SUP turinčių vaikų ieškojimai ir atradimai gamtoje

Danguolė Repčienė, Rasa Rastenienė
,
mokytojos, dirbančios pagal priešmokyklinio ugdymo programą

Vasarą didžiąją dienos dalį vaikai leidžia lauke, tad pedagogams tenka pasukti galvas, kad sugalvotų vis naujų veiklų ugdytiniams. Vaikai – smalsūs, linkę tyrinėti ir atrasti, tereikia sudaryti palankias sąlygas ir vadovautis nuostata – leisti vaikams eksperimentuoti ir bandyti. Kartais esame linkę perdėtai saugoti, globoti, ypač, kai kalbama apie specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčius vaikus. Mūsų grupėje ugdomi vaikai neurotipinės raidos bendraamžiams gal ir neprilygsta kai kuriais gebėjimais, tačiau taip pat yra labai smalsūs, linkę išbandyti naujoves, tik juos reikia tikslingiau nukreipti, paskatinti, pasiūlyti. Norėdamos paįvairinti laiką, leidžiamą grupės aikštelėje, atrandame įdomių veiklų vaikams.

 

Štai vieną dieną mūsų ugdytiniai tapo mažaisiais gamtos tyrinėtojais. Pasiėmę didinamuosius stiklus, žiūronus, stebėjo, kas gyvena „vabalų viešbutyje“, ieškojo vabalų įstaigos aplinkoje. Prie žydinčių vaistažolių traukinuko stebėjo kamanes, klausėsi jų dūzgimo. Aikštelės pakraštyje radę skruzdėlių, bet neradę skruzdėlyno, vaikai iš šapelių ir pagaliukų, statė skruzdėlėms namus. Džiaugėsi prie medžio radę didelę blakių kareivėlių koloniją, vaikams patinka ryški vabaliukų spalva. Kadangi vabalų gyvenimo trikdyti nedera, pasiūlėme akriliniais dažais piešti juos ant akmenukų, kad būtų galima žaisti, parsinešti į grupę. Vaikai skaičiavo, kiek vabalų  nupiešė, juos matavo, lygino, grupavo pagal dydį, spalvą, dėliojo didėjančia ir mažėjančia seka.

 

Atlikome ir eksperimentą su smėliu bei vandeniu. Vaikai iškasė duobę, panašią į šulinį, pripylė vandens ir stebėjo, per kiek laiko vanduo susigeria į smėlį. Laiką matavome chronometru ir smėlio laikrodžiu, duomenis vaikai užrašė popieriaus lape. Kadangi vanduo susigėrė labai greitai, svarstėme, kas galėtų jį sulaikyti. Kilo idėja iškloti šulinėlį akmenimis ir eksperimentą pakartoti. Rezultatas vaikus nudžiugino, nes vanduo išsilaikė ženkliai ilgiau.

 

Daugelis mokytojų, dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, galėtų paprieštarauti, kad nieko čia ypatingo, tai elementaru. Tačiau didelių ir labai didelių SUP turintiems vaikams tokios veiklos dažnai tampa iššūkiu. Dėl sutrikusio taktilinio suvokimo, kai kuriems būna nedrąsu liesti nežinomus paviršius, dažais ar šlapiu smėliu išteptos rankytės (ar drabužėliai) dažnai prilygsta katastrofai. Net užuosti dažų kvapą gali būti nepriimtina. Kad SUP turintys vaikai galėtų mėgautis vaikams įprastais užsiėmimais, dažnai reikia ilgalaikio, nuoseklaus ir didelės kantrybės reikalaujančio tėvų, pedagogų ir pagalbos vaikui specialistų įdirbio.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų ugdytinių gebėjimai tobulėja, kai jie kuria, atranda, išmoksta.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.