Iš bendraklasių sulaukdavau pagyrų, kad gebu suprantamai ir paprastai paaiškinti gana sudėtingus dalykus. Nuo mažens šokau, dainavau, vedžiau renginius… Įgytos kompetencijos ir tai, kad pradinukai viskuo domisi ir jiems viskas įdomu, padėjo pasirinkti būtent pradinių klasių mokytojo profesiją.

 

Koks yra šiandieninis pradinukas ir kaip jį sudominti, įtraukti?

Pradinių klasių mokytojo kompetencija – ne tik dėstomų dalykų žinios, bet ir gebėjimas tas žinias perteikti, nuolatinis keitimasis, augimas, tobulėjimas. Dabartiniai pradinukai apie vaizdo techniką, informacines technologijas nemažai išmano. Todėl šiandien pamokoje neužtenka tik vadovėlio. Mokytojas turi nuolat atsinaujinti, keisti savo darbo stilių, įvairinti mokymosi metodus. Tradicinį mokymą keičiu naujais ugdymo metodais, kurie skatina dirbti kūrybiškai ir žaismingai. Mokiniams patinka interaktyvios užduotys. Svarbiausia – veikti patiems, atrasti. Jie žavisi eksperimentais, bandymais, mėgsta tyrinėti, patinka pamokos kitose erdvėse. Kviečiu į pamokas mokinių tėvus, jie dalijasi savo žiniomis, patirtimi, skaito skaitinius…

 

Ar vaikai keičiasi, kartos skiriasi? Kas kinta labiausiai, o kas išlieka?

Vaikai keičiasi. Kartos kinta. Šiandienos vaiko pasaulis labai skiriasi nuo buvusio prieš dešimt ar daugiau metų. Ateina „self“ (angl. pats, savarankiškas) karta, kuri žino, kad žinias, reikiamą informaciją galima surasti akimirksniu ir mokytojas jau nėra vienintelis žinių šaltinis. Mokiniui daug svarbiau išreikšti save, būti išklausytam. Žinoma, jam svarbūs ir akademiniai pasiekimai. Manau, daug svarbiau, kad mokiniai išmoktų bendrųjų kompetencijų: mokėtų mokytis, būtų kūrybiški, mokėtų dirbti bendradarbiaudami, nes nežinome, kokių gebėjimų prireiks vaikui po kelerių metų. Siekiu, kad išaugtų atsakingos, kūrybiškos, pilietiškos asmenybės. Mokytojo darbe visada išlieka vertybių ugdymo tikslas: pagarba sau pačiam, tėvams, šeimai, mokyklai, aplinkiniams, kraštui… Mano iššūkis – sudominti šiuolaikinį vaiką gimtojo krašto, savos tautos praeitimi. Kiekvienais metais, dirbdama su pirmokais, vykdau akciją „Tautinė giesmė mano lūpose“, per kurią visi pirmokai su meile ir pagarba išmoksta giedoti šalies himną, gerbti Lietuvos simbolius.

 

Jūsų pamokos atrodo inovatyvios, sukūrėte ir išskirtinę ugdymo sistemą. Papasakokite apie tai plačiau.

Nuo 2016 m. pirmos klasės perėjau prie naujausių integruoto ugdymo vadovėlių „Vaivorykštė“. Pritariu naujam požiūriui į vaiką ir jo mokymo(si) procesą, todėl dirbdama kūrybiškai ugdymą grindžiu integruoto mokymo principais. Jungdama mokomuosius dalykus ne tik padedu mokiniams veiksmingai perimti dalykines žinias, bet kartu formuoju pasaulio kaip nedalomos visumos suvokimą. Tai skatina vaikus mąstyti, lyginti, analizuoti, žadina norą pažinti, motyvuoja mokytis. Pati kuriu testus, vaizdinę, dalijamąją medžiagą. Ruošdamasi pamokoms apgalvoju, kaip planuoti pamoką, modeliuoti struktūrą, formuluoti mokymosi uždavinius, vertinimo, įsivertinimo kriterijus, numatau refleksijas. Tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių tikslų siekiu ne tik suteikdama žinių, bet ir lavindama kompetencijas, kurios itin svarbios šiuolaikiniam mokiniui. Tai sugebėjimas analizuoti problemines situacijas, kūrybiškai ieškoti problemos sprendimų, nebijoti prisiimti atsakomybės už pasirinktą būdą ir veiksmingai tokį sprendimą įgyvendinti.

