Susipažinome su Kauno miesto partnerio – Vekšės miesto – švietimo sistema

dr. Daiva Garnienė
,
Kauno Maironio universitetinės g-os direktorė

Kartais pakanka labai nedaug laiko, kad galėtum atrasti kažką naujo, pasitikrinti savo veiklos tikslingumą šių dienų iššūkių kontekste, atitrūkti nuo kasdienybės ir susirasti naujų bendraminčių. Būtent tokia ir buvo spalio 24–28 d. vykusi Kauno miesto savivaldybės atstovų – Švietimo skyriaus vedėjos dr. Onos Gucevičienės, Švietimo inovacijų centro direktorės Rasos Bortkevičienės ir grupės bendrojo ugdymo mokyklų direktorių – stažuotė Švedijos Karalystės Vekšės mieste.

 

Kauno švietimo inovacijų centro programa „Mokyklų lyderystės modeliai: Švedijos patirtis“ buvo išsami ir turininga, per kelias dienas aplankytos įvairios švietimo įstaigos – pradinės, pagrindinės mokyklos ir gimnazijos. Apsilankymo tikslas buvo susipažinti su Švedijos švietimo sistema, kuri yra ne tik viena seniausių Europoje, bet ir viena pažangiausių bei veiksmingiausių.

Pasirinktas Vekšės miestas, nes tai ir Kauno partneris, su kuriuo bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta dar 1990 m. ir plėtojama švietimo, kultūros, aplinkos apsaugos, savivaldos srityse.

 

Vizitas prasidėjo Vekšės miesto savivaldybėje, kurioje su Švedijos ir Vekšės švietimo sistema supažindino meras Bo Frankas ir Švietimo departamento vadovas Henrikas Ahlinas. Miesto vadovai papasakojo, kad pagrindinis Švedijos švietimo sistemos principas yra švietimo prieinamumas nepriklausomai nuo socialinės padėties, etninės priklausomybės, religinių įsitikinimų ar lyties. Jie pasidžiaugė savo žaliu miestu, išvalytais ežerais, iš medienos statomais naujais pastatais.

 

Vidurinis išsilavinimas Švedijoje susideda iš dviejų etapų: devynerių metų pagrindinė mokykla (privaloma) ir trejų metų gimnazija. Vaikai mokomi savivaldybių (apie 95 proc. vaikų nuo 6 iki 16 metų) ir privačiose mokyklose. Dažniausiai mokyklą renkasi pagal gyvenamąją vietą. Dėl sėkmingesnės adaptacijos stengiamasi, kad į vieną klasę patektų vaikai kartu su savo bendramoksliais iš ankstesnės mokyklos.

Baigę privalomąją vidurinę mokyklą, jaunuoliai nuo 16 iki 20 metų gali stoti į gimnaziją. Į 10 klasę mokiniai priimami pagal egzaminų rezultatus. Į gimnaziją nepatenka apie 15 proc. mokinių. Tie, kurie vis tiek pageidauja tęsti mokymąsi gimnazijoje, mokosi dar vienus metus papildomai, kad geriau išlaikytų egzaminus. Kiti arba mokosi profesinėje mokykloje, arba eina dirbti.

 

Specialiųjų poreikių turintys mokiniai integruojami, jie daug laiko praleidžia bendrose klasėse, bet sukurtos ir atskiros erdvės, kur su jais dirba specialistai, dalykų mokytojai. Tokiems mokiniams rengiamas mokymosi planas, numatomi metodai, priemonės.

Kiekvienoje mokykloje yra medicinos sesuo, psichologas, kuratorius, specialusis pedagogas, karjeros specialistas, mokytojo asistentas, kelioms mokykloms priskirtas gydytojas. Asistentas padeda mokytojui pasirengti pamokoms (rengia medžiagą ir pan.).

Pažymiai rašomi tik nuo 6 klasės (nuo A iki F). A yra pats aukščiausias įvertinimas. Nacionaliniai testai vykdomi 3, 6 ir 9 klasėse.

