Suvokti, būti ir mokytis. Kaip gyventi karantino sąlygomis?

Balandžio 2 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, siekdamas palengvinti pedagogų emocinę savijautą būnant karantine, surengė nuotolinį seminarą „Suvokti, būti ir mokytis. Kaip gyventi karantino sąlygomis?“ Seminarą vedė šalyje gerai žinomas vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. Lektorius ir dalyviai kalbėjosi apie tai, kas pasikeitė dabartiniame mūsų gyvenime. Aiškinosi, dėl ko reikia nerimauti, o ką vertėtų palikti nuošalyje. Apžvelgė esmines gyvenimo ir veiklos kryptis karantino laikotarpiu. Mokėsi, kaip gyventi pagal naujas taisykles.

 

L. Slušnys akcentuoja, kad gyvenimas nesugriuvo – pasikeitė tarpusavio ryšiai. Vertinant šiandienos situaciją ir dirbančiųjų namuose padėtį – akivaizdu, jog nėra paprasta, jei tuo pat metu šalia yra vaikų, artimųjų, kurie natūraliai jaučiasi turintys teisę į jūsų dėmesį.

„Multitaskingas“ (kuris neegzistuoja), didina stresą, išsiblaškymą, artina emocinį persitempimą. Išnyksta kasdieniai, įprasti ritualai, tad tenka kurti naujus, susidėlioti kuo efektyvesnį kasdienių darbų grafiką. Viskuo rūpinamės savarankiškai, tai reikalauja savitvardos, kantrumo, emocinės išminties. Bet kokie pokyčiai ar sukrėtimai žmones ir jų jausmus veikia skirtingai. Vieni atranda dideles galimybes, naujas veiklas. Kiti neprisitaiko, blogėja jų psichologinė būsena.

 

„Kaip palengvinti emocinę savijautą būnant karantine?“ – paklausė seminaro vedėjas ir pats atsakė: „Turime pripažinti, kaip gerai gyvenome, o pastarąją situaciją išgyvename neseniai. Pamiršome sudėtingesnį gyvenimą. Dažnai būdavome geresni svetimiems, nei saviems, tad vėl mokykimės bendravimo su artimaisiais. Ugdykime bendruomeniškumą. Jei matote, kad kažkas nespėja – padėkite, kad žmogus nesijaustų „paliktas vienas su bėda“. Būkime pagarbūs savo kolegų rūpesčiams ir jų baimėms“.

 

Lektorius pataria suplanuoti visą dieną, o gal net visą karantino laikotarpį, t. y., kada ir kiek laiko skiriame dėmesio vaikams ir šeimai? Kas rūpinasi vaikais, artimaisiais, maistu tuomet, kai esate užsiėmę? Kuri namų vieta – „paskelbiama“ darbo vieta? Laisvalaikis – būtinai! Kai geriate kavą, tiesiog gerkite kavą. Kai gaminate valgį, tiesiog gaminkite valgį.

 

Mokytojas turėtų optimistiškai nuteikti vaikus, nustatyti ribas. Pasikeitusią situaciją vertintų, kaip naują galimybę mokytis. L. Slušnys pataria, nors kartą per savaitę, paklausti vaikų, ką jie patiria mokydamiesi namuose. Kas buvo įdomaus, ko išmoko? Kokie dalykai sekėsi sunkiausiai?

Skirdami laiko refleksijai, aptarimui, skatinsite kokybiškesnį socialinį, emocinį ir akademinį mokymąsi. Dėkingumas ir įvertinimas mūsų savijautą gerina fiziologiškai. Būti dėkingu, turėtų tapti užkrečiama mąstysena, padedančia sustiprinti santykį su mokiniais ir tarp mokinių.

 

Seminaro pabaigą L. Slušnys reziumavo šiais pamąstymais: „Tokių kataklizmų turime kartą per šimtmetį. Nugyvensime – praeis, ir po šimto, o gal po penkiasdešimties metų, bus kitų netikėtumų. Įvykiams, tokiais intervalais, žmogus negali būti pasiruošęs. Negali net reikiamų resursų pasiruošti. Tai aš privalau suvokti, kad esu atsakingas už savo sveikatą, už savo vaiką, ir už savo artimuosius. Turime išmokti galvoti ir sakyti, kad išgyvensime, kad mums pavyks. Nieko tokio – dar bus visokių istorijų, bet dirbsime, puikiai suvokdami, kad nebus lengva, bet stengsimės. Gyvenome lengviau, dabar teks sunkiai dirbti, bet išgyvensime“.

 

KPKC inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.