 

Kiekvienam mokiniui sukūriau darbų rinkinį „Mokinio individualios pažangos aplankas“. Šis aplankas padeda tiek mokiniams, tiek tėvams įvertinti pažangos „įrodymus“, iliustruoja pažangą mokantis. Taikydama individualios mokinių pažangos stebėjimo ir fiksavimo sistemą, mokau mokinius analizuoti pasiekimus sukurtais įsivertinimo ir pažangos matavimo kriterijais. Individualizuodama ugdymo turinį stengiuosi atskleisti stipriausius mokinio gabumus ir juos didinti, plėtoti, šlifuoti. Tokiu būdu mokinys ne tik įgyja būtinųjų žinių, bet ir plėtoja savo individualų talentą bei gebėjimus. Mokinių pažangai matuoti sukūriau mini refleksijos-testų sistemą, leidžiančią pamatuoti kiekvieno mokinio pažangą pamokoje „čia ir dabar“ ir lyginti daromą pažangą ugdymo(si) proceso metu.

 

Siekiu, kad kompiuteris būtų skirtas ne tik žaidimams, bet ir mokslams, kūrybai, menui. Mokinius mokau programavimo pagrindų, o tai leidžia įdomiau mokytis lietuvių kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo ir kitų dalykų. Mobilieji įrenginiai, įvaldytos kompiuterinės programos, atviro kodo ištekliai suteikia man, kaip mokytojai, neribotas galimybes: mokyti mokinius įvairių dalykų, skaityti elektronines knygas, žymėtis idėjas ir pastabas, rinkti tekstą, dalytis informacija, fotografuoti, piešti, kurti ir tobulėti. Administruoju tris interneto svetaines – tai šiuolaikiško mokytojo kasdienis darbo įrankis. Svetainė naudinga ne tik kaip nuolatinio tobulėjimo bei žinių kaupimo įrankis, bet ir šiuolaikiškas dalijimosi patirtimi su kitais būdas.

 

Kaip technologijas integruojate savo pamokose? Kokius interaktyvius metodus pasitelkiate ir kokių rezultatų tai duoda?

Informacinių technologijų taikymas ugdymo procese leidžia integruoti įvairius mokomuosius dalykus. Kompiuteris pradinėse klasėse – tai tarsi integracinė ašis mokant matematikos, pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir kitų dalykų. Mobiliosios technologijos – puiki mokymosi priemonė. Kompiuterinių technologijų taikymas pamokose ir popamokinėje veikloje suteikia puikias galimybes, kad pamokos būtų vaizdžios ir įsimintinos, o mokymas ir mokymasis – įdomus, dinamiškas, lankstus. Klasėje turime 13 planšetinių ir tris stacionarius kompiuterius, multimediją. Pamokose pasitelkiu „CamStudio“, „PurposeGame“, „Kahoot“ (pati kuriu viktorinas pagal temas, mokinių gebėjimus, pamokos tikslus ir uždavinius), „Learningapps“, QR kodus, įvairias programas planšetiniuose kompiuteriuose ir kt. Antrokų programavimo pagrindus lavinu su „Blue-bot“ robotukais, „ScratchJr“ ir „Code.org“ programomis.

 

Kur semiatės idėjų kuriamoms užduotims?

Galvodama apie užduotis, vaizdinę medžiagą, veiklas ir projektus matau kiekvieną vaiką. Ar bus aišku, suprantama, ar pasieks informacija, veikla kiekvieną vaiką, iškeltus tikslus, kaip, kokiu būdu ir pan. Svarbiausia – kelias į vaiko širdį. Turiu daug idėjų ir kūrybinių minčių joms įgyvendinti, nėra tos minutės, kad mintyse nekurčiau ar neieškočiau sprendimų. Bendrauju ir bendradarbiauju su kolegomis: dalijuosi, semiuosi, domiuosi, ieškau ir, aišku, atrandu.

 

Dažnai tenka išgirsti, kad mokytojai skundžiasi „šiuolaikiniais vaikais“. Jūs nesiskundžiate, o, kaip pati sakote, bendraujate ir bendradarbiaujate, sėkminga mokymo patirtimi dalijatės su kolegomis, vedate seminarus apie IT taikymą. Ar sunku įkvėpti savo kolegas keistis ir pamokose taikyti inovacijas? Su kokiais sunkumais susiduria mokytojai, ką patartumėte tiems, kurie bijo naujovių?