 

Pirmiausia buvo aplankyta Gustavslund mokykla, kurioje mokosi apie 370 šešerių–dvylikos metų mokinių, dirba 50 darbuotojų. Mus pasitikę rektorius Antonas Wijkas ir rektoriaus pavaduotojas Tomas Lindhas pasakojo, kad mokykloje kiekvienas asmuo turi būti vertinamas pagarbiai, turi būti sudarytos sąlygos jam vystytis atsižvelgiant į galimybes. Ugdymas turi atitikti mokinių skirtumus, kad kiekvienas vaikas gautų vienodą išsilavinimą ir galimybę jausti mokymosi norą ir džiaugsmą. Mokyklos vizija – turi būti linksma, vaikas turi išmokti įgytas žinias pritaikyti ir mokytis visą gyvenimą. Kiekvienas mokinys sutinkamas su didele pagarba ir vertinamas toks, koks jis yra. Svarbu pažinti mokinį, užmegzti artimą ryšį ir pagal tai sudaryti sąlygas jo tobulėjimui.

 

Labiausiai nustebino dėmesys specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jų integravimo į bendrojo ugdymo mokyklą galimybės ir sąlygų sudarymas. Nors mokiniai priskirti bendrai klasei, tačiau dažniausiai mokomi atskirose grupėse. Tam įrengtas atskiras korpusas: keturi kambariai, kuriuose leidžia laiką ir mokosi (žaidimų, poilsio, nusiraminimo kambariai). Čia dirbantys darbuotojai mums teigė, kad tokie vaikai geriausiai jaučiasi, kai juos supa įprasta, nuolatinė aplinka, tenkinami įvairūs poreikiai. Šioje erdvėje būna maždaug 5 mokiniai iš penktų klasių ir tiek pat šeštų klasių, su jais dirba 4–5 specialistai. Pagal vaiko sugebėjimus ir elgesį sprendžiama, kada jis vėl gali mokytis su kitais klasės mokiniais, iškilus problemų administracija kartu su tėvais sprendžia tolesnes mokymosi galimybes.

 

Kitoje aplankytoje Ringsberg mokykloje mokosi 6–15 metų mokiniai. Mokykla įsikūrusi Vekšės centre, joje mokosi 275 mokiniai, dirba apie 40 mokytojų. Mokyklą pristatė rektorė Susanne Randau ir rektoriaus pavaduotoja Kristian Thomann. Jos papasakojo, kad Ringsberg mokykla yra estetinio profilio. Mokykloje yra ir laisvalaikio centras, kuriame lankosi beveik 100 vaikų. Misija – viskas sukuriama bendradarbiaujant ir saugant kultūrines sąsajas. Svarbu dialogas. Stengiamasi muziką, dramą integruoti į pagrindinius dalykus, naudojami saviti metodai, nėra vadovėlių. Kiekvienos savaitės pamokos turi atskiras temas. Tam, kad mokymas vyktų kokybiškai, kartą per savaitę mokytojai renkasi pasitarti, dažnai kartu rengiasi pamokoms. Savo darbą labai gražiai pristatė mokyklos bibliotekininkas: su dalykų mokytojais veda integruotas pamokas, yra mokytojo padėjėjas, edukatorius. Jis stengiasi sudominti mokinius knygų skaitymu, siekia, kad mokiniai sugebėtų suprasti, analizuoti, kad pasitelkę knygas atrastų reikiamą informaciją apie kitą šalį, kt. Mokinys per mokslo metus privalo perskaityti 20 knygų.

 

Norregard mokyklos (mokosi 13–15 m. mokiniai) tikslas – skatinti kūrybiškumą ir judėjimą, siekiant pagerinti mokinių savijautą, mokymas grindžiamas individualiu mokinių mokymu. Čia mokosi apie 600 mokinių, dirba apie 60 mokytojų. Mokyklos rektorė Anneli Karlsson ir rektorės pavaduotojai supažindino su mokyklos erdvėmis, patalpomis, skirtomis specialiųjų poreikių vaikams. Daug dėmesio skiriama mokinių pasiekimams: darbo grupėse aptariamos mokinių ugdymo problemos, mokiniams priskirti mentoriai, su kuriais jie gali aptarti mokymosi metu iškilusias problemas, kartą per trimestrą vyksta individualūs pokalbiai su mokinių tėvais. Namų darbai skiriami, bet stengiamasi, kad juos atliktų mokykloje.

