Susitikimas su kalbininku Antanu Smetona

Eugenija Mačiulienė
,
ŠMSVB Bibliografijos-informacijos skyriaus vyresn. bibliografė

Vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje, minint Lietuvių kalbos dienas, įvyko ilgai lauktas susitikimas su charizmatiškuoju kalbininku dr. Antanu Smetona. Renginys „Lietuvių kalbos dabartis – keliai ir klystkeliai“ sulaukė didelio susidomėjimo. Pasikalbėti apie lietuvių kalbos padėtį pašėlusiu greičiu besikeičiančiame pasaulyje, jos aktualijas ir pokyčius, kalbos vartojimo klaidas, kurių apstu ne tik mūsų aplinkoje, bet ir viešojoje erdvėje, – panoro vyresnės kartos šiauliečiai, „Romuvos“ gimnazistai bei jaunieji Šiaulių moksleivių namų lankytojai.

Lietuvių kalba – išskirtinė

 

Renginys sulaukė itin palankių lankytojų atsiliepimų. Žmonės buvo aktyvūs – įsitraukė į pokalbį, šiltai ir betarpiškai su auditorija bendravusiam lektoriui pateikė daug klausimų. Pasak kalbininko, neteisingas visuomenėje paplitęs teiginys, jog lietuvių kalba yra viena iš seniausių kalbų pasaulyje. Taip, ji  – archajiška, ir dėl to mūsų kalbą galima laikyti išskirtine, nes, palyginus su kitomis pasaulio kalbomis, lietuvių kalba keitėsi daug lėčiau ir išlaikė archajiškesnes formas. A. Smetona akcentavo, kad dabartinė lietuvių kalbos būklė – normali: ji turi visas reikiamas atmainas, stilius ir funkcijas. Mūsų kalba – ir namų bei buities, ir įvairaus išsilavinimo žmonių kalba, taigi ji funkcionuoja visose gyvenimo srityse. Dabar visose institucijose naudojama lietuvių kalba, ja šnekama tiek miestuose, tiek kaimuose – viskas yra maksimaliai lietuviška.

Dvikalbystės įteisinimas – grėsmė gimtajai kalbai

 

Kalbininko nuomone, žvelgiant į istoriją, šiandien lietuvių kalbos situacija yra geriausia ir didelio susirūpinimo neturėtų kelti. Tačiau, kaip vieną iš galimų grėsmių, A. Smetona įvardijo kai kurių politikų siūlomą dvikalbystės įteisinimą. Pasak jo, šiai idėjai niekada neturėtų būti pritarta, nes tai būtų nusikaltimas mūsų tautai ir valstybei. Kalbininkas emigracijos su kalbos nykimu nesieja, jo manymu, didesnį pavojų kelia imigracija. Žinoma, šie procesai turi įtakos tarmių nykimui, nes keičiantis žmonių gyvenimo būdui ir kartoms, vis mažesnė visuomenės dalis sugeba išlaikyti gyvąsias tarmių tradicijas.

Kalbos pokyčiai – neišvengiami

 

Kalbant apie šiandieninės kalbos aktualijas, A. Smetona pasidalijo savo įžvalgomis apie jau daug metų besitęsiančius ginčus dėl lotyniškų raidžių q, x ir w, kurias vieni kalbininkai nori, kiti draudžia įtraukti į lietuviškąją abėcėlę. Jis pacitavo šaltinius, įrodančius, jog svetimvardžių rašybą su šiomis raidėmis įtvirtino jau Vincas Kudirka, į „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“ taip pat yra įtraukta eilutė, kuri skelbia, kad lietuviškuose tekstuose nelietuviškuose žodžiuose gali būti vartojamos šios ir kitos nelietuviškos raidės. Kalbėta apie nosinių balsių rašybą žodžių šaknyse, kurios, pakitus šių žodžių tarimui, būtų galima atsisakyti. Renginio metu buvo paliesta ir visuomenėje daug diskusijų sukėlusi moteriškų pavardžių trumpinimo tema. Kalbininko nuomonė šiuo ir daugeliu kitų klausimų yra lanksti ir pragmatiška, nes kalba – gyva, o visa, kas gyva, keičiasi, tad pokyčiai neišvengiami.

 

Susitikimas su kalbininku Antanu Smetona organizuotas įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės remiamą projektą „Renginių ciklas „Susitikimai bibliotekoje“.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.