Sudominti šiuolaikinį vaiką – tikras iššūkis. Tą iššūkį reikia priimti. Ypač klasės ribas praplečia kūrybiškai naudojamos kompiuterinės technologijos. Mielai dalijuosi patirtimi, žiniomis. Bijoti naujovių tikrai nereikia. Tiems, kurie bijo, patarčiau į ugdymo procesą įtraukti mokinius, kurie turi IT kompetencijų. Jie ne tik padės mokytojui, bus puikūs mokytojai draugams, bet ir patys tobulės… „Mokinys-lektorius“ – tai puikus metodas mokytojams, dar nedraugaujantiems su IT. Mokiniai, įvaldę IT įrankius, patys sukurs puikią mokomąją medžiagą draugams. Man džiugu, kad per seminarus sutinku mokytojų, kuriems įdomu naujovės, IT idėjos ir t. t. Tai skatina ir toliau tobulėti, domėtis, atrasti ir atradimais bei patirtimi dalytis su kitais.

 

Yra ir tokių mokytojų, kurie visiškai atsisako vadovėlių ir moko vaikus pasitelkdami kitokias priemones ir metodus. Koks Jūsų požiūris į mokymo turinį ir priemones, kuriomis šiandien siūloma naudotis mokytojui?

Nesistengiu ugdyti ir mokyti tik pagal vieną vadovėlį. Mokytojai tam tikslui turi bendrąsias pradinio ugdymo programas, kurios yra pagrindas. Vadovėliai ir pratybos tik papildoma priemonė. Visada medžiagą renku iš kelių šaltinių, nes tobulų vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių nėra. Juk kiekviena klasė ir kiekvienas mokinys pasižymi vis kitokiais gebėjimais, poreikiais, darbo tempu ir t. t. Atrenku vaikams tai, kas svarbiausia, priimtiniausia pagal jų poreikius, gebėjimus, pamokos tikslus ir t. t. Ruošdamasi galvoju apie vaiką.

 

Pastaraisiais metais daug diskutuojama apie mokytojo profesijos prestižą – tai tapo netgi viena iš šimtmečio idėjų Lietuvai. Ką Jūs apie tai galvojate? Kodėl mokytojo profesija šiandien nelaikoma prestižine ir ko, Jūsų nuomone, reikia, kad situacija keistųsi?

Pasitikėjimas mokytoju yra svarbiausias profesijos prestižo kėlimo kriterijus. Mokytoju turi pasitikėti ne tik vaikai, bet ir tėvai, švietimo skyriai ir t. t. Remdamasi Suomijos pavyzdžiu, manau, kad kiekviename žingsnyje turi būti: pagarba kiekvienam mokiniui, pagarba mokymosi procesui, pagarba mokytojo profesijai ir pagarba ugdymo galiai.

 

Daug diskutuojama ir apie švietimo sistemos pokyčius, ką pirmiausia keistumėte Jūs?

Turi atsirasti glaudus bendradarbiavimas su mokytojais praktikais. Daug idėjų, kaip keisti švietimo sistemą, pateikia žmonės, nė dienos nedirbę mokykloje. Manau, kiekvieną reformą ir naujovę būtina aptarti su inovatyviausiais mokytojais, kuriems rūpi reformos idėjos ir pokyčiai. Toks pavyzdys – projektas „Informatika pradiniame ugdyme“. Rengiant Informatikos integravimo pradiniame ugdyme metmenis glaudžiai bendradarbiavo mokytojai, Ugdymo plėtotės centras, Švietimo ir mokslo ministerija bei mokslininkų komanda. Jau minėjau, žaviuosi Suomijos švietimo sistema. Žavi jų idėja „Ne platyn, o gilyn“. Tačiau jokiu būdų negalime aklai taikyti užsienio šalių patirties dėl daugelio priežasčių: pradedant ekonominiu lygiu ir baigiant visuomenės mentalitetu. Turime ieškoti savų kelių ir idėjų.

 

Ką Jums reiškia Metų mokytojos apdovanojimas?

Metų mokytojos apdovanojimas – labai aukštas įvertinimas. Tai paskata nenustoti, eiti į priekį, tobulėti. Džiugu, kad pastebėtas ir įvertintas pradinių klasių mokytojo darbas – pats svarbiausias ir sunkiausias vaiko ugdymo(si) pamatas. Liūdna, kad kai kam atrodo, kad mokytojai nieko neveikia, anksti uždaro mokyklos duris ir išeina. Taip anaiptol nėra. Atiduodame labai daug savęs. Būdų, kaip sudominti mokinius, ieškome ir grįžę namo. Ir kiekvienam už savo darbą smagu sulaukti įvertinimo.

 

Ačiū, kad savo mintimis pasidalijote su „Švietimo naujienų“ skaitytojais.