 

Kungsmad vidurinėje mokykloje vykdoma 10 atskirų programų, vadovauja 6 rektoriai. Viena programa – socialinių mokslų, skirta mokiniams, kurie rengiasi studijuoti aukštosiose mokyklose, kitos programos yra profesinio rengimo (ekonomikos, transporto pramonės, statybų ir inžinerijos, kirpėjų, stilistų, maisto pramonės specialistų rengimo programos). Rektoriai Magdalena Gustafsson Grügiel ir Danielius Lundbergas suteikė galimybę nuodugniai apžiūrėti mokyklos patalpas, pasikalbėti su dėstytojais ir mokiniais. Įsitikinome, kad mokykloje vyrauja saugi ir įkvepianti mokymosi aplinka, kuriai būdingi glaudūs mokytojų ir mokinių santykiai.

 

Paskutinis vizitas – į Teknikum mokyklą, kurios rektoriai Nicolas Bruschi Ures, Anna Beurling-Lantz ir Magnusas Nilssonas teigė, kad mokiniai, kurie mokosi šioje mokykloje, bus gerai pasirengę rytdienos iššūkiams. Technikum mokiniai žengia žingsnį į ateitį nuo pat pirmos dienos mokykloje. Svarbiausias dėmesys technologijoms, mokymas vyksta nuo sudėtingų eksperimentų iki realistinio projektinio darbo. Stebėjome pamokas, apžiūrėjome mokyklos patalpas, pabendravome su vadovais ir mokyklos bendruomene.

 

Visiems buvo malonu susitikti su Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos karalystėje patarėju Donatu Butkumi. Aptarėme įtraukiojo ugdymo problemas, ukrainiečių mokymo ypatumus, projektinės veiklos ir mainų programų galimybes, padiskutavome pilietiškumo, tolerancijos temomis. Ambasadoriaus patarėjas atkreipė mūsų dėmesį į tai, kad Švedijoje daug dėmesio skiriama patirtinei veiklai, išvykoms, ugdomas kūrybiškumas ir kritinis mąstymas. Visai kitoks ugdymo turinys, dažniausiai nėra namų darbų, nebent projektiniai. Šalyje labai daug pozityvumo, visi džiaugiasi pasiekimais ir nemėgsta afišuoti to, kas ne taip gerai sekasi.

Įsitikinome, kad abu Lietuvos ir Švedijos miestus vienija glaudus ryšys. Šeimininkai nuoširdžiai stengėsi supažindinti mus su dominusia lyderystės ir įtraukiojo ugdymo, kuriam Lietuvoje šiuo metu rengiamasi, tema. Mūsų delegacijos programa ir jos įgyvendinimu rūpinosi Vekšės savivaldybės darbuotojai, kurie organizavo ir pažintinę programą – pietūs ant Trumeno ežero kranto XIX a. pabaigoje pastatytoje Teleborgo pilyje (čia vyksta iškilmingi Vekšės savivaldybės priėmimai), ledo ritulio varžybų stebėjimas Vida arenoje ir „sirgimas“ už Vekšės komandą „Lakers“ (kai kurioms moterims tai buvo nauja patirtis), Katedros, miesto apylinkių apžvalga suteikė daug žinių, įspūdžių ir gerų emocijų.

Mokyklų rektoriai (taip Švedijoje vadinami mokyklų vadovai) domėjosi ir Lietuvos švietimo sistemos ypatumais, atradome daug panašumų. Grįžę galėsime teikti įtraukiojo ugdymo organizavimo siūlymų Lietuvoje. Laukiame naujų bičiulių apsilankymo Lietuvoje, partnerystės mainų srityje plėtotės.

 

Mes, bendrojo ugdymo mokyklų vadovai Žilvinas Damijonaitis (Veršvų gimnazija), Sonata Drazdavičienė („Saulės“ gimnazija), Antanina Džiugienė (Petrašiūnų progimnazija), dr. Daiva Garnienė (Maironio universitetinė gimnazija), Erikas Griškevičius (Tarptautinė gimnazija), dr. Dalia Lapėnienė (Jono ir Petro Vileišių mokykla), dr. Virginija Rupainienė (Panemunės pradinė mokykla) ir dr. Dainius Žvirdauskas (KTU inžinerijos licėjus), esame dėkingi Kauno miesto savivaldybės vadovams už galimybę apsilankyti vienoje pažangiausių šalių ir tikimės, kad mūsų parvežta patirtis ir idėjos bus naudingos Lietuvai